lenkija

 Ketvirtadienį netoli Vilniaus oficialiai atidarytas vienas svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, ši jungtis padidins bendrą šalių nepriklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. „Šiandien labai svarbi, istorinė diena, žyminti labai glaudų Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą.

Lenkijos naftos ir dujų įmonė „PGNiG“ Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumus yra rezervavusi šešiems laivams, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Ministro teigimu, laivais atgabenti „PGNiG“ užsakyti SGD kroviniai aprūpins ne tik Lenkiją, bet ir kitas Baltijos šalis.  „Dabar matome pavyzdžiui, kad Lenkijos dujų tiekėjas „PGNiG“ yra jau užsakęs terminalo pajėgumus šešiems laivams“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Kreivys.

Ketvirtadienį oficialiai atidarant vieną svarbiausių Lietuvos strateginių energetinės nepriklausomybės projektų – magistralinį dujotiekį į Lenkiją (angl. „Gas Interconnection Poland Lithuania“ – GIPL), BNS pateikia 25 svarbiausius faktus apie šį per 500 mln. eurų kainavusį ir daugiau nei dešimtmetį trukusį projektą.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ visiškai nutraukė dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Akivaizdu, kad abi šalys baudžiamos už nesutikimą su Rusijos reikalavimu mokėti už dujas rubliais.

„Prieš gerą mėnesį teko vykti į Lenkiją. Važiuodama į namus nutariau užsukti į lietuvių išgirtąjį Suvalkų miestelį. Kai paskaičiau kelis straipsnius, apėmė jausmas, kad esu gyvenime kažką praleidusi ir privalau labai pigiai prisipirkti maisto. Lipdama iš automobilio net bagažinę susitvarkiau – juk reikės kažkur talpinti produktus, dėl kurių lietuviai aukoja savaitgalius ir šventines dienas, kad tik spėtų apsipirkti“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Vilija iš Vilniaus.

Sekmadienį pradeda veikti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistralinis dujotiekis (GIPL) tarp Lietuvos ir Lenkijos.  Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį „Twiter“ žinute pasidžiaugė, jog naujuoju dujotiekiu Lietuva dujomis aprūpins ir Lenkiją, kuriai šią savaitę Rusija nutraukė dujų tiekimą vamzdynu. „Mūsų atsakas į Kremliaus energetinį šantažą – dar didesnė vienybė ir bendradarbiavimas.

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) penktadienį pranešė palaipsniui atkurianti gamtinių dujų tiekimą savivaldybėms, jo netekusioms dėl Varšuvos įvestų sankcijų vienai Rusijos įmonei. Kiek anksčiau šią savaitę Lenkijos vyriausybė įvedė sankcijas pusšimčiui Rusijos ir Baltarusijos įmonių bei asmenų. Tarp jų buvo ir Rusijos įmonė „Novatek Green Energy“, tiekianti dujas daliai šalies savivaldybių.

Lenkija perdavė Ukrainai daugiau nei 200 vienetų tankų T-72. Be tankų, į Ukrainą buvo išsiųstos kelios dešimtys pėstininkų kovos mašinų ir kitokios ginkluotės. Iki šiol Varšuva Ukrainai perdavė karinės technikos už 7 mlrd. zlotų (1,5 mlrd. eurų). Tarp ginklų, kuriuos Ukraina gavo iš Lenkijos, yra ir haubicos, ir lenkų kompanijos „WB Electonics“ gaminami bepiločiai orlaiviai.

Rusijai nutraukus dujų tiekimą dujotiekiais į Lenkiją ir Bulgariją šioms atsisakius už jas atsiskaityti rubliais, ekspertai sako, kad Lietuvai dujų nepritrūks, tačiau dėl įtemptos situacijos rinkoje augant jų kainoms, tai pajus tiek buitiniai, tiek pramonės vartotojai.

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, užregistravusi 3 mln. sienos kirtimo iš Ukrainos atvejų ir 904 tūkst. atvejų, kai siena buvo kirsta vykstant iš Lenkijos į Ukrainą. Sienos apsaugos tarnybos atstovė Anna Michalska sakė, kad skaičiai apima ir žmones, sieną kirtusius ne vieną kartą, nes, pavyzdžiui, jie reguliariai apsiperka Lenkijoje ir grįžta atgal. Pasak lenkų pareigūnų, maždaug 1,6 mln.

