laivas

 Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas liepos 23 dieną susitiko su susisiekimo viceministru Sauliumi Girdausku dėl galimos konsulinės pagalbos užsienio uostose areštuotų Lietuvos jūrų laivininkystės laivų įguloms. S. Girdauskas pristatė aktualią situaciją laivuose ir informavo, kad Susisiekimo ministerija rūpinasi Lietuvos jūreiviais siekiant užtikrinti jų aprūpinimą vandeniu, maistu ir degalais.

Susisiekimo viceministrui teigiant, kad keturiais užsienio uostuose įstrigusiais „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivais pasirūpinta, Italijos Taranto uoste esančio laivo įgulos narys teigia, kad laivas neturi kuro, vandens, o pervestus pinigus už skolas pasiėmė uostas. „Niekaip laivas negali išplaukti, nes neturim nei kuro, nieko. Visas kuras kaip mazutas yra atšalęs, katilas pas mus neveikia, kad galėtume pašildyti.

  Finansinių sunkumų kamuojamos „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) vienas sulaikytų laivų grįžo į Lietuvą. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS patvirtino, kad laivas iš Lenkijos Gdansko uosto šiąnakt parplaukė į Klaipėdą.   Laivas „Deltuva“, kurio įgulą sudaro 19 žmonių, šiuo metu yra Klaipėdos uosto reide. „Laivas šiuo metu yra uosto reide ir laukiama jo prišvartavimo uoste“, - BNS patvirtino R.Sinkevičius.

 Susisiekimo ministerijai ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) vadovybei pastaraisiais mėnesiais slėpus informaciją apie užsienio uostuose sulaikomus laivus, chaosas įmonėje auga. Susisiekimo ministras reikalauja ieškinio dėl bankroto, įmonės vadovas tvirtina apie tai nieko nežinantis, tuo metu Italijoje esančio įmonės laivo „Romuva“ įgula teigia pasiruošusi palikti laivą likimo valiai, tačiau į jų reikalavimus dėl repatriacijos nereaguojama.

Klaipėdoje prisišvartavo JAV karinis laivas. Tai – vienas moderniausių ir naujausių laivų, galintis pasigirti įspūdinga ginkluote. Šiame reportaže siūlome pasidaryti po laivo vidų. Laivas jau nuo metų pradžios reziduoja Europoje, čia dalyvauja užtikrinant stabilumą ir saugumą Baltijos regione. Šis laivas – vienas naujausių JAV kariniame jūrų laivyne. Už jį naujesni – vos keturi laivai. O iš viso tokių Amerika turi gerokai per pusšimtį.

Kinijos Jangdzės upėje nuskendus kruiziniam laivui, žuvo 442 žmonės, buvo patvirtinta šeštadienį, radus paskutinius žuvusiuosius, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tik 12 žmonių išgyveno šią didžiausią komunistinės Kinijos laivininkystės nelaimę.

Ketvirtadienį baigėsi dvi dienas trukęs Baltijos jūros regiono sienų kontrolės bendradarbiavimo forumo renginys, pavadintas „Įsilaipinimo seminaras (pratybos jūroje)“. Jo metu iš pasieniečių katerio ir sraigtasparnio buvo įsilaipinama į tariamų pažeidėjų laivą.

 Ukrainos strateginio Mariupolio uosto įlankoje mažam patruliniam laivui užplaukus ant minos, šeši ukrainiečių pakrančių apsaugos tarnybos nariai per sprogimą buvo sužeisti, o dar vieno komandos nario likimas sekmadienį nėra žinomas, pranešė pareigūnai. Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba nurodė, kad šeši pasieniečiai buvo hospitalizuoti, bet jų sužalojimo masto nepatikslino. „Vyksta dar vieno asmens paieškos. Nustatyta, kad jis yra katerio vadas“, - priduriama pranešime.

 Kinijoje patvirtinta, kad apvirtus kruiziniam laivui, žuvo 396 žmonės, pranešė valstybinė žiniasklaida. Ši nelaimė yra didžiausia šalies laivininkystėje per beveik 70 pastarųjų metų. Gyvųjų liko tik 14 iš 456 buvusių laive „Dongfangzhixing“ („Rytinė žvaigždė“) žmonių, daugiausia pagyvenusių turistų. Laivas labai staigiai apvirto Jangdzės upėje per stiprią audrą pirmadienį. Žuvusiųjų skaičius sparčiai išaugo penktadienį, kai gelbėtojai pradėjo traukti viduje likusių žmonių kūnus.

