lemputė

Visiems galvojant apie sąskaitas už elektrą ir kitus patarnavimus, kyla klausimų, kaip sumažinti vartojimą. Paprašėme ekspertų atsakyti į kai kuriuos dažnai užduodamus kausimus, rašo theguardian.com. Ar pigiau kaisti vandenį makaronams elektriniame virdulyje ar puode ant dujinės viryklės? Milijono vertas klausimas.

Yra daugybė būdų, kaip savo namus padaryti išskirtiniais ir traukiančiais akį, tačiau pastaruoju metu Jungtinėse Amerikos Valstijose vis daugiau žmonių savo verandas apšviečia žalia spalva. Vis dėlto tai nėra tik būdas atkreipti dėmesį – tai turi kur kas gilesnę prasmę. Žalia šviesa, sklindanti iš namų verandų, gali kelti daugybę įvairių asociacijų. Kai kurie netgi galėtų pagalvoti, kad tai – likusios dekoracijos po Šventojo Patriko dienos šventės. Vis dėlto priežastis – kur kas gilesnė.

  LRT Radijo laida „Namai namučiai“, LRT.lt Jei nuo patalpos apšvietimo jums įsiskausta akis, greičiausiai taip yra ne dėl blogų lempų, o dėl to, kad jos įrengtos netinkamose vietose. Taip LRT Radijo laidoje „Namai namučiai“ teigia nepriklausomas ekspertas Vitalijus Balkus. Savo ruožtu elektros įrangos gamintojo „Philips“ atstovas Renaldas Vrubliauskas priduria, kad, nors prekyboje esama pačių įvairiausių lempučių, senoji kaitrinė lemputė yra labiausiai pritaikyta gerai mūsų savijautai.

2013 m. viešoji įstaiga „Ekošviesa“, kuri rūpinasi taupiųjų lempučių surinkimu Lietuvoje, iš specialių dėžučių surinko daugiau nei 60 tonų perdegusių taupiųjų lempučių. Šio lempučių kiekio užtektų padengti maždaug 3,5 futbolo stadionų plotą. Pasak „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės, už šį, Vyriausybės nustatytą normą viršijančių, lempučių skaičių galima dėkoti aplinkai neabejingiems žmonėms, kurie tampa vis labiau sąmoningi.

Šią žiemą teisingai atsikratyti perdegusiomis taupiosiomis lemputėmis kvies žinomo menininko Rimo Valeikio kurtos kalėdinės atvirutės. Lankomiausias sostinės vietas jau pasiekė 15 tūkst. nemokamai dalinamų menininko darbų. Šiomis atvirutėmis energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuojanti „Ekošviesa“ siekia priminti, kad perdegusias tokias lemputes reikia atiduoti perdirbti.

Pastebima, jog lietuviai jau atsakingiau rūpinasi savo aplinka, didesnį dėmesį skiria ekologiškiems produktams, atliekų rūšiavimui. Deja, kartais pritrūksta elementarių žinių, kaip tinkamai pasirūpinti vienu ar kitu nebenaudojamu daiktu ar elektronikos prietaisu. Vienas iš tokių – taupiosios lemputės, kurios dėl sudėtyje esančio gyvsidabrio turi būti atiduodamos perdirbti ypač atsakingai.

Latvijoje, Liepojos mieste įsikūrusioje energiją taupančių lempučių perdirbimo gamykloje „Lampu demerkurizacijas centrs“ per metus perdirbama 200-250 t perdegusių taupiųjų lempučių. Į šį fabriką lemputės atkeliauja ir iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Fabrike veikia dvi energiją taupančių lempučių perdirbimo linijos: viena skirta ilgosioms (60-180 cm ilgio) gyvsidabrio lempoms perdirbti, kita –energiją taupančioms lemputėms.

Lietuvoje jau 7 metus veikia elektronikos prietaisų ir nešiojamų baterijų surinkimo sistema, vienijanti įvairius technikos gamintojus ir importuotojus. Gaila, bet kol kas ne visi žmonės ja naudojasi. Ne visi žino, kad nebereikalingus, elektros srovę savo funkcionavimui naudojančius įrenginius būtina mesti atskirai nuo kitų atliekų. Dalis gyventojų tuo nesidomi, nes nesusimąsto, kokią žalą gali padaryti aplinkai.

Pastaraisiais metais buvo nemažai mėginimų iš naujo išrasti elektros lemputę, ir, reikia pripažinti, jie buvo sėkmingi. Edisono išrastas kaitinamąsias lemputes keitė liuminescensinės, o jas – dar ekonomiškesnės šviesos diodų. Dar viena idėja, kaip būtų galima patobulinti apšvietimą, pasirodė portale „Kickstarter“, kuriame išradėjai ieško rėmėjų ir investuotojų. Šio projekto idėja – mobiliuoju telefonu valdyti viso namo LED lempučių apšvietimo tinklą.