leidimas gyventi

Migracijos departamentui praėjusią savaitę atsisakius suteikti prieglobstį Baltarusijos aktyvistei Olgai Karač, tuo pačiu sprendimu jai išduotas naujas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais. „Man buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, bet tuo pačiu sprendimu suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje“, – BNS pirmadienį sakė tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė.

Vienoje įmonėje su Rusijos invaziją į Ukrainą remiančiu oligarchu Igoriu Altuškinu dirbančio ir aukštas pareigas Rusijoje užimančio verslininko Maksimo Ščibriko šeima turi leidimus gyventi Lietuvoje. Kaip penktadienį praneša LRT portalas, M. Ščibrikas užima pareigas Rusijos vario kompanijoje, kurios pagrindinis akcininkas – I. Altuškinas. Ši įmonė bei pats I. Altuškinas gegužės 19 dieną sulaukė Jungtinės Karalystės sankcijų, jas prieš tai jau taikė ir Ukraina.

Nuo kitų metų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje galės būti išduodami 34 pasaulio šalyse, sako Migracijos departamento vadovė. „Nuo sausio pradžios užsieniečiai, kurie norės gauti leidimą gyventi, nebeprivalės vykti į Lietuvą, jie galės dėl leidimo gyventi kreiptis būdami užsienyje“, – žurnalistams trečiadienį sakė Evelina Gudzinskaitė.

Alisa ir mama Jelyzaveta laukia leidimo keliauti į Angliją. Mergaitė savąjį gavo vakar, bet kadangi jos mama vis dar laukia vizos, jos įstrigusios Ukrainoje. Kai prie namų karo draskomoje Ukrainoje aidi sirenos, penkiametė Alisa sako: „Mama, pasislėpkim“. 27 metų Alisos mama Jelyzaveta yra tarp tūkstančių ukrainiečių, laukiančių leidimo keliauti į JK, kur šeimos jiems pasiūlė saugią vietą apsistoti. Mažoji Alisa kurčia ir turi kochlearinius klausos implantus.

Užsieniečių problemas dėl vizų, leidimų laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamente žadama spręsti įvedant išankstinę registraciją internetu vietoj šiuo metu esančios gyvos eilės. Kaip BNS informavo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, šią išeitį jis departamento vadovei Evelinai Guzdinskaitei pasiūlė po naujienų portalo 15min.lt publikacijoje antradienį dar kartą įvardytų problemų.

Į Lietuvą perkelta, tačiau leidimo čia gyventi negavusi septynių asmenų šeima iš Irako skundžiasi teismui. Nei pabėgėlių statuso, nei papildomos apsaugos negavę irakiečiai nesutinka būti deportuoti ir apskundė Migracijos departamento sprendimą teismui. Pabėgėlių priėmimo centro vadovo Roberto Mikulėno teigimu, dėl migrantų skundo teismui jų deportavimas kol kas nevyks.

Lietuva bene dažniausiai Europos Sąjungoje (ES) leidimus laikinai gyventi išduoda darbo migrantams. Tokie leidimai Lietuvoje sudaro beveik 54 proc. visų išduodamų leidimų gyventi, santykinai daugiau jų išduodama tik Lenkijoje – per 69 proc., skelbia Eurostatas, apibendrinęs 2015 metų duomenis. Vidutiniškai ES leidimai gyventi dėl darbinių priežasčių sudarė 27 proc., rodo šią savaitę paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Šiomis dienomis įsižiebęs skandalas dėl galimos korupcijos išduodant leidimus gyventi Lietuvoje tik patvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis leidimų gyventi išdavimo reglamentavimas yra netobulas ir sudaro terpę piktnaudžiavimui ir korupcijai. „Visų pirma, šešių mėnesių terminas leidimo gyventi išdavimui yra akivaizdžiai per ilgas ir jis netgi gali būti pratęstas dar trims mėnesiams.

Antradienį Europos Parlamentas patvirtino taisykles, pagal kurias užsieniečiams iš ES nepriklausančių šalių bus taikoma bendra procedūra gauti leidimą apsigyventi ir dirbti Sąjungos šalyje. Jos taip pat leis suvienodinti kai kurias jų socialines teises su tomis, kurias turi ES piliečiai, praneša Parlamento spaudos tarnyba. Iki šiol užsieniečiai turėdavo atskirai kreiptis dėl leidimų apsigyventi ir dirbti ES šalyje.