Pirmadienį Kinijoje nuskendusio turistinio laivo gelbėjimo operacijoje – jokių gerų žinių. Kelių aukštų turistinis laivas su kranais apverstas ir pamažu iškeliamas į paviršių, tačiau gelbėtojai iš vandens traukia tik skenduolius. Primename, kad apsivertusiame laive per audrą liko įkalinti puspenkto šimto žmonių ir tik 14 pasisekė išsigelbėti. Nelaimėlių gelbėjimo operacija Jangdzės upėje jau tapo nebe gelbėjimo operacija, o kūnų ir laivo traukimo iš drumsto vandens rutina.

 Birželio 5–20 d. Baltijos jūroje – Lenkijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse bei išskirtinėse ekonominėse zonose vyksta tarptautinės NATO šalių ir Aljanso partnerių šalių pratybos BALTOPS 15. Intensyviose pratybose dalyvaus 49 laivai, 61 orlaivis ir daugiau nei 5 tūkst. karių iš septyniolikos NATO valstybių ir Aljanso partnerių šalių.

Klaipėdos uostas pradeda aptarnauti okeaninius laivus. Trečiadienio rytą į uostą atplaukė ilgiausias ir didžiausias iki šiol konteinerinis laivas. Jo ilgis prilygsta Vilniaus televizijos bokštui - beveik 325 metrai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus tikina, kad tai atveria dideles galimybes Lietuvai.

Kinijoje nuskendusiame laive aptiko išgyvenusių keleivių, gelbėtojai išgirdo jų stuksenimą, rašo dienraštis „People's Daily“. Anot „Xinhua“, tai pat buvo girdimi riksmai. Remiantis paskutiniais duomenimis, buvo išgelbėti 13 žmonių, o penki žuvo, rašo laikraštis. Anksčiau buvo skelbiama, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įsakė padaryti viską, kas įmanoma vykdant gelbėjimo darbus nelaimės zonoje. Transporto ministerija ir kitoms tarnyboms buvo liepta mobilizuoti visus turimus resursus.

 Kinija antradienį surengė gelbėjimo operaciją, kai vienas keleivinis laivas, kuriame, kaip pranešana, buvo daugiau negu 450 žmonių, per audrą nuskendo Jangdzės upėje. Valstybinis transliuotojas CCTV nurodė, kad buvo rastas vienas nuskendęs žmogus, o dar 10 ištraukti iš vandens gyvi po to, kai pirmadienio vakarą nuskendo laivas „Dongfangzhixing“ („Rytinė žvaigždė“), plaukęs iš rytinio Nandzingo miesto į pietvakarinį Čongčingą.

 Gegužės 15–29 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininiai laivai M53 „Skalvis“ ir M54 „Kuršis“ kartu su Povandeninių veiksmų komandos narais dalyvavo Estijos teritoriniuose vandenyse vykusioje tarptautinėje jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo operacijoje „Open Spirit 2015“ (liet. „Atvira dvasia“). Operacijos metu Lietuvos priešmininiai laivai aptiko tris nuo II pasaulinio karo Baltijos jūros dugne nesprogusias jūrines minas, taip pat po du nuskendusius laivus ir lėktuvus.

Apžiūrėję visus galimus laivus, olandų kompanijos atstovai išsirinko Klaipėdos universiteto mokslinį laivą „Mintis“. Būtent juo nori plaukti į jūrą ir savo turima technika skenuoti į Baltijos gelmes nugrimzdusį lėktuvą „An-2“.  „Jie nori aukštos kokybės navigacinės sistemos, nori, kad laivas būtų stabilus, pakankamai tvarkingas ir kultūringas ir galėtų tenkinti aukštus standartus, taikomus tokiom operacijom“, - aiškina Laivyno ir ekspedicinių tyrimų vadovas Nerijus Blažauskas.

Jeigu pasaulyje vyktų lėčiausių gelbėjimo laivų varžybos, Lietuva, ko gero, bent šioje srityje laimėtų. Šalis turi vieną paieškos ir gelbėjimo laivą – štai šį oranžine spalva nudažytą „Šakiai“. Tai 28-erių metų laivas, statytas kaip žvejybos traleris. Kad tai – simbolinis gelbėjimo laivas, atskleidė nukritusio orlaivio „An-2“ gelbėjimo operacija: iš uosto jis išjudėjo tik po keturių valandų nuo pagalbos prašymo.

