Latvija

Latvijos reguliuotojui dėl grėsmės nacionaliniam saugumui panaikinus televizijos „Dožd“ transliavimo licenciją, kanalas bus nepasiekiamas ir Lietuvoje, antradienį informavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Pasak jos, Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos sprendimas dėl tremtyje veikiančios nepriklausomos Rusijos televizijos licencijos naikinimo įsigalios ketvirtadienio naktį.

Rusų televizijos „TV Rain“ naujienų vedėjo komentaras apie pagalbą rusų kariams paskatino Latvijos valdžios institucijas atšaukti nepriklausomos televizijos „TV Rain“ licenciją. Prasidėjus karui Ukrainoje garsiausio Rusijos nepriklausomo televizijos kanalo žurnalistai turėjo pasirinkimą: rizikuoti būti suimti dėl naujos viešumo politikos, nustoti rodyti reportažus arba išvykti iš šalies.

Latvijos Saeimos Teisės komitetas antradienį nusprendė nebetęsti ankstesnės sudėties parlamento pradėto darbo dėl civilinių sąjungų įstatymo. Ši iniciatyva yra susijusi ir su tos pačios lyties asmenų poromis. Teisingumo ministerijos atstovė Dagnija Palčevska sakė, kad šiuo įstatymo projektu siekiama vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą.

Televizija „Dožd“, transliavusi naujienas rusakalbiams iš Rygos, neteko licencijos Latvijoje po pasikartojančių pažeidimų. Elektroninės žiniasklaidos Nacionalinė taryba priėmė sprendimą atšaukti licenciją „dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai“. Sprendimas buvo priimtas įvertinus kompleksinius pažeidimus, kurie buvo nustatyti pastaruoju metu: transliacijų metu nebuvo „bėgančios eilutės“ valstybine kalba, Krymo vaizdavimas žemėlapyje Rusijos teritorijos sudėtyje, Rusijos kariuom...

Latvijos pramonės gamyba per pirmus 10 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įvertinus darbo dienų skaičiaus skirtumus, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1 proc., pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys augo 3 proc., gavybos – 2,2 proc., tuo tarpu elektros ir dujų tiekimas sunyko 14,3 procento.

Latvijos autotransportu per tris metų ketvirčius pervežta 61,1 mln. tonų krovinių – 1,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių krovinių srautai nepakito – 49 mln. tonų, tarptautinių – sumenko 8,8 proc. iki 12,1 mln. tonų, iš jų eksporto – augo 6 proc. iki 3,8 mln. tonų, importo – 3,6 proc. iki 2,8 mln. tonų, tuo tarpu gabenimo užsienyje apimtys sunyko 21,2 proc. iki 5,5 mln. tonų.

Baltijos valstybėse veikianti Latvijoje registruota ne gyvybės draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) pranešė per tris šių metų ketvirčius uždirbusi 6,88 mln. eurų pelno – 4,3 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Per pirmus devynis šių metų mėnesius Baltijos šalyse pritraukta 194,5 mln. eurų draudimo įmokų – 19 proc. daugiau nei prieš metus.

Latvijos ekonomika per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis paaugo 2,4 procento. Trečiojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 0,6 proc. kuklesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė Vyriausybės rūmuose susitiko su Lietuvoje pirmą kartą viešinčiu Latvijos Saeimos pirmininku Edvardu Smilteniu, rašoma pranešime spaudai. Su Latvijos parlamento vadovu pramjerė kuriuo aptarė pagalbą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai, saugumo padėtį regione ir sankcijų Rusijai griežtinimo svarbą, Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą energetikos ir „Rail Baltica“ projektuose ir kitas aktualias šalių partnerystės temas.

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ pagrindinė trasa Latvijoje gali būti pradėta tiesti ateinančių metų antroje pusėje, pareiškė Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis. Pasak jo, šiuo metu statomos „Rail Baltica“ stotys Rygoje ir sostinės oro uoste, projektuojama visa pagrindinė trasa, paskelbtas statybos darbų pirkimo konkurso antrasis etapas.

Lietuvoje antradienį lankosi naujasis Latvijos parlamento pirmininkas Edvardas Smiltenis. Tai vienas pirmųjų naujojo Saeimos vadovo vizitų užsienyje. Vilniuje numatyti jo susitikimai su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, premjere Ingrida Šimonyte.

Ne tik Vilniuje ir Kaune įsižiebė kalėdinės eglutės – nuostabiais šventiškais vaizdais dalinasi ir mūsų kaimynai, taip pat įžiebę pagrindines egles. Tad kviečiame trumpam apsilankyti Estijos sostinėje išdygusiame Kalėdų turgelyje. Gal estų eglutė jums pasirodys mielesnė nei Vilniaus Kalėdinis tortas ar Kauno eglė? Auksaspalviais burbulais ir šiltomis švieselėmis estai šiemet papuošė įspūdingą natūralią žaliaskarę.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 19,6 proc. didesnės nei pernai spalį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 24,7 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,4 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,9 procento. Statybininkų atlyginimai didėjo 0,4 proc., statybinių medžiagų kainos – 1 proc.

Latvijos policija pirmadienį paprašė prokuratūros pateikti kriminalinius kaltinimus keturiems asmenims bankroto administratoriaus Martino Bunkaus nužudymo byloje, pranešė naujienų agentūra LETA. Tyrimo metu policija gavo įrodymų, leidžiančių baudžiamojoje byloje įtariamaisiais pripažinti keturis asmenis – tris Latvijos piliečius ir vieną Rusijos pilietį.

Ainažiuose, Latvijos šiaurėje, šeštadienio vakarą įvykus Estijos keleivinio autobuso avarijai, žuvo vairuotojas, o trys žmonės sunkios būklės paguldyti į ligoninę, teigė Latvijos priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba. Sekmadienį vakare pareigūnai pranešė, kad autobusu važiavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai. „Lapkričio 26 dienos vakare netoli Ainažių įvyko rimtas eismo įvykis, per kurį žuvo Estijos gynybos pajėgų užsakomąjį reisą vykdžiusio autobuso vairuotojas.

Europa turi save apibrėžti iš naujo ir pasirengti iššūkiams, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje, sako Lenkijos prezidentas Andrzus Duda. „Aš tikiu, kad mūsų veiksmai ir tikslai turi būti vedami principo, kad Europai reikėtų iš naujo apibrėžti ne tik Europos Sąjungą, bet ir poreikius, galimybes ir sunkumus, kuriuos netrukus patirsime. Karas Ukrainoje tęsis ir žaliavų kainos nebegrįš į prieškarinį lygį“, – konferencijoje Kaune penktadienį sakė Lenkijos prezidentas.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos per metus smarkiai išaugo visose trijose Baltijos valstybėse, o labiausiai – Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai spaliu, Lietuvos pramonės gamintojai savo produkciją pabrangino 28,2 proc., Latvijos – 32,3 proc., Estijos – 23,5 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainos paaugo 1,6 proc., Latvijos – 0,5 proc., Estijos – 0,1 procento.

Per tris šių metų ketvirčius Latvijoje pagaminta 70,311 mln. litrų alaus – 13,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo eksportas išaugo 71,2 proc. iki 39,532 mln. litrų, o šio gėrimo importą Latvija padidino 12,9 proc. iki 80,224 mln. litrų. Tuo tarpu alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) padidėjo vos 0,5 proc. iki 106,397 mln. litrų. 2021-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 6,1 proc.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 47,521 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 12,8 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba išaugo 32,6 proc., o 15-22 laipsnių stiprumo – 33,1 procento. Vynų gamyba padidėjo 24,1 procento. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumenko 6,3 proc., silpnesnių – augo 11 procento.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas „Naujosios vienybės“ partijos politiką ir dabartinį ministrą pirmininką Krišjanį Karinį antradienį oficialiai paskyrė į premjero postą. E. Levitas spaudos konferencijoje paskelbė apie K. Karinio paskyrimą ir pridūrė, kad vėliau antradienį pasirašys atitinkamą dokumentą.

Per ketverius metus Latvija planuojama uždrausti mokyklose mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija parengė planą, kuris numato po ketverių metų uždrausti mokyklose mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Vietoje to, jie turės rinktis mokytis vieną iš Europos Sąjungos (ES) kalbų arba užsienio kalbą, kurios mokymąsi reglamentuoja sudaryti tarpvyriausybiniai susitarimai, skelbia TV3 žinios Latvijoje.