Lenkijos kariuomenė perspėja gyventojus apie numatomą aktyvų karinės technikos judėjimą dalyje šalies regionų nuo gegužės 1-osios ir prašo internete neviešinti karių ar karinės technikos judėjimo. „Nuo gegužės 1-osios faktiškai visos šalies keliuose vyks karinės technikos judėjimas dėl karinių pratybų, kurios vyksta pagal Lenkijos kariuomenės ginkluotųjų pajėgų pasirengimo programą“, – skelbiama kariuomenės tinklapyje.

Vokietija pasirašė su Lenkija susitarimą dėl iš Saudo Arabijos importuojamos naftos perkrovimo Gdansko uoste bei jos perpumpavimo vamzdynais į perdirbimo gamyklas Vokietijoje, pranešė Lenkijos radijas. Anot ekspertų, šis susitarimas leis Vokietijai prisijungti prie Rusijos naftos importo blokados, vykdant tarptautines sankcijas dėl karo Ukrainoje. Pagal šį susitarimą Lenkija ir Vokietija taip pat padės viena kitai, jei Europos Sąjunga įvestų embargą rusiškai naftai.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį sakė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti dujų tiekimą yra „tiesioginis puolimas“ prieš Lenkiją, bet pridūrė, kad jo šalis nepasiduos „šiam šantažui“. M. Morawieckis kalbėjo Lenkijos valstybinei dujų įmonei PGNiG patvirtinus, kad Rusijos milžinė „Gazprom“ „visiškai sustabdė“ dujų tiekimą Lenkijai vamzdynu Jamalas–Europa. „Rusija įvykdė ne tik brutalų, žudikišką Ukrainos užpuolimą.

Lenkijos specialiosios tarnybos trečiadienį pranešė sulaikiusios rusą ir baltarusį, įtariamus šnipinėjimu Rusijos naudai. „Įtariamuosius sulaikė karo policija... Jiems abiem pareikšti kaltinimai“, – nurodė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas) savo pranešime.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ visiškai sustabdžius dujų tiekimą vamzdynais Lenkijai ir Bugarijai, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lenkija apsirūpinant dujomis išlieka pakankamai saugi. „Panašu, kad Lenkijai tas (dujų tiekimo nutraukimas – BNS) turbūt nelabai skauda dėl kelių priežasčių. Lenkija iki šios dienos jau yra pakankamai aukštai prisipildžiusi saugyklas, kurias turi.

Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG trečiadienį patvirtino, kad Rusijos milžinė „Gazprom“ „visiškai sustabdė“ dujų tiekimą Lenkijai vamzdynu Jamalas–Europa. „Nepaisant to, kad PGNiG vykdo visus įsipareigojimus pagal Jamalo sutartį, šių metų balandžio 27 dieną „Gazprom“ sustabdė gamtinių dujų tiekimą“, – sakoma Lenkijos grupės pranešime. „Gamtinių dujų tiekimo apribojimas yra Jamalo sutarties pažeidimas.

Europos Sąjungos duomenys rodo, kad Rusijos dujų tiekimas Lenkijai jau atnaujintas po to, kai buvo sustabdytas anksčiau trečiadienio rytą. Vienu metu anksti trečiadienį fiziniai dujų srautai Jamalo-Europos dujotiekiu iš Baltarusijos į Lenkiją laikinai sumažėjo iki nulio, skelbia BBC. Lenkija perspėjo, kad Rusija pagrasino nuo trečiadienio nutraukti dujų tiekimą, Varšuvai atsisakius už tiekimą mokėti Rusijos rubliais.

Rusija nuo trečiadienio stabdo dujų tiekimą Lenkijai, rašo Onet.pl. Apie tai portalui iš pradžių pranešė du skirtingi šaltiniai, tačiau dar antradienio vakarą informacija buvo patvirtinta oficialiai. Portalas rašo, kad Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos ir dujų įmonė PGNiG antradienį gavo Rusijos pranešimą, kad dujų tiekimas pagal Jamal sutartį Lenkijai yra nutraukiamas.

Lenkija dėl Kremliaus invazijos Ukrainoje antradienį paskelbė sankcijas 50-iai Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant gamtinių dujų milžinę „Gazprom“, pranešė visuomeninis radijas.Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis spaudos konferencijoje sakė: „Pradiniame sąraše yra 50 rusų oligarchų vardų ir kompanijų, vykdančių realų verslą mūsų šalyje, pavadinimų.” Pasak jo, sąraše yra „Gazprom“, didelė trąšų gamintoja „Akron“ ir jos vadovas Viačeslavas Kantoras.

Lenkijai bus pristatomos trumpojo nuotolio „žemė-oras“ klasės raketų sistemos pagal pirmadienį sudarytą susitarimą su Europos ginklų gamybos grupės MBDA dukterine įmone Jungtinėje Karalystėje.

Lenkijoje panaikinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams ir pritaikius lengvatą kurui ir energijai, infliacija šalyje sumažėjo 2 procentiniais punktais, pranešė LRT. Anot Lenkijos ekonomikos instituto direktoriaus Piotro Arako, mokesčio lengvatos turėjo poveikį kainoms. „Prekybos centrų tinklai ir parduotuvės paprastai yra konkurencingos įmonės. Taigi kainų sumažinimas vienai grandinei paskatino likusias sekti paskui“, – sakė P. Arakas.

Lenkijos pietuose šeštadienį per nelaimingą atsitikimą dingusių kalnakasių ieškantys gelbėtojai rado vieną žuvusį darbininką, tačiau kitų devynių rasti nepavyko, sekmadienį pranešė kasyklą valdanti įmonė „Jastrzebska Spolka Weglowa“ (JSW). „Kalnakasys buvo nugabentas į gelbėtojų bazę, kur gydytojas patvirtino jo mirtį“, – sakoma JSW pranešime. Jis buvo pirmasis iš keturių šeštadienį aptiktų kalnakasių, tačiau su kitais vis dar nepavyksta susisiekti, priduriama jame.

Pietų Lenkijos anglių kasykloje šeštadienį įvykus nelaimei dingo dešimt darbininkų, pranešė ją valdanti įmonė. Tai jau antras incidentas Lenkijos anglių kasykloje per kelias dienas.  „Gelbėtojams nepavyksta susisiekti su dešimčia žmonių“ Zofiuvkos kasykloje, informavo įmonė „Jastrzebska Spolka Weglowa“ (JSW).  Pasak bendrovės, kasyklą 3 val. 40 min. (4 val. 40 min. Lietuvos laiku) supurtė požeminis smūgis, sukėlęs metano nuotėkį.

Nijolė Pareigytė-Rukaitienė su šeima atostogoms pasirinko artimą atostogų kryptį – šeima aplankė Varšuvą. Su mylima jūrų kiaulyte Džozefina keliavusi moteris išdavė, kas lėmė tokį pasirinkimą, ir prabilo apie maisto kainas Lenkijoje.  Nijolė išduoda, jog pradžioje atostogų kryptis buvo visai ne Lenkija – moteris taikėsi gerokai toliau. Tačiau keli dalykai greitai privertė persigalvoti: „Prieš mėnesį žiūrinėjausi bilietus į Italiją, labai norėjau ją aplankyti.

Lietuva yra 10-oje vietoje pagal oficialiai registruotų Ukrainos pabėgėlių skaičių Europos Sąjungoje, rodo Europos Komisijos (EK) „Blueprint“ tinklo duomenys. Tuo metu pagal pabėgėlių skaičių vienam gyventojui Lietuva yra trečioje vietoje iš visų ES valstybių, išskyrus duomenis nepateikusios Graikijos – oficialių karo pabėgėlių rodiklis Lietuvoje siekia 1,66 procento. Naujausiais EK duomenimis, pagal laikinosios apsaugos suteikimą visoje Europoje registruota 2 mln. 61 tūkst.

Jungtinė Karalystė svarsto galimybę siųsti tankus Lenkijai, kad Varšuva galėtų perduoti savo kovos mašinas Ukrainos pajėgoms, besipriešinančioms Rusijos įsiveržimui, penktadienį pareiškė britų premjeras Borisas Johnsonas. „Svarstome galimybę siųsti tankus į Lenkiją, kad padėtume jiems, kol jie siunčia dalį savo [tankų] T-72 Ukrainai“, – sakė B. Johnsonas žurnalistams per dviejų dienų trukmės vizitą į Indiją.

Trys Baltijos valstybės ir Lenkija pasirengusios padėti Ukrainai rasti naujas logistikos kryptis, kad ji galėtų eksportuoti pirmiausia žemės ūkio produkciją, pareiškė Latvijos susisiekimo ministerija. Jos vadovas Talis Linkaitis tokią galimybę aptarė trečiadienį per bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrų susitikimą su Ukrainos infrastruktūros ministru Oleksandru Kubrakovu ir Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministru Mykola Solskiu.

Baltijos šalis lankanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Aljansas turės didinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos grėsmę. „Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais trečiadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Pietų Lenkijoje mažiausiai trys darbininkai žuvo ir dar septyni žmonės dingo per du numanomus dujų sprogimus vienoje anglių kasykloje, pranešė ją valdanti įmonė. Įmonė „Jastrzebska Spolka Weglowa“ (JSW) informavo, kad nelaimė įvyko tuojau po vidurnakčio Pniuveko kasykloje netoli Jastšembio Zdrujaus Silezijos vaivadijoje. Sprogimai, kuriuos tikriausiai sukėlė susikaupusios metano dujos, driokstelėjo 1 000 metrų gylyje.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje vienoje bažnyčioje žmonės buvo maloniai nustebinti kunigo poelgio. Jo veiksmai buvo nufilmuoti ir pasidalinti socialiniuose tinkluose, kur dabar sulaukia begalės internautų dėmesio.

Kanada pasiųs iki 150 karių į humanitarinę misiją Lenkijoje, kur jie teiks pagalbą daugybei ukrainiečių pabėgusių iš savo šalies dėl Rusijos įsiveržimo, ketvirtadienį informavo gynybos ministrė Anita Anand. Pastaraisiais mėnesiais iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 4,7 mln. prieglobsčio ieškotojų, o daugiau kaip pusė jų atsidūrė kaimyninėje Lenkijoje. Dėl šios pabėgėlių krizės Varšuva paprašė tarptautinės pagalbos.

Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, lankydamasis Kyjive kartu su kolegomis iš Baltijos šalių, Rusijos karą Ukrainoje pavadino „terorizmu“. „Tai ne karas, tai terorizmas. Jei kas nors siunčia lėktuvus ir karius bombarduoti gyvenamųjų rajonų ir žudyti civilių gyventojų, tai nėra karas. Tai žiaurumas, banditizmas, terorizmas“, – sakė A. Duda spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Praėjus dvylikai metų po lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis ir dar 95 žmonės, speciali lenkų tyrimo komisija skelbia išvadas. Ekspertai teigia, kad lėktuvas nukrito dėl jame nugriaudėjusių sprogimų. Juos esą matė ir netoli tragedijos buvę liudininkai. Dėl šios katastrofos Varšuva kaltina Maskvą – esą tai buvo ataka prieš Lenkijos politinį ir kariuomenės elitą.

2010 metų aviakatastrofą prie Smolensko, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas, sukėlė lėktuve buvę sprogstamieji įtaisai, antradienį paskelbė speciali Lenkijos tyrimo komisija. Per tą lėktuvo katastrofą Rusijos vakaruose be prezidento Lecho Kaczynskio žuvo dar 95 žmonės. Oficiali delegacija skrido į atminimo renginius Katynėje, kur palaidoti tūkstančiai lenkų kariškių, 1940 metais sušaudytų Sovietų Sąjungos NKVD.

Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus karo policijos sulaikytą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą vyrą, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Įtariamąjį, 18 metų Lenkijoje gyvenantį Rusijos pilietį, teismas sugrąžino kardomajam kalinimui trims mėnesiams, Nacionalinę valstybinę prokuratūrą citavo radijas.

Rusijai tęsiant karinę invaziją į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks darbo vizito į Lenkiją, kur su keturių valstybių prezidentais aptars priemones stabdyti karą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos prezidentai G. Nausėda, Egilas Levitas, Alaras Karis, Andrzejus Duda bei Frankas Walteris Steinmeieris kalbės apie papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą.

Lenkijos sostinės meras pirmadienį perėmė „šnipų lizdu“ vadinamo buvusio Rusijos diplomatinio pastato kontrolę ir perdavė jį naudotis Ukrainai. „Džiaugiuosi, kad taip simboliškai galime parodyti, kad Varšuva padeda mūsų draugams ukrainiečiams“, – žurnalistams sakė Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis sekmadienį pareiškė, kad 2010 metų balandį Rusijoje netoli Smolensko įvykusi lėktuvo katastrofa, nusinešusi jo brolio dvynio, tuometinio šalies prezidento, ir dar 95 žmonių gyvybes, buvo „ataka“, dėl kurios jis kaltino elementus Lenkijoje ir Rusijoje. Pasmerkęs Rusijos karą prieš Ukrainą, Jaroslawas Kaczynskis įspėjo Vakarų Europą, kad tai taip pat lengvai galėtų nutikti ir ten.

Prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę vyks į Lenkija, kur susitiks su Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais aptarti paramą Ukrainai. Prezidentas su šalių lyderiais antradienį aptars priemones Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomam karui Ukrainoje sustabdyti: papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą, pranešė Prezidentūra.

Maskva išsiunčia 45 Lenkijos diplomatus, penktadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Toks žingsnis žengtas atsakant į Lenkijos sprendimą dėl šnipinėjimo išsiųsti tiek pat rusų diplomatų.

Lenkija penktadienį pranešė iškvietusi Prancūzijos ambasadorių, šalies prezidentui Emmanueliui Macronui pavadinus Lenkijos premjerą „kraštutinių dešiniųjų antisemitu, draudžiančiu LGBT žmones“. „Dėl Prancūzijos prezidento teiginių interviu [laikraščiui] „Le Parisien“ užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau nusprendė iškviesti Prancūzijos ambasadorių“, – tviteryje paskelbė lenkų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lukaszas Jasina.

Lenkijos energetikos bendrovė „Orlen Synthos Green Energy“ ketina importuoti elektros energiją iš Ukrainos,  „Orlen Synthos Green Energy“, kurią įkūrė Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ ir „Synthos Green Energy“, rengiasi investuoti į projektą, kuriame numatomas elektros energijos importas iš Ukrainos. Bendrovė savo svetainėje pranešė, kad šio projekto įgyvendinimas padės tenkinti Lenkijos pramonės elektros energijos poreikius ir sumažins Lenkijos priklausomybę nuo angliavandenilių.

Lenkija antradienį paskelbė pagal pernai paviešintą sprendimą užsakiusi 4,74 JAV dolerių (4,32 mlrd. eurų) vertės tankų „Abrams“ ir kitų amerikietiškų sunkiųjų kovos mašinų. „Susitarime kalbama apie 250 tankų „Abrams“, šarvuotąsias techninės pagalbos mašinas, šturmo tiltus, mokymo ir logistikos sistemas, nemažą šaudmenų kiekį“, – per televizijos transliuotą pasirašymo ceremoniją sakė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas). „Susitarimo vertė – 4,74 mlrd.

Svetainėje kgbveikla.lt pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), šie dokumentai parodo sovietinį brutalumą ir melą.

Dvidešimt ukrainiečių antradienį atskrido į Tokiją vyriausybiniu lėktuvu su užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashi iš Lenkijos, kur šalies diplomatijos vadovas viešėjo kelias dienas, Japonijai atsargiai atveriant duris nuo Rusijos karo prieš Ukrainą bėgantiems žmonėms.  Japonija paprastai per metus priima vos kelias dešimtis pabėgėlių, nors sulaukia tūkstančių prašymų suteikti prieglobstį.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl rusų pajėgų vykdomo genocido Ukrainoje, įskaitant Bučos miestelį.  „Šios kruvinos žudynės, įvykdytos rusų, rusų karių, nusipelno būti vadinamos tuo, kas yra. Tai genocidas, ir už jį privaloma teisti“, – reporteriams sakė M. Morawieckis. „Štai kodėl siūlome tarptautinę komisiją šiam genocido nusikaltimui ištirti.

Įtampa dėl teisinės valstybės ir demokratijos nukrypsta į antrą planą, kai Lenkija tampa priešakinės linijos valstybe prieš Rusiją. Kai Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pernai birželį susitiko su Joe Bidenu NATO viršūnių susitikime Briuselyje, jie tik nemaloniai trynėsi alkūnėmis, rašo politico.eu.

Lenkija, panašu, taps nebe tokia patraukli tautiečiams, kurie traukė pigesnių prekių. Lietuvių kaimyninės šalies parduotuvėse labai padaugėjo po vasario pirmos, kai maistui buvo nuimtas PVM ir sumažintas akcizas degalams. Šiomis dienomis nuvykę į Lenkiją, tautiečiai gauna lengvą šoką – kainos ir ten smarkiai kyla. Ekspertai sako, kad nereikėtų stebėtis – kainos tik dar labiau kils. Ketvirtadienio popietė Lenkijoje, Suvalkų mieste.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pareiškė, kad vyksta į Ukrainą ir taps pirmąja Europos Sąjungos institucijų vadove, apsilankiusia karo apimtoje šalyje. Sausį EP pirmininke išrinkta europarlamentarė iš Maltos ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Pakeliui į Kyjivą“ ir pridėjo Ukrainos vėliavėlę, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Kovo viduryje Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai atvyko į Kyjivą, kad pademonstruotų savo solidarumą su Ukraina.