Latvija

Latvijos autotransportu per pirmąjį pusmetį pervežta 37,2 mln. tonų krovinių – 1,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių krovinių padaugėjo 1,3 proc. iki 28,9 mln. tonų, tuo tarpu tarptautinių – sumažėjo 8,8 proc. iki 8,3 mln. tonų, iš jų eksporto – padaugėjo 5,1 proc. iki 2,7 mln. tonų, importo – sumažėjo 1,6 proc. iki 1,8 mln. tonų, gabenimo užsienyje apimtys sumenko 19 proc. iki 3,8 mln. tonų.

Vykdydamos „antirusišką politiką“ Latvija, Lietuva ir Estija „verčia Rusiją pradėti jų demilitarizaciją“, pareiškė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas. Jo įsitikinimu, Ryga, Vilnius ir Talinas „savanaudiškai“ trukdo Rusijos tranzitui ir viskam, kas rusiška, rašo news.ru. „Baltijos kaimynai akivaizdžiai daro viską, kad mes juos taip pat demilitarizuotume“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

Latvijos valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ pranešė pirmąjį pusmetį pasiekusi 118,928 mln. eurų finansinę apyvartą – 48 proc. didesnė per tą patį laikotarpį pernai. Per šešis šių metų mėnesius patirtas 1,607 mln. eurų nuostolis, palyginti su prieš metus fiksuotu pelnu.

Latvijos ekonomika pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginamosiomis kainomis ūgtelėjo 4,7 procento. Antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 3 proc. solidesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

Rusija pasmerkė sovietinių memorialų naikinimą Baltijos šalyse ir apkaltino Latviją, Estiją bei Lietuvą rusakalbių mažumų persekiojimu, rašo „The Guardian“. Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Latviją, Lietuvą ir Estiją ksenofobija ir pareiškė, kad šios šalys etnines rusų mažumas laiko „antrarūšiais žmonėmis“. Rusijos įsivaizdavimu, Baltijos šalys draudžia rusakalbę žiniasklaidą, vaikų darželius ir mokyklas.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė per pirmąjį pusmetį pasiekusi 119,354 mln. eurų finansinę apyvartą – 4,1 proc. didesnę nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Veiklos išlaidos augo 5,9 proc. iki 130,6 mln. eurų. Pagrindinė augimo priežastis – smarkiai pabrangę energijos ištekliai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius patirtas 439 tūkst.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui sugriežtinti patikrinimus į šalį įvažiuojantiems Rusijos, Baltarusijos ir Kamerūno piliečiams. Tęsiantis Maskvos pradėtam karui Ukrainoje, Vidaus reikalų ministerija pabrėžė, kad turi būti griežčiau vertinama, ar atvykstantieji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai. Pernai Rusijos piliečiams buvo išduota daugiau nei 11 tūkst.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną antrąjį šių metų ketvirtį buvo 8,3 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1362 eurai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 7 proc. iki 1380 eurų, privačiame sektoriuje – 9 proc. iki 1358 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis padidėjo 5,6 proc. iki 9,2 euro.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas paprašė Latvijos įšaldyti planus nukelti didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą Rygoje, tačiau toks kreipimasis buvo gautas, kai išmontavimo darbai jau buvo atlikti, BNS pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pasak ministerijos atstovės Dianos Eglytės, rugpjūčio 26-ąją URM iš Komiteto gavo penkių asmenų skundus dėl galimų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimų Latvijoje.

Latvija per pirmąjį pusmetį pagamino 28,77 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 16,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnybos Akcizinių prekių valdyba. Pagamintų ir importuotų alkoholinių gėrimų (neskaitant alaus) nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys padidėjo 7,8 proc. iki 30,874 mln. litrų. Į vartojimą nukreipta 6,551 mln. litrų vyno (2,8 proc. daugiau nei prieš metus), 5,659 mln. litrų degtinės (7,1 proc. daugiau), 2,325 mln.

Latvija ketina vienašališkai nutraukti sutartį dėl pasienio bendradarbiavimo su Baltarusija, atsižvelgdama į Minsko paramą Rusijos karui prieš Ukrainą, rodo sekmadienį paskelbti vyriausybės dokumentai. Šį klausimą latvių ministrų kabinetas planuoja aptarti per susitikimą ateinantį antradienį. Pasak Aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministerijos, bendradarbiavimo susitarimas galioja nuo 1998 metų.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 21,3 proc. didesnės nei pernai liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 28 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,6 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 1,3 procento. Statybininkų atlyginimai didėjo 0,8 proc., statybinių medžiagų kainos – 1,6 proc.

Latvių aktyvistas Olegas Zadoreckis pilietinių iniciatyvų portale „Manabalss.lv“ pasiūlė „labiau Rusijai negu Latvijai lojaliems asmenims“ finansuoti jų kelionę į kaimyninę šalį be teisės sugrįžti. Panašios peticijos šiuo metu yra itin populiarios Latvijoje, tačiau jų praktinė nedidelė. Ši internetinė peticija per 21 dieną tesurinko 664 balsus iš 10 tūkst., kurių reiktų, kad šis siūlymas būtų svarstomas valdžios išrinktųjų.

Rygoje pradėti paminklo sovietų kariams demontavimo darbai. Išvakarėse prie jo buvo susirinkusi grupelė protestuotojų, 7 kurių buvo sulaikyti policijos. Juodojo kaspino dieną Latvijoje imtasi paminklo sovietų kariams Rygos Pergalės parke demontavimo darbų. Sprendimas nukeldinti sovietinį paminklą sukėlė nepasitenkinimą daliai rusakalbių latvių. Įvykio vietoje tvarką prižiūri vietos policijos pareigūnai.  Vietos žiniasklaidos teigimu, paminklo demontavimo darbai kainuos 3 mln. eurų.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks pirmadienį pranešė, kad Ukrainos kariuomenei bus perduoti 4 kariniai sraigtasparniai. Be to, Latvijos ministras taip pat paragino Vakarų valstybes didinti karinę paramą Ukrainai. Ukraina teigia smogusi Rusijos „Wagner“ samdinių bazei Ukraina pirmadienį pareiškė, kad smogė Rusijos sukarintos grupuotės „Wagner“ naudojamai bazei, taip pat tiltui netoli okupuoto Melitopolio miesto.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį pritarė vyriausybės patvirtintoms namų ūkių išaugusių išlaidų šildymui kompensuoti priemonėms. Pataisos priimtos siekiant sumažinti neigiamą precedento neturinčio energijos kainų šuolio poveikį gyventojų pajamoms, teigiama Saeimos spaudos tarnybos pranešime. Planuojama paramos paketo suma – apytikriai 442,25 mln. eurų.

Latvijos kapitalo Klaipėdos metalo laužo supirkimo bei didmeninės prekybos bendrovė „Tolmeta“ pernai gavo 113,3 mln. eurų pajamų, arba 71 proc. daugiau nei 2020-aisiais (77,8 mln. eurų). Bendrovė pernai uždirbo 1,48 mln. eurų – 83 proc. daugiau nei užpernai (804 tūkst. eurų), rodo Registrų centrui pateikta 2021-ųjų veiklos ataskaita. „Tolmetos“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai didėjo 83 proc., iki 1,85 mln. eurų (2020 m. – 1,01 mln.

Latvijos Saeimos serveriai ketvirtadienį tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu, surengtos kibernetinių įsilaužėlių, palaikančių Rusijos karą Ukrainoje, pranešė šalies kibernetinio saugumo agentūra. Agentūros CERT.LV atstovė Madara Krutova naujienų agentūrai BNS sakė, kad dėl serverių apsaugos sistemų ir bendradarbiavimo su technologijų bendrove „Tet“ Saeimos sistemų darbas nebuvo sutrikdytas.

Latvija ir Estija ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, iš kurio pernai pasitraukė ir Lietuva. Kaip nurodė Latvijos užsienio reikalų ministerija, Ryga tokį sprendimą priėmė, „atsižvelgdama į dabartinius Latvijos užsienio ir prekybos politikos prioritetus“. Tuo metu Talinas pasitraukimo priežasčių neįvardino.

Latvijos vyriausybė nusprendė rezervuoti bendrovei „Latvijas gaze“ priklausančias gamtines dujas Inčukalno požeminėje saugykloje, kad esant didelei paklausai jos nebūtų perparduotos, o liktų Latvijoje namų ūkių poreikiams patenkinti, pranešė vyriausybės vadovas. Krišjanis Karinis patikino, jog Inčukalnyje sukauptų dujų visiškai pakaks Latvijos poreikiams per kitą šildymo sezoną.

Žiūrimiausia televizija Latvijoje visus šių metų mėnesius buvo visuomeninė LTV1, skelbia šios rinkos tyrimą reguliariai atliekanti bendrovė „Kantar TNS“. Pagal televizijos žiūrovų skirto laiko trukmę praėjusį mėnesį LTV1 teko 11,7 proc., komercinei TV3 – 10,3 proc., „TV3 Life“ – 3,9 proc. rinkos. 3,2 proc. rinkos atsiriekė LTV7, 2,7 proc. – TV3+, 2,5 proc. – 8TV, 2,0 proc.

Latvija oficialiai paprašė prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl Maskvos invazijos, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Birželį EŽTT pranešė, kad užregistravo oficialią Ukrainos paraišką prieš Rusiją. Tai reta procedūra, kuria siekiama nustatyti žmogaus teisių pažeidimus, Maskvos įvykdytus po to, kai vasario 24 dieną pasiuntė karius į kaimyninę šalį.

Latvija vėl gauna gamtinių dujų iš Rusijos, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra RBK. Savo ruožtu Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos ir Inčukalno požeminės saugyklos operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis, rugpjūčio 8-ąją dujos iš Rusijos į šalį buvo importuojamos per Estijoje esančią Luhamos dujų matavimo stotį.

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad valstybės parama nacionalinės geležinkelių infrastruktūros valdytojos ir pervežimų operatorės „Latvijas dzelzcelš“ tolesnei veiklai užtikrinti gali būti vertinama dešimtis milijonų eurų. Ministras teigė, kad antradienį numatytame uždarame vyriausybės posėdyje bus pristatyti keturi galimi raidos scenarijai ir skaičiavimai kiekvienam jų, kiek reiks investuoti į geležinkelių infrastruktūrą.

Latvija turi pakankamai gamtinių dujų visam artėjančiam šildymo sezonui, visuomeninio  radijo eteryje antradienį sakė vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis, remdamasis Ekonomikos ministerijos ir dujų perdavimo ir saugojimo operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis. Jo žodžiais, prieš tris mėnesius manyta, jog dujų užteks iki metų pabaigos, o dabar Inčukalnio saugykla pildoma, ir atrodo, kad dujų užteks iki šildymo sezono pabaigos.

Registruoto nedarbo lygis Latvijoje praėjusį mėnesį pakilo 0,1 procentinio punkto iki 6,0 proc., pranešė Valstybinė užimtumo tarnyba. Oficialiai registruotų bedarbių šalyje per mėnesį padaugėjo nuo 52,58 tūkst. iki 52,77 tūkstančio. Mažiausias nedarbas šalyje sostinės regione – 4,5 proc. (per mėnesį paaugo 0,2 procentinio punkto), o didžiausias – rytiniame Latgalės regione – 12,9 proc. (sumenko 0,2 punkto). Žiemgalos regione registruotas nedarbas padidėjo 0,1 punkto iki 5,6 proc.

Latvijos dujų kompanija „Latvijas gaze“ pranešė, jog jos akcininkai pirmadienį nusprendė reorganizuoti bendrovę, nuo jos atskiriant antrinę dujų skirstymo įmonę „Gaso“, kuris veiks kaip atskiras juridinis asmuo. Pranešime pažymima, jog po šio „Latvijos gaze“ reorganizavimo visi jos akcininkai taps naujojo juridinio asmens akcininkais proporcingai jų turimo akcinio kapitalo dalims. 34 proc. „Latvijas Gaze“ akcijų valdo visą Rusijos dujų eksportą kontroliuojantis „Gazprom“, 28,97 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija visose trijose Baltijos valstybėse viršijo 20 procentų. Liepą  didžiausia ji užfiksuota Estijoje, mažiausia – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 21,6 proc. brangesnės nei pernai liepą. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 22,8 proc., Latvijos – 21,5 procento.

Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ ir valstybių miškų valdytojos „Latvijas valsts meži“ bendros įmonės „Latvijas veja parks“ investicijos į vėjo jėgainių parkų kūrimą bus vienos didžiausių Latvijos istorijoje ir sieks 1 mlrd. eurų, pirmadienį bendros įmonės steigimo renginyje sakė vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis. Pasak jo, Latvijos siekiai mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos buvo rimtai svarstomi dar iki karo Ukrainoje pradžios.

Lietuvos kapitalo valdoma Latvijoje registruota užsakomųjų skrydžių bendrovė „SmartLynx Airlines“ („SmartLynx“) pirmąjį pusmetį pasiekė 125 mln. eurų apyvartą – 8 proc. mažesnę nei per visus 2021-uosius, kai ji siekė 136 mln. eurų.

Rugpjūčio 4-ąją Jūrmaloje įvyko pirmasis Latvijoje rusų humoristo Maksimo Galkino koncertas. Pačioje programos pradžioje jis prabilo latvių kalba ir pasijuokė iš rusų, kurie atėjo į salę ir „nesupranta, už ką sumokėjo pinigus“. Tiesa, dėl tokio pajuokavimo jis sulaukė ir tautiečių gerbėjų kritikos. M. Galkinas pareiškė, kad latvių kalbos pradėjo mokytis dėl pernelyg įkyraus Rusijos dėmesio.

Latvijos ambasada Rusijoje nutraukė vizų išdavimą šios šalies piliečiams. Vienintelė taikoma išimtis – artimų giminaičių laidotuvės. Latvija nuo rugpjūčio 5-osios neribotam laikui stabdo vizų Rusijos gyventojams išdavimą, rašoma „Meduza“. Priežastis nėra nurodoma. Nuo 2022-ųjų pavasario Latvija sustabdė turistinių vizų rusams išdavimą.

Inčukalno požeminėje saugykloje jau sukaupta pakankamai gamtinių dujų Latvijos poreikiams kitą šildymo sezoną patenkinti, penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė. Pasak jos, iki šiol į Inčukalno saugyklą pripumpuota 11,6 teravatvalandės (TWh) dujų, iš kurių 5,6 TWh priklauso Latvijoje, o 6 TWh – kitose šalyse registruotoms įmonėms.

Latvijos oro erdvėje per septynis šių metų mėnesius aptarnauta 114,12 tūkst. skrydžių – 55,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 96 proc. iki 30,52 tūkst., tranzitinių skrydžių – 44,8 proc. iki 88,6 tūkstančio. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų liepa, bendras skrydžių skaičius augo 1,2 proc. iki 18,17 tūkst.

Latvijoje antradienį baigėsi kandidatų į 14-ojo šaukimo Saeimą sąrašų registracija. Vyriausioji rinkimų komisija pranešė sulaukusi iš viso 19-os politinių partijų ir aljansų kandidatų sąrašų – trimis daugiau nei per 2018 metų parlamento rinkimus.

Latvijos valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje kitos savaitės pradžioje numatyta svarstyti Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“, kaip didžiausio „Latvijas gaze“ ir „Gaso“ akcininko, įtakos mažinimo galimybes, pranešė gerovės ministras Gatis Eglitis. Pasak jo, kad yra keletas būdų tai pasiekti, o vienas iš radikaliausių – „Gazprom“ priklausančių „Latvijas gaze“ akcijų nacionalizavimas.

Latvijos parlamento Užsienio reikalų komitetas antradienį priėmė oficialų pareiškimą, kuriame Rusijos smurtas prieš civilius gyventojus Ukrainoje ir kitose šalyse įvardijamas kaip terorizmas, o Rusija – kaip terorizmą remianti valstybė.

Gamtinės dujos iš Rusijos pirmadienį vis dar tekėjo į Latviją, nepaisant visą rusiškų eksportą vamzdynais kontroliuojančio „Gazprom“ pareiškimo liepos 30-ąją, jog jų tiekimas Latvijai sustabdomas. Latvijos dujų perdavimo sistemos ir Inčukalno požeminės dujų saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ atstovai naujienų agentūrai BNS patvirtino, kad buvo gautas pranešimas iš „Gazprom“ apie gamtinių dujų tiekimo Latvijai nutraukimą.

Latvija per pirmus penkis šių metų mėnesius pagamino 23,67 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 16,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnybos Akcizinių prekių valdyba. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba išaugo 51,2 proc., 15-22 laipsnių stiprumo – 1 procentu. Vynų gamyba padidėjo 42 procentais. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 12 proc.

Latvijos užsienio reikalų ministras paragino Europos Sąjungą paskelbti Rusiją valstybe terorizmo rėmėja. Edgaras Rinkēvičs tviteryje taip pat pareiškė, kad smerkia „žiaurų Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytą Ukrainos karo belaisvių nužudymą Olenivkoje ir tebesitęsiančius Rusijos kariuomenės žiaurumus prieš Ukrainą“. Jis paragino ES uždrausti turistines vizas rusams.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Latvijai, tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl karo Ukrainoje ir Rusijai paskelbtų griežtų Europos ir JAV sankcijų. „Šiandien „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai... dėl [pirkimo] sąlygų pažeidimų“, – sakoma bendrovės pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“. Latvija yra priėmusi sprendimą nuo sausio 1-osios visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo.

Latvijos gamtinių dujų bendrovė „Latvijas gaze“ per „Nasdaq“ Rygos biržą penktadienį pareiškė, jog perka gamtines dujas iš kitų tiekėjų ir už jas atsiskaito eurais, kaip reikalaujama pagal Latvijoje galiojančias reguliavimo nuostatas. „Iš Rusijos bendrovės „Gazprom“ šiuo metu netiekiama jokių gamtinių dujų“, – rašoma „Latvijas gaze“ paskelbtame pranešime.

Socialiniame tinkle „Twitter“ ėmė plisti vaizdo įrašas iš Latvijos, kuriame moteris nufilmavo, kaip ją užpuolė rusakalbė už tai, kad su ja nebuvo kalbama rusiškai.  Liepos 28-ąją, ketvirtadienį, viena latvė savo „Twitter“ paskyroje paviešino vaizdo įrašą, sulaukusį daugiau nei 230 tūkst. peržiūrų. Jame moteris nufilmavo, kaip kita rusiškai kalbanti moteris ją užpuolė, stumdė, mušė ir iškoneveikė.

Benzino ir dyzelino kainos per savaitę kiek sumažėjo visose Baltijos valstybėse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pigiausiai 95-tas benzinas ir dyzelinas kainavo Estijoje. Per savaitę 95 benzino litras degalinėse Lietuvoje atpigo vidutiniškai 4 centais iki 1,867 euro, Latvijoje – 4 centais iki 1,902 euro, Estijoje – 25 centais iki 1,758. Dyzelino litras Lietuvoje pigo vidutiniškai 3 centais iki 1,861 euro, Latvijoje – 4 centais iki 1,939 euro, Estijoje – 26 centais iki 1,684 euro.

Du alpinistai iš Latvijos praeitą savaitę žuvo ant Monblano, aukščiausios Alpių viršukalnės, rodo socialiniuose tinkluose paskelbta informacija. Kaip pranešama, orientacinio sporto mėgėjai Vita Skuja ir Janis Dreimanis nuvyko į Alpes kopti į beveik 4 808 metrų aukščio Monblano viršukalnę. Daugiau informacijos apie jų žūties aplinkybes nebuvo paskelbta.

Latvijos valstybės konsoliduoto biudžeto deficitas šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 227,1 mln. eurų ir buvo 726,5 mln. eurų mažesnis negu tuo pat laikotarpiu pernai, pranešė finansų ministerija, remdamasi iždo duomenimis. Biudžeto įplaukos sausio–birželio mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 773,1 mln. eurų, arba 12,9 proc., iki 6,8 mlrd. eurų. Tuo tarpu biudžeto išlaidos tuo pat laikotarpiu paaugo 46,6 mln. eurų, arba 0,7 proc., iki 7 mlrd. eurų.

Miestelyje netoli Rygos savaitgalį buvo organizuotas renginys, panašus į pionierių stovyklą su raudona vėliava ir sovietiniais-pionieriškais šūkiais. Vietos gyventojai ir atostogaujantys sunerimo dėl tokios veiklos, buvo iškviesta policija. Latvijos televizija TV3 skelbia, kad atvykę pareigūnai pažeidimų neaptiko. Nepaisant to, daugelis vietos gyventojų mano, kad viešoje vietoje vykęs renginys yra „nepriimtinas“. „Jie atvyko autobusu ir išvažiavo apie 16 valandą.

Latvijoje nustatyti trys beždžionių raupų atvejai, praneša tv3.lv.  PSO sako, kad šaliai nėra pagrindo nerimauti.  Anksčiau buvo pranešta, kad beždžionių raupai yra reta į raupus panaši liga, daugiausia aptinkama atogrąžų miškų šalyse Centrinėje ir Vakarų Afrikoje. Infekcijos pirmtakas iki šiol nežinomas, tačiau virusas buvo rastas tarp įvairių graužikų ir beždžionių, nuo kurių buvo užsikrėtę ir žmonės.

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas susitarė plėsti bendradarbiavimą krovinių perkrovimo srityje, naujienų agentūrai BNS pranešė Latvijos susisiekimo ministerija. T. Linkaitis ketvirtadienį telefonu su A. Adamczyku aptarė Latvijos ir Lenkijos uostų bendradarbiavimą. Pasak ministerijos atstovų, Lenkijos ministras teiravosi apie Latvijos uostų pajėgumus importuoti anglis į Lenkiją.