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į Latviją apribojimai, į šalį teisėtai atvyko 15 108 Rusijos piliečiai, naujienų agentūrai LETA pranešta Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo vyriausybės sprendimas uždrausti ne pirmo būtinumo keliones iš Rusijos, jos piliečių srautas į Latviją sumažėjo 38 proc.

Latvijoje penktadienį minimos 104-osios nepriklausomybės paskelbimo metinės. „Latvijos nepriklausomybės paskelbimo diena – tai metas, kai galime atsigręžti atgal ir pamąstyti apie tai, ką pasiekėme – apie visus gerus dalykus, apie tai, kaip mes, kaip šalis, vystėmės iki šiol ir kaip tai darysime ateityje“, – sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas, sveikindamas žmonės šventės proga. Jis pabrėžė, kad Latvijos gyventojai turi būti vieningi.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis antradienio vakarą paskelbė, kad šaukia skubų vyriausybės posėdį dėl oficialiai dar nepatvirtintų pranešimų apie Rusijos raketų smūgius Ukrainos kaimynėje Lenkijoje. „Rytoj 10 val. sušaukiau neeilinį vyriausybės posėdį, kad išklausytume atsakingų ministerijų ir institucijų pranešimus apie saugumo padėtį regione ir pasiruoštume tolesniems veiksmams.

Vos pasirodė pranešimai apie galimą Rusijos raketų pataikymą Lenkijos teritorijoje, ryžtingą kaimynų palaikymą išsakė kaimyninės Baltijos šalys. Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas skubiai išvyko konsultacijai į Varšuvą, o Latvijos gynybos ministras pareiškė, kad numato galimybę skelbti 4-ąją NATO straipsnį. Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikis pareiškė, kad jam pirmiausia kilusi mintis buvo apie NATO 4-ojo straipsnio pritaikymą ir Ukrainos oro erdvės uždarymą.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per tris šių metų ketvirčius sulaukė apytikriai 1,71 mln. svečių – 64,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 2,7 karto iki 883,5 tūkst., vietinių klientų – 16,1 proc. iki 826,4 tūkstančio. Nakvynių skaičius augo 62,3 proc. iki 3,052 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 2,5 karto iki 1,636 mln., Latvijos gyventojų – 14,7 proc.

Tvirtą pergalę pasaulio čempionato atrankoje iškovojo Latvijos krepšininkai (7-1). Jie tapo nepavejami tiek serbams, tiek graikams ir kitąmet žais pasaulio čempionate.  Pastarieji savo aistruolių akivaizdoje 79:63 (22:17, 18:11, 18:12, 21:23) susitvarkė su Didžiosios Britanijos rinktine (1-7). Nugalėtojus į pergalę vedė 15 taškų įmetęs Rihardas Lomažas (4/7 trit.), po 11 pasižymėjo Martinas Laksa (3/4 trit., 7 atk. kam.) ir Janis Timma (7 atk. kam.). 10 pelnė Dairis Bertanis.

Didžiausia alaus darykla Latvijoje „Cesu alus“ 2021-aisiais gavo 64,57 mln. eurų pardavimų pajamų – 3,9 proc. daugiau nei 2020 metais. Grynasis pelnas sumenko 13,6 proc. iki 3,085 mln. eurų, teigiama Latvijos įmonių registrui pateiktoje bendrovės ataskaitoje. Joje nurodoma, jog įplaukų augimą nulėmė didėjęs eksportas bei nealkoholinių gėrimų vietos rinkoje pasiūlos išplėtojimas. Pardavimų vietos rinkoje pajamos pernai siekė 58,059 mln. eurų, eksporto – 6,511 mln. eurų.

Europos Komisija prognozuoja, jog iš trijų Baltijos valstybių šiemet susitrauks tik Estijos ekonomika, o kitąmet – tik Latvijos ūkis. EK naujausiais vertinimais, Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiais metais padidės 2,5 proc., Latvijos – 1,9 proc., tuo tarpu Estijos – sumenks 0,1 procento. Ateinantiems metams Lietuvos ekonomikai pranašaujamas augimas 0,5 proc., Estijos – 0,7 proc., o Latvijos – nuosmukis 0,3 procento.

Artėjantį penktadienį ir pirmadienį vyks priešpaskutinis FIBA Pasaulio taurės langas, per kurį nacionalinės šalių rinktinės kelialapio į 2023 m. pasaulio čempionatą sieks Europos, Azijos/Okeanijos, Afrikos ir Amerikos žemynuose.

Latvijos sostinė, sekdama daugelio kitų Europos bei pasaulio miestų pavyzdžiu, įveda turizmo mokestį – jis bus taikomas nuo 2023-ųjų. Rygos miesto tarybos sprendimu, nuo sausio 1-osios visose turistų apgyvendinimo įstaigose už kiekvieną svečio nakvynę bus imamas 1 euro dydžio mokestis, tačiau suminis jo dydis, svečiuojantis ilgiau, negalės viršyti 10 eurų.

Per 10 šių metų mėnesių Latvijoje pirmąkart užregistruota 51,87 tūkst. lengvųjų automobilių – 6,5 proc. mažiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, pranešė Latvijos automobilių kelių eismo direkcija. Pirmąkart registruotų krovininių automobilių padaugėjo 4,7 proc. iki 8,44 tūkst., autobusų – 11,3 proc. iki 356. Motociklų pirmos registracijos atvejų skaičius augo 6 proc. iki 4,16 tūkstančio. Be to, pirmą kartą įregistruotų transporto priemonių sąraše – 1,64 tūkst. motorolerių (7,3 proc.

Rygos uostas – didžiausias pagal krovos apimtis Latvijos uostas – pranešė per 10 šių metų mėnesių perkrovęs 19,071 mln. tonų krovinių – 10,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Krovos augimą labiausiai paskatino smarkiai solidesnė anglies krova – ūgtelėjo 8,8 karto iki 3,87 mln. tonų. Birių krovinių srautai padidėjo 25,3 proc. iki 11,482 mln. tonų, generalinių – 3 proc. iki 6,343 mln. tonų, tuo tarpu skystų – sunyko 35,7 proc. iki 1,246 mln. tonų.

Statybos darbų Latvijoje per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 12,5 proc., trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pastatų statybos apimtys sumenko 10,7 proc., inžinerinių įrengimų – 14,3 proc., specialiųjų statybos darbų – 12,6 procento. Trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, įvertinus darbo dienų skaičių skirtumus, statybų sumažėjo 13,6 proc., iš jų pastatų – 14,2 proc.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė aštuonis neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje antradienį fiksuota 12 bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį pirmadienį neįleido 64 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Per tris šių metų ketvirtį Latvijoje pasirašyta 489,753 mln. eurų draudimų įmokų – 16,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos draudikų asociacija. Draudimo kompensacijų išmokėta 24,7 proc. daugiau – 317,361 mln. eurų. Gyvybės draudimo rinkos segmentas augo 4,4 proc. iki 100,459 mln. eurų, o išmokos buvo 48,3 proc. solidesnės – 81,691 mln. eurų. Ne gyvybės draudimo rinkoje daugiausiai pasirašyta sveikatos draudimo (104,887 mln. eurų, 17,5 proc.

Per pastarąją savaitę degalų kainos Lietuvoje nepakito, sumažėjo Estijoje, o Latvijoje atpigo tik benzinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje – 1,699 euro, Rygoje – sumažėjo nuo 1,834 iki 1,814 euro, Taline – nuo 1,930 iki 1,879 euro.

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ valdoma eletros tiekėja „Elektrum Lietuva“ supirks Lietuvos kapitalo įmonės „Amberwind“ vėjo parke „Pagėgiai 13“ Pagėgių rajone pagamintą elektrą.  „Elektrum Lietuva“ pranešė, jog pagal sutartį penkerius metus kasmet įsigis po 182 gigavatvalandes (GWh) elektros. Komercinės sutarties detalės neatskleidžiamos.

Sekmadienio naktį kaimyninėje Latvijoje, Daugpilyje, nugriauti 2 sovietų armijos paminklai. Prieš prasidedant darbams, į aplink aptvertą teritoriją susirinko apie 200 rusakalbių žmonių ir reiškė nepasitenkinimą tuo, kas vyksta – švilpė, šaukė, keikėsi. Policijos pareigūnams teko minią išvaikyti, sulaikė iš viso 37 asmenis, tarp jų buvo girtų. Pagal įstatymą, Daugpilyje turėjo būti nugriauti du objektai.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius sudeginta 5,862 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 33,4 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį jų poreikis šalyje buvo 49,3 proc. menkesnis nei pernai rugsėjį – 374,1 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Dujų vartojimo metinis augimas šiais metais buvo užfiksuotas tik rugpjūtį – 27,2 proc. iki 432,2 tūkst. MWh. Liepą jų paklausa per metus sumažėjo 66,8 proc. iki 201,7 tūkst.

Daugpilyje sekmadienio vakarą vienoje iš miesto aikščių buvo imtasi sovietinio paminklo nukėlimo darbų. Vietą apsupo policijos pajėgos, apie 200 ten buvusių žmonių buvo paprašyta pasitraukti iš teritorijos už policijos pakabintos juostos ribos. Nepaisant to, kai kurie asmenys reiškė savo nepasitenkinimą ir elgėsi agresyviai. Dalį jų teko sulaikyti – viso policija išsivedė 37 asmenis.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP)  palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus skirtumų įtakos – 0,6 proc. kuklesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Gamybos sektorių nuosmukis preliminariai įvertintas 3,9 proc., o paslaugų sektoriaus augimas – 1,7 procento. Įvertinus sezoniškumo ir kalendorinį veiksnius, ekonomika susitraukė 0,4 procento.

Latvijos teismas penktadienį už šnipinėjimą baltarusių karinei žvalgybai skyrė Baltarusijos piliečiui aštuonerių metų kalėjimo ir dar trejų metų lygtinę bausmę. Paskelbus visą nuosprendį, jį bus galima apskųsti per dešimt dienų. Kaip pranešama, Valstybės saugumo tarnyba (VDD), bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba, vasario 15 dieną sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu savo šalies specialiosioms tarnyboms.

Mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje praėjusį mėnesį palyginamosiomis kainomis buvo 1,8 proc. solidesnė nei pernai rugsėjį, įvertinus kalendorinį faktorių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekyba maisto produktais pagyvėjo 1,8 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – taip pat 1,8 proc., degalais –  1,5 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninės prekyba Latvijoje, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis paaugo 1,2 proc.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje atpigo tiek benzinas, tiek ir dyzelinas, Latvijoje – tik benzinas, o Estijoje degalų kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, aukščiausios benzino kainos išliko Estijoje, o brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kartu su Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais tradiciškai dalyvavusi 41-osios Baltijos Asamblėjos sesijos atidaryme Rygoje (Latvija), kalbėjo apie šio bendradarbiavimo formato reikšmę regionui ir tarptautinei arenai, rašoma pranešime spaudai. „Karo Ukrainoje akivaizdoje parlamentai gali būti ir yra labai svarbūs. Matau jų vaidmenį ne tik koordinuojant teisėkūros veiksmus, bet ir išlaikant mūsų žmonių, rinkėjų ryžtą nepasiduoti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pradeda vizitą Latvijoje. Kaip ketvirtadienį pranešė pirmininkės atstovė spaudai, Rygoje V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus 41-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje ir 28-ojoje Baltijos Taryboje. „Šiais metais Baltijos Asamblėja dirbo didelių iššūkių akivaizdoje, kai reikėjo sutelkti bendras jėgas, greitai reaguoti į brutalią Rusijos agresiją Ukrainoje ir koreguoti darbotvarkes.

Latvijos Ortodoksų Bažnyčia (LOB) per neseniai įvykusį sinodą pasirašė kreipimąsi į Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą Kirilą su prašymu suteikti jai nepriklausomos Bažnyčios statusą, antradienį pranešė Latvijos televizija (LTV). Kreipimasis priimtas dėl LOB įstatymo pakeitimų, nustatančių jos nepriklausomybę. Praėjusią savaitę įvykusio LOB sinodo dalyviai paprašė patriarcho Kirilo kanoniškai išspręsti Latvijos Bažnyčios statuso klausimą.

Talsuose (Latvija) surengtos tarptautinės galiūnų sporto varžybos – „Priedes AG World Strongman Championships 2022“. Geriausiai čia sekėsi šeimininkams. Nugalėtojo titulą iškovojo latvis Aivaras Šmaukstelis, aplenkęs tautietį Didzį Zarinį. Tuo tarpu bronza atiteko lietuviui Mantui Lalui. „Sunkiausios sezono varžybos! Esu labai patenkintas savo pasirodymu. Dėkoju šeimai ir broliams už didžiulį palaikymą. Taip pat dėkoju Dainiui Zageriui už pakvietimą į varžybas.