Laura Masiliauskaitė

Šalyje paskelbtas oro pavojus mokyklose truko neilgai, bet jo užteko pamatyti sisteminei prarajai. Vienur viskas vyko ramiai ir saugiai, kitur kilo sumaištis: mokiniai buvo vedami į lauką ar sporto sales su milžiniškais langais, o tėvai raginti skubiai pasiimti vaikus. Tas pats signalas. Visiškai skirtinga reakcija. Ši situacija apnuogino tai, apie ką švietime kalbame per mažai: mokyklos kokybė priklauso ne tik nuo programų ar mokytojų pastangų. Ji priklauso nuo vadybos.

Lietuvoje mokytojo karjera vis dar itin priklauso nuo to, kiek metų jis dirba, ir nepakankamai nuo to, kaip gerai jis dirba. Tuo metu daugelis stipriausių švietimo sistemų jau seniai pasuko kitu keliu – jos kuria lankstesnes, mažiau biurokratiškas sistemas, kuriose svarbiausia yra mokymo kokybė.

Kas trečias 13-metis Lietuvoje patiria patyčias mokykloje bent kelis kartus per mėnesį. Kai vaikai bijo eiti į klasę, žalojama ne tik vaikų emocinė savijauta, bet ir mokinių galimybės ateityje. Ką galime padaryti, kad vaikų, o kartu ir visos Lietuvos, ateitis būtų šviesesnė? Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad apie trečdalis Lietuvos 11-mečių ir 13-mečių patiria patyčias mokykloje bent 2–3 kartus per mėnesį. 15-mečių gretose patyčias patiria penktadalis visų mokinių.

Vaikų ugdymas – itin svarbi ir jautri sritis, tad natūralu, jog ji turi būti prižiūrima bei reguliuojama. Tačiau žvelgiant į mokyklose susidariusią biurokratijos naštą vis dažniau kyla klausimas: ar ši priežiūra iš tiesų padeda užtikrinti kokybę, ar ją silpnina. Ir dar – ar tikrai mokyklos turi prisiimti funkcijas tiesiogiai nesusijusias su švietimu: nuo kotletų svėrimo iki detektyvinio darbo tikrinant, kur gyvena mokiniai.

Naujas tyrimas rodo, kad 30–50 proc. savo darbo laiko mokyklų vadovai turi skirti biurokratijai, nesusijusiai su ugdymu, o dalis reikalavimų ne padeda vaikams, bet duoda priešingą efektą. Be to, mokykloms tenkanti našta skiriasi, nes ją lemia savivaldybių taikomos nevienodos praktikos, rašoma pranešime spaudai. Biurokratijos Lietuvos mokyklose tyrimą šiemet atliko įmonė „Remi Consulting“ organizacijos „Švietimas #1” užsakymu.

Pirmadienį švietimo, verslo ir visuomenės organizacijų atstovai susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybe ir pristatė iniciatyvos „Nenuleiskim kartelės“ peticiją. Jos autoriai ragina išlaikyti privalomą egzaminą stojant į aukštąsias mokyklas, nemažinti išlaikymo kartelės ir kuo greičiau imtis priemonių, kurios stiprintų matematikos ugdymo kokybę, rašoma pranešime spaudai.

Aplinkos ministerijos kanclere nuo pirmadienio pradėjo dirbti aplinkos ekonomikos ir klimato kaitos specialistė Laura Masiliauskaitė, pirmadienį pranešė ministerija. Ji pakeitė Sigitą Vasiljevaitę. „L. Masiliauskaitė yra įgijusi reikšmingų žinių klimato kaitos, resursų aplinkosaugai skirstymo srityse, dėl to kryptingai ir atsakingai prisidės prie Aplinkos ministerijos darbų prioritetizavimo, resursų skirstymo“, – pranešime teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.