Prie Baltijos jūroje dingusio lėktuvo paieškos antradienį prisidėjo iš pratybų atšauktas Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas, kuris aprūpintas specialia dugno žvalgybai ir paieškai skirta įranga, žvalgyti pakrantę išsiųstas pasieniečių sraigtasparnis. Orlaivio bei lietuvių pilotų savo teritorijoje ieško ir Latvijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Sekmadienį, 12.35 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui gavus pranešimą apie tai, kad Kuršių mariose ties Ventės ragu ant seklumos užplaukė jachta su dviem žmonėmis, centro nurodymu į pagalbą buvo išsiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivas "Bumeranger". Laivas jachtos įgulą nugabeno ir išlaipino Uostadvario uoste (Šilutės r.).  ...

 Užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas balandžio 30 dieną iškvietė Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksandrą Udalcovą. Jam išsakytas griežtas protestas dėl besikartojančių Rusijos karinio jūrų laivyno veiksmų Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, kuriais, pažeidžiant Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) nuostatas, trikdoma taiki laivyba ir ekonominė veikla.

Antradienio rytą vandenyse netoli Helsinkio Suomijos kariuomenė iššovė įspėjamuosius, tam tikrame gylyje detonuojamus sprogmenis – taip siekta įspėti antrą dieną iš eilės pastebėtą povandeninį laivą. Įvykis iškart sukėlė spėliojimus, ar incidentas susijęs su didėjančia įtampa tarp Suomijos ir kaimyninės Rusijos. Suomijos jūrų pajėgos patvirtino, kad povandeninis taikinys pirmą kartą buvo pastebėtas pirmadienį.

 Degalai, nutekėję iš Rusijos laivo, nuskendusio Atlanto vandenyne praėjusią savaitę, pasiekė vaizdingų, turistų pamėgtų Kanarų salų paplūdimius, pranešė penktadienį Ispanijos vyriausybė. „Ketvirtadienį ir šį rytą (penktadienį) susiurbta apie 200 kubinių metrų jūros vandens, užteršto nafta. Iš paplūdimių pašalinta apie 200 kg naftos“, – sakoma vyriausybės pranešime. Specialistai pasirengę imtis veiksmų, jeigu daugiau naftos pasieks salų krantus.

Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūra patvirtino, kad 800 migrantų žuvo sekmadienį prie Libijos krantų nuskendus juos plukdžiusiam laivui - tai paskelbta agentūros atstovams pakalbėjus su katastrofą išgyvenusiais žmonėmis.

  Mažiausiai 54 jūrininkai žuvo, o dar 15 iki šiol nerasti, kai vienas Rusijos žvejybos traleris, kurio įgulą sudarė 132 žmonės ir tarp kurių buvo Latvijos piliečių, trečiadienio vakarą nuskendo lediniuose Ochotsko jūros vandenyse, pranešė Rusijos žiniasklaida.   „Radome 54 aukų kūnus. 63 įgulos nariai buvo išgelbėti gyvi“, – nurodė naujienų agentūra TASS, pridūrusi, kad 15 jūrininkų tebėra dingę.

Italijos karinės jūrų pajėgos pirmadienį pranešė, kad per gaisrą automobilių kelte „Norman Atlantic“ Adrijos jūroje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki dešimties. Atnaujintas skaičius buvo paskelbtas po to, kai Italijos pareigūnai nurodė, jog dar per 40 keleivių, turėjusių būti tame kelte, iki šiol nerasti, tačiau taip pat iškilo abejonių dėl laivo keleivių sąrašo tikslumo.

Į Melnragės paplūdimį jūra išmetė įspūdingą nuskendusio senovinio burlaivio liekanų fragmentą. Bangų išskalautus burlaivio griaučius apžiūrėję Jūrų muziejaus istorikai sako, kad radinys itin unikalus – išlikęs visas laivo galas. Jį išmatavus, patyrinėjus medieną, statybos būdą, bus galima gana tiksliai nustatyti jo amžių, tipą.

Keturi žmonės žuvo, o vienas liko gyvas per dramatišką laivo tragediją prie Kalifornijos krantų, pranešė pareigūnai. Šeštadienį, pirmąją krabų gaudymo sezono dieną, didelė banga apvertė privatų žvejybos laivą šaltuose Bodigos įlankos vandenyse. Žuvo trys vyrai ir moteris. JAV pakrančių apsaugos kariai „ištraukė iš vandens keturis žmones be gyvybės ženklų“, buvo konstatuota vieno tų žmonių mirtis, nurodė Sonomos apygardos šerifo įstaiga.

 Rusijos teismas penktadienį atidėjo areštuoto žvejybos laivo bylos nagrinėjimą mėnesiui, BNS sakė laivą „Jūros vilkas“ valdančios bendrovės advokatas Vladimiras Odiagaila. Advokatas sakė paprašęs teismo kreiptis į Gynybos ministeriją, kad ši paaiškintų su laivyba susijusių teisės aktų galiojimą. Kitas Murmansko teismo posėdis turėtų vykti lapkričio 25-ąją.

Lietuvos bendrovė „Baltic Amadeus“ pranešė sėkmingai bendradarbiaujanti su Švedijos įmone „Shippersys AB“, valdoma 3 visame pasaulyje veikiančių Šiaurės šalių kompanijų: „Storm Geo AS“, „Wilh. Wilhelmsen ASA“ ir „Wallenius Marine“. UAB „Baltic Amadeus“ kartu su „Shippersys AB“ ir savininkų kompanijų ekspertais sukūrė unikalią ir analogų pasaulyje neturinčią informacinę sistemą, skirtą laivų eksploatacijos stebėjimui bei analizei.

Antradienį Klaipėdos uoste laukiama dar vieno laivo. Šįkart – su bandomuoju kroviniu: numatyta, kad jis atgabens beveik 60 mln. kubų dujų. Testavimas, pasak energetikos ministro, turėtų prasidėti lapkritį. Laive-saugykloje „Independence“, pirmadienį pasiekusiame Klaipėdos krantus, sumontuotos keturios suskystintųjų dujų laikymui skirtos talpyklos. Numatoma, kad pirmasis „Statoil“ SGD krovinys į terminalą bus atplukdytas metų pabaigoje, o antradienį į Klaipėdą bus atplukdyta beveik 60 mln.

 Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) sveikina Lietuvą, įgyvendinus suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą ir teigia, kad jis padės užtikrinti konkurencingas dujų kainas bei tiekimo saugumą visose Baltijos šalyse. „Sveikinu Lietuvos valdžios institucijas ir terminalo projekto vykdytojus, įgyvendinus projektą tiksliai pagal tvarkaraštį.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui Klaipėdoje skirtas laivas „Independence“ (lietuviškai - „Nepriklausomybė“) pirmadienį ryte įplaukė į Klaipėdos jūrų uostą. „Labai, labai jaudinuosi, širdis daužosi krūtinėje, nes labai daug darbo padaryta“, - žurnalistams pirmadienį sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras šeštadienį nutraukė Baltijos jūroje su dviem žvejais penktadienį dingusio žvejybinio boto paiešką Lietuvos teritorinuose vandenyse, tačiau paiešką tęsia Latvijos jūrų gelbėjimo tarnybos. „Prieš pietus mūsų gelbėjimo koordinavimo centras nutraukė paieškos ir gelbėjimo operaciją, apie 11 valandą grįžo mūsų sraigtasparnis, nes jau nebuvo tikimybės mūsų teritoriniuose vandenyse rasti žvejus.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras šeštadienio rytą atnaujino Baltijos jūroje su dviem žvejais penktadienį dingusio žvejybinio boto paieškos ir gelbėjimo operaciją. „Penktadienį vakare, apie 11 valandą, gelbėjimo operacija buvo nutraukta, karinių pajėgų laivas „Sūduvis“ grįžo į uostą.

LRT.lt Spalio 24 d. pavakare Lietuvos kariuomenės Kariniu jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pradėjo Baltijos jūroje su dviem žvejais dingusio žvejybinio boto paieškos ir gelbėjimo operaciją. Dingusių žvejų ieško Lietuvos karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis „Mi-8“. Paieškos ir gelbėjimo operaciją Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pradėjo po to, kai apie 17.30 val.

Paslaptis dėl Švedijos kariškių operacijos, kurią išprovokavo „užsienio povandeninė veikla“ prie Stokholmo krantų, sekmadienį didėjo pasirodžius nepatvirtintam pranešimui apie apgadinto rusų povandeninio laivo paiešką. Šeštadienį vakare Švedijos ginkluotosios pajėgos suintensyvino operaciją rajone už maždaug 50 km į rytus nuo Švedijos sostinės.

Švedijos ginkluotosios pajėgos penktadienį vėlai vakare paskelbė apie karinę operaciją salose ties Stokholmų, nes gauta pranešimų apie įtartiną „užsieninę povandeninę veiklą“. „Mes pradėjome žvalgybos operaciją.

 Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos teismas penktadienį pradeda nagrinėti žvejybinio laivo „Jūros vilkas“ bylą. Laivą valdanti bendrovė „Arctic Fishing“ pateikė apeliaciją dėl teismo nutarties, kuria paskirtas 8 mln. Lt vertės užstatas, kad laivas būtų grąžintas bendrovei. Pasak įmonės atstovų, užstatas už patį „Jūros vilką“ didesnis kone dukart.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švarinami Klaipėdos uosto dokai – sėkmingai išvalytas užterštas gruntas iš vienos Vakarų laivų gamyklos doko duobių. Tikimasi, kad tai leis bendrovei didinti konkurencingumą, sandėliuojamo grunto aikštelė ateityje turėtų virsti naujomis uosto krantinėmis. Po daugiau nei 10-ies metų specialistams pavyko rasti būdą, kaip išvalyti iš dokų, kuriuose remontuojami laivai, užterštą gruntą ir kur jį sandėliuoti.

  Rusijoje sulaikytą laivą valdanti Lietuvos bendrovė pranešė, kad teismo antradienį nustatytas 113 mln. rublių (7,8 mln. litų) užstatas du kartus viršija laivo vertę, todėl sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.   Bendrovės „Arctic Fishing“ direktorius Giedrius Gruzdys sakė, kad Rusijos teismas ignoruoja bet kokius tarptautinius susitarimus ir tai, kad laivas buvo Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos (NEAFC) administruojamoje žvejybos akvatorijoje.

Rusijos teismas Murmanske antradienį spręs, ar paleisti už užstatą sulaikytą Lietuvoje registruotą žvejybos laivą „Jūros vilkas“. Teismo posėdis turėtų vykti 9 val. Lietuvos laiku, BNS telefonu iš Rusijos sakė bendrovės „Arctic fishing“ advokatas Vladimiras Odiagaila. „Bus peržiūrimas prašymas dėl laivo paleidimo už užstatą. Posėdyje kol kas bus sprendžiamas vienintelis klausimas, kol kas nekalbame apie ginčo objektą, laivo sulaikymo teisėtumą ar neteisėtumą“, - sakė jis.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje laivas „Independence“, kuris dabar yra prie Danijos krantų, į Klaipėdos uostą atplauks spalio 27 dieną, trečiadienį pranešė „Klaipėdos naftos“ atstovai. „Kaip buvo suplanuota (...) - spalio 27 dieną, spalio 28 dieną turi ateiti kitas laivas su dujomis.

Klaipėdos jūrų uoste trečiadienį švartuosis laivas, atgabensiantis Jungtinių Amerikos Valstijų karių sunkiąją karinę techniką, kuri bus naudojama bendroms pratybos su Lietuvos kariais. Į Lietuvą JAV kariai atsigabena šarvuotuosius transporterius „Stryker“, pėstininkų kovos mašinas „Bradley“ ir kitas karines transporto priemones. Planuojama, kad iš viso naujoje pamainoje bus apie 160 JAV Sausumos pajėgų 1-osios kavalerijos divizijos 1-osios brigados karių.

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ragina Europos Komisiją įvertinti Lietuvos žvejybos laivo „Jūros vilkas“ sulaikymą Rusijos teritorijoje ir imtis visų galimų priemonių, kad areštuotas laivas bei įgulos nariai būtų paleisti. P. Auštrevičius raštu kreipėsi į Europos Komisiją – vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton bei komisarę jūros reikalams ir žvejybai Marią Damanaki.

Lietuva siunčia konsulą į Murmanską dėl Rusijos pareigūnų sulaikyto Lietuvos žvejybinio laivo, šeštadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Konsulas išvyks vėliausiai pirmadienį. Jis bendraus su atsakingomis įstaigomis ir teiks konsulinę pagalbą trims Lietuvos piliečiams“, - BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Dėl žvejybinio laivo „Jūros vilkas“ sulaikymo penktadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasadorius.

LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvos žvejybos laivas „Jūrų vilkas“ rusų pareigūnų sulaikytas reikšmingame kontekste – Vilniuje vykstant aukščiausiosios karinės NATO institucijos – Karinio komiteto – susitikimui, pastebi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius. „Tokie jėgos principo demonstravimai yra išties keliantys nerimą“, – mano jis.

Sunegalavus karinio laivo įgulos narei į pagalbą išsiųstas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Šeštadienį apie 14 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) gavo pranešimą iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo „Jotvingis“ (N42), kad Belgijos karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir nukenksminimo laive "Crocus“ įgulos narę ištiko ūmūs sveikatos negalavimai.

Birutė Rutkauskaitė, LRT radijas, LRT.lt Katamaranas „Smiltynė“, pirmą kartą šiemet plukdęs keleivius iš Klaipėdos į Nidą, vasaros sezono dar nebaigia. Keleiviai išvysti Neringą, kitokią nei važiuojