Lenkija

Dvi dienas Kyjive su pirmuoju vizitu viešėjusi Inga Ruginienė antradienį lankosi Lenkijos sostinėje, kur su šios šalies premjeru Donaldu Tusku aptars regiono gynybą, pasienio su Baltarusija ir Rusija stiprinimą. „Su Lenkijos premjeru pratęsime Ukrainos tematikos klausimus, bet lygiai taip pat dienotvarkėje – stipresnė mūsų regiono gynyba, ką mes galime padaryti kartu, (...) turime pakankamai stiprią strateginę kryptį kartu – pasienio zoną“, – vizito išvakarėse kalbėjo ministrė pirmininkė.

Pastaruoju metu nežinomi dronai vis dažniau pasirodo virš svarbių Europos šalių objektų. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko atskleidžia, kas iš Rusijos gali būti atsakingas už šiuos incidentus, rašo „Kanal 24“. Anot jo, už dronų skrydžius virš Europos miestų gali būti atsakinga Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Jai vadovauja Sergejus Naryškinas. „Būtent jis buvo atsakingas už šešėlinio laivyno sabotažą Baltijos jūroje.

Estija ir Lenkija sukritikavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad Baltijos šalys ir Lenkija neva prisidėjo prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo, o tai galiausiai „sutrukdė“ surengti derybas su Maskva prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje, rašo „Ukrinform“. Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markas Mihkelsonas pareiškė, kad žema, jog A. Merkel dėl Rusijos provokacijų prieš Vakarus kaltina Baltijos šalis ir Lenkiją.

Buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel teigiant, kad prie prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo prisidėjo Baltijos šalys ir Lenkija, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas teigia, kad to negalima laikyti oficialia Vokietijos pozicija. „Jokiu būdu nelaikome, kad tai yra Vokietijos pozicija“, – BNS pirmadienį teigė R. Motuzas.

Po to, kai buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel viešai apkaltino Baltijos šalis ir Lenkiją dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, viešojoje erdvėje pasirodė aštrios reakcijos. Savo mintimis šia tema pasidalijo ir garsus prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano. Įrašu apie tai jis pasidalijo socialiniame tinkle Facebook. Neslėpė ironijos Įraše jis neslėpė ironijos norėdamas parodyti, kokie buvo absurdiški A. Merkel žodžiai. Jis rašė: „Sunku ginčytis.

Nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybose „Vyčio skliautas“ dalyvauja daugiau negu 100 valstybės institucijų. Šių pratybų metu inscenizuojamos įvairios situacijos, pavyzdžiui, oro pavojaus testavimas, o šalia prekybos centrų galima bus išvysti budinčius Šaulių sąjungos narius.

BRAVE Combat Federation (BRAVE CF), sparčiausiai auganti mišrių kovos menų organizacija, ruošiasi įspūdingam vakarui, kai dabartinis BRAVE CF sunkiasvorių pasaulio čempionas Pavelas „The Experiment“ Dailidko savo šalyje gins savo karūną prieš prancūzą Gregory „Robson“ Robinet.

Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel interviu Vengrijos leidiniui „Partizan“, kurio metu ji apkaltino Lenkiją ir Baltijos šalis sukėlus karą Ukrainoje, iššaukė tikrą reakcijų audrą.  Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sulaukė aštrios kritikos po interviu Vengrijos žiniasklaidai, kuriame ji pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje kaltos yra ir Lenkija bei Baltijos valstybės. Tokie teiginiai sulaukė aštrios politikų ir politologų kritikos, kurie A. Merkel teiginius vadino neteisingais ir gėdingais.

Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžiai apie Baltijos šalis kaip reikiant įsiutino lietuvius. Išgirdusi, ką ji kalba, nesusilaikė ir žurnalistė, rašytoja Fausta Marija Leščiauskaitė. Socialiniame tinkle „Facebook“ Fausta Marija pasidalijo straipsniu, kuriame buvo cituojami A. Merkel žodžiai.

Jonavos rajone pirmadienį pradėti kloti pirmieji europinės vėžės „Rail Baltica“ bėgiai, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). 8,8 kilometro ilgio atkarpą ruože tarp Šveicarijos ir Žeimių už 16,8 mln.

Lietuvos kalėjimų tarnyba savaitgalį sulaikė didelį kiekį kanapių, kurias nusikaltėliai planavo platinti laisvės atėmimo vietose. Pirmadienį Lietuvos kalėjimų tarnyba pranešė, kad vykdydama ikiteisminio tyrimo veiksmus, bendradarbiaudama su Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės pareigūnais, sulaikė 62 paketus, kurių bendra masė siekia apie 7 kilogramus, kvaišalų. Narkotikai aptikti šeštadienį paryčiais, jie buvo automobilyje, iš Lenkijos įvažiavusiame į Lietuvą.

Sucha Beskidzka (Lenkija) ligoninėje įvyko pavojingas incidentas. Greitosios pagalbos automobiliu atvežta neblaivi pacientė užpuolė medicinos personalą. Labiausiai nukentėjo slaugytoja, kuri po įvykio buvo nuvežta medicininei apžiūrai. Policija pradėjo tyrimą, rašoma fakt.pl. Pasak RMF FM, agresyvi pacientė sugriebė slaugytoją už plaukų ir trenkė jos galvą į grindis. Dėl šio išpuolio policijai teko įsikišti ir sutramdyti užpuolikę.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovui Vilmantui Vitkauskui pranešus, kad pavyko surasti daugiau nei 10 į Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos įskridusių meteorologinių oro balionų, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sako tokios informacijos neturintys. Kaip skelbta, naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos oro erdvę pažeidė iš viso 25 meteorologiniai balionai, du iš jų buvo pastebėti virš Vilniaus oro uosto.

Kiek daugiau nei prieš savaitę prisiekęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad gynybos finansavimas yra didžiausias iššūkis rengiant 2026 metų valstybės biudžeto projektą.  Ministro teigimu, gynybai kitąmet bus skirta ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto, arba apie 4,5 mlrd. eurų.  „Ne mažiau penkių procentų. Mes visada kalbame apie gynybą iš tos pusės, kiek tai procentų yra, bet turbūt svarbiau apie poreikius šnekėti.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes, rašo „Bild“. A. Merkel, kuri vadovavo Vokietijai nuo 2005 iki 2021 metų, šį pareiškimą padarė interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“. Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Karas Ukrainoje tęsiasi, tačiau ekspertai mato ženklų, kad Rusijos galimybės silpnėja, o Vakarų parama stiprėja. Ukraina sėkmingai smogia Rusijos užnugariui, o tarptautinė bendruomenė svarsto dar griežtesnius veiksmus agresoriaus atžvilgiu. Ar galime tikėtis greitos karo pabaigos? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Rugsėjo 10-ąją NATO patyrė didžiausią oro erdvės pažeidimą nuo pat Aljanso įkūrimo prieš daugiau nei 75 metus – į Lenkijos dangų įskrido 19 Rusijos dronų. Generalinis sekretorius Markas Rutte NATO atsaką pavadino „labai sėkminga reakcija“. Vis dėlto lenkų ir olandų naikintuvai numušė tik nedidelę dalį dronų. Rugsėjo 13-ąją Rumunija pranešė, kad ir į jos oro erdvę pateko Rusijos dronas.

Lenkijos čempionate pergalingai startavo Einaro Tubučio atstovaujama Gdynės „Arka“ (1/0) ekipa, kuri 90:83 (21:23, 26:15, 23:21, 20:24) namie nugalėjo Didžiosios Lenkijos Ostrovo „Rosiek Stal“ (0/1) krepšininkus. E.Tubutis per 29 minutes pelnė 12 taškų (6/6 dvit.), atkovojo 9 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, blokavo metimą, 2 kartus suklydo, 3 sykius prasižengė ir surinko 21 naudingumo balą.

Ukraina sekmadienį paskelbė, kad per rusų smūgius Zaporižios sričiai žuvo vienas žmogus, o Lenkija pranešė pakėlusi naikintuvus savo oro erdvei apsaugoti. Ukrainos pietryčiuose esančios Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“ sakė, kad per rusų smūgį žuvo moteris ir buvo sužeisti dar devyni žmonės. Tarp tų, kam medikai teikia būtinąją pagalbą, yra 16-metė, sakė gubernatorius.

Čekijos darbo ministerija paskelbė, kad vien per pirmąjį šių metų pusmetį ukrainiečiai pabėgėliai atnešė į biudžetą dvigubai daugiau pajamų negu buvo išleista jų išlaikymui. Panašios patirtys fiksuojamos ir kitose Europos šalyse, o ekspertai pataria „galvoti dar kartą“, jeigu yra sakoma, jog ukrainiečiai yra našta valstybei. Tv3.lt palygino situaciją su Ukrainos pabėgėliais, jų nešama ekonomine nauda ar našta, ir kitose Europos šalyse.

Lenkijos lygoje Mindaugo Kačino atstovaujama Sopoto „Trefl“ (1/0) ekipa namie93:81 (26:18, 20:24, 28:23, 19:16) nugalėjo Vroclavo „Šlask“ (0/1) krepšininkus. Vroclavo ekipa dar šią savaitę Europos taurės rungtynėse įveikė Klaipėdos „Neptūno“ klubą. M.Kačinas per 25 minutes pelnė 11 taškų (1/2 dvit., 3/4 trit.), atkovojo 4 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, sykį prasižengė ir surinko 16 naudingumo balų. Nugalėtojams Jakubas Schenkas įmetė 17 taškų (1/6 trit.

Prasidėjus mokslo metams spūsčių alinami vilniečiai susidūrė su dar viena problema – dėl visiškai pakeistų pagrindinių autobusų reisų daugybė gyventojų liko be transporto. Vilniečiai piktinasi, kad pakeitus maršrutus, kuriais autobusai sėkmingai važiavo metai iš metų, žmonės tiesiog fiziškai nebetelpa į viešąjį transportą (VT). Anot jų, prie to prisideda ir vis augantis sostinės gyventojų skaičius, tad vienintelė išeitis – tramvajus arba metro.

Lapkritį Jungtinėse Valstijose (JAV), Niujorke, vyksiančioje performansų ir šiuolaikinio meno bienalėje „Performa“ Lietuvai atstovaus septyni menininkai.  Tiek ekspertų, tiek auditorijos vertinamoje bienalėje – šiuolaikinių Lietuvos menininkų Linos Lapelytės, Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos kūriniai, taip pat Andriaus Arutiunian, Raimundo Malašausko, Roberto Narkaus, Augusto Serapino projektai.

Donaldo Trumpo raginimai griežčiau reaguoti į Rusijos dronus kelia klausimą, ar NATO pasirengusi ryžtingai ginti savo oro erdvę. Pastarųjų savaičių incidentai Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje rodo, kad Europa dar nėra tinkamai pasiruošusi naujo tipo grėsmėms – ar metas imtis ryžtingesnių veiksmų? Apie Trumpo spaudimą Putinui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Atlantic Council“ ekspertė dr.

Lenkijos lygos kovas pergale po pratęsimo pradėjo Tauras Jogėla ir jo atstovaujama Valbžycho „Gornik Zamek“ (1/0) komanda, kuri svečiuose 86:79 (15:17, 13:17, 24:15, 15:18, 19:12) palaužė Zelionos Guros „Zastal“ (1/0) klubą. T.Jogėla per 32 minutes pelnė 20 taškų (7/9 dvit., 0/1 trit., 6/11 baud.), atkovojo 7 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, perėmė 2 kamuolius, kartą klydo, provokavo 5 pražangas, 4 kartus prasižengė bei rinko 21 naudingumo balą.

Švedija ir Latvija kitąmet planuoja mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui. Tai reiškia, kad šiose šalyse už pagrindinius maisto produktus žmonės mokės mažiau. Tokia idėja 2022 m. buvo išsakyta ir Lietuvos politikų, tačiau nebuvo įgyvendinta. Ir ne be reikalo – Finansų ministerija ir ekonomistai vienbalsiai pabrėžia, kad tokios lengvatos yra kenksmingos valstybės biudžetui.

Europoje vis daugiau provokacijų iš Rusijos: sustabdytas laivas prie Lenkijos naftos platformos „Petrobaltic“ ir dujotiekio, Ukrainos dronų specialistai padeda saugoti dangų virš Danijos, netoli kurios krantų plaukioja „šešėlinis tanklaivis“. Tiesa, tanklaivis neutralizuotas, kai prancūzų pajėgos išsilaipino jo denyje ir sulaikė du aukšto rango įgulos narius. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastarosios provokacijos parodė, kad pažeidžiamos yra ir toli nuo fronto esančios šalys.

Lietuvos vyrų rinktinė jau pirmadienį pradės treniruočių stovyklą, kurios metu pratęs pasirodymą pasaulio čempionato atrankoje. Primename, kad spalio 9 dieną lietuviai svečiuose žais su Suomijos komanda, o spalio 12-ąją namuose priims Lenkijos rinktinę. Po nedidelių pertraukų į sudėtį sugrįžta traumeles išsigydę Pijus Širvys bei Vykintas Slivka, taip pat vėl išvysime praėjusiame lange pagerbtą Fedorą Černychą, demonstruojantį solidžią formą Lietuvos čempionate.

Lenkija, praėjus ketvirčiui amžiaus po įstojimo į NATO ir didėjant įtampai prie rytinės jos sienos, prisijungs prie Aljanso degalų tiekimo vamzdynų tinklo, penktadienį pranešė vyriausybė. Vakarų sąjungininkės valdo 10 tūkst. kilometrų ilgio Europos vamzdynų tinklą, kuriuo tiekiamas kuras ir tepalai tankams ir orlaiviams ten, kur jų gali prireikti karo metu.

Panašu, kas pūstys Vilniuje yra vis didesnė problema – dėl augančio gyventojų skaičiaus sostinėje daugėja ir automobilių, ir viešojo transporto (VT) keleivių, kurie vis sunkiau prasispraudžia miesto gatvėse. Kaunas jau ne kartą atvirai pasisakė svarstantis apie tramvajų linijų įrangimą. Panašu, kad Valdo Benkunkso vadovaujama sostinės savivaldybė ir šiuo klausimu nenori nusileisti Visvaldo Matijošaičio vadovaujamam Kaunui.

Ketvirtadienį Alytuje buvo minima policijos pareigūnų profesinė šventė. Jiems dėkota už ryžtą, pasiaukojimą, drąsą net pačiose pavojingiausiose situacijose. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius prisiminė dar neseniai visą Lietuvą sudrebinusį liepos 10-osios įvykį Alytaus rajone, kuomet pareigūnai beatodairiškai, negalvodami apie savo gyvybes, užkirto kelią sprunkančiam, ginkluotam, ne vieną žmogžudystę įvykdžiusiam nusikaltėliui.

Premjerė Inga Ruginienė šios savaitės pabaigoje ir kitos pradžioje su Vyriausybės delegacija lankysis Kyjive Ukrainoje ir Varšuvoje Lenkijoje. Kaip nurodoma ketvirtadienį ministrės pirmininkės priimtame potvarkyje, I. Ruginienės vadovaujama delegacija spalio 5–6 dienomis vyks į Kyjivą, o spalio 7-ąją – į Varšuvą. Iš ministrų į delegaciją įtrauktas Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, kuris su ambasadoriumi Valdemaru Sarapinu dalyvaus tik susitikimuose Lenkijos sostinėje.

Rugsėjo mėnesį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, išliko stabili ir padidėjo tik 2 proc. – nuo 80 iki 81 euro už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Vienas didžiausių pokyčių – reikšmingai mažėjanti saulės elektrinių generacija. Mėnesio pradžioje buvo įprasta, kad jos per dieną pagamina apie 7 GWh, tačiau baigiantis rugsėjui šis kiekis sumažėjo iki 4 GWh.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasišaipė iš klausimo apie dronus, trikdančius Europą, skelbia „Kyiv Independent“. Jo ketvirtadienį Sočyje diskusijos metu buvo paklausta: „Kodėl į Daniją išsiuntėte tiek daug dronų?“. V. Putinas nusijuokė ir atsakė: „Daugiau to nedarysiu.“ Jis atmetė Rusijos dalyvavimą dronų operacijose ir palygino jų pastebėjimus su pranešimais apie NSO.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad jeigu Ukraina pralaimės karą, tai reikš ir Europos nesėkmę, rašo „The Guardian“. „Visiškai akivaizdu, kad turime atsisakyti visų <...> iliuzijų. Pirmoji iliuzija buvo ir yra ta, kad karo nėra. Kai kurie iš mūsų mėgsta tokius apibūdinimus kaip visapusiška agresija, incidentai ar provokacijos. Ne, tai karas – naujo tipo karas, labai sudėtingas, bet vis dėlto karas“, – pabrėžia jis.

Pastarąją parą pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai į šalį neįleido septynių neteisėtai sieną bandžiusių kirsti asmenų, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasieniečiai ketvirtadienį apgręžė vieną migrantą, tuo metu Lenkijos pareigūnai trečiadienį neįleido 53 užsieniečių. Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista beveik 1,3 tūkst. migrantų. Pernai 1002 kartus mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos.

Miuncheno oro uostas Vokietijoje sustabdė skrydžius po to, kai buvo pastebėti keli dronai, penktadienį anksti ryte naujienų agentūrai AFP pranešė policijos atstovas. Oro uosto pareiškime teigiama, kad ketvirtadienio vakarą buvo atšaukta 17 skrydžių iš Miuncheno, dėl to nukentėjo beveik 3 tūkst. keleivių, o 15 turėjusių nusileisti skrydžių buvo nukreipti į kitus miestus, įskaitant Štutgartą, Niurnbergą, Vieną ir Frankfurtą.

Lenkija ketina pirkti pažangias vidutinio nuotolio oras-oras raketas (AMRAAM) AIM-120D3, skirtas naikintuvams F-35, ketvirtadienį pareiškė vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.  Šiam pirkimui visais balsais pritarė jo suburta valdymo grupė, per spaudos konferenciją po jos posėdžio sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. „Mes perkame šiuos naikintuvus kartu su naujausiomis AMRAAM raketomis“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiam Lenkijos pirkimui pritarė JAV Kongresas.

Prancūzijoje vykstančiame Europos plento dviračių čempionate ketvirtadienį 6-ą vietą užėmė Lietuvos komanda (Kasparas Valinskas, Ignas Kertenis, Arnas Bilertas, Augustė Mikutytė, Augustė Audinytė ir Monika Liutinskaitė). Jaunimo mišrių komandų lenktynėse lietuviai 40 km distanciją baigė per 53 min. 45.53 sek. Nugalėjo Norvegijos komanda (52:05.12), antra buvo Prancūzija (52:39.75), trečia – Lenkija (52:42.45). Startavo 10 komandų, iš kurių nefinišavo tik Italija.

Baltijos jūroje – pavojingas incidentas. Netoli Lenkijos krantų Rusijos kateris priartėjo prie strateginio dujotiekio ir daugiau nei 20 minučių dreifavo šalia jo. Į situaciją nedelsiant įsikišo Lenkijos pasienio tarnybos. Incidentas įvyko netoli Ščecino, o apie jį pranešė ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Vidaus reikalų ministerijos spaudos sekretorė Karolina Galecka spalio 2 d. popietę informavo, kad Rusijos kateris maždaug 20 minučių buvo sustojęs netoli dujotiekio.

Sustabdytas dar vienas teroro išpuolis Lenkijoje, kurį organizavo Rusijos tarnybos. Sprogmenis teroristai slėpė ir Lietuvoje – tai praneša Lenkijos žiniasklaida. Jos teigimu, nors Lenkijoje sprogmenų lenkų teisėsauga nesurado, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad mūsų šalyje nusikaltėliai juos buvo paslėpę vienose Kauno kapinėse. Savaitės pradžioje įtakingi Europos politikai rinkosi į Varšuvoje vykusį saugumo forumą, kuriame tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama Rusijos keliamos grėsmės analizei.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) įspėjo Lenkiją apie naują galimą diversijos operaciją, nukreiptą prieš lenkų ypatingos svarbos infrastruktūrą. Pasak jo, ją gali surengti Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos. Rugsėjo 30-ąją paskelbtoje analizėje cituojama Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), kuri tą pačią dieną pareiškė, kad Kyjivas, „pasitelkęs specialiąsias pajėgas ir galbūt dronus“, rengia klaidingos vėliavos ataką prieš Lenkijos ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis trečiadienį sukritikavo Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną už tai, kad pastarasis apkaltino Lenkijos premjerą Donaldą Tuską „žaidžiant pavojingą žaidimą“ su Europos saugumu, praneša „Kyiv Post“. V. Orbano pareiškimai pasipylė po D. Tusko kalbos Varšuvos saugumo forume, kur Lenkijos premjeras teigė, kad karas Ukrainoje taip pat yra „mūsų karas“. „Galite manyti, kad kariaujate su Rusija, bet Vengrija nekariauja.

Lietuvos rinktinės treneris Edgaras Jankauskas pristatė sudėtį artimiausiam langui, kurio metu pasaulio čempionato atrankoje nacionalinė komanda žais prieš Suomiją ir Lenkiją. Nacionalinės komandos strategas įvertino netektis bei komentavo komandos lyderio Gvido Gineičio nulį minučių per ketverias rungtynes.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirmasis dronų sienos etapas galėtų būti užbaigtas iki Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos pradžios, kuri numatoma 2028 metais. „Manau, kad pirmasis dronų sienos etapas galėtų būti užbaigtas iki kitos daugiametės finansinės programos. Tada galbūt kitame plane bus pinigų, kurie būtų skirti antrajam dronų sienos etapui“, – Kopenhagoje žurnalistams komentavo G. Nausėda.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Europą, kad pastarojo meto dronų įsiveržimai rodo, jog Rusija siekia „eskaluoti“ savo agresiją, ir pasiūlė kovojant su šia grėsme pasinaudoti jo šalies karyboje įgyta patirtimi. Beveik 50 Europos šalių lyderiai susirinko į Kopenhagos konferencijų centrą, kuriame po nerimą Danijoje sukėlusių paslaptingų dronų skrydžių buvo užtikrintas griežtas saugumas.

Lietuvos vyrų rinktinės treneris Edgaras Jankauskas pasirinko sudėtį, kuri varžysis FIFA pasaulio čempionato atrankos rungtynėse spalio mėnesį. Rinktinė jau pirmadienį pradės pasirengimą Kaune, trečiadienį jų laukia kelionė į Helsinkį ir ketvirtadienio rungtynės su Suomijos futbolininkais. Po jų lietuviai keliaus atgal į Lietuvą ir spalio 12 dieną, sekmadienį, Kauno Dariaus ir Girėno stadione priims Lenkijos futbolininkus. Bilietus į šias rungtynes įsigyti galite paspaudę čia.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog pirmoji vadinamosios dronų sienos sukūrimo stadija galėtų būti baigta iki 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos pradžios. „Bent jau pirmoji stadija galėtų būti užbaigta iki kitos daugiametės finansinės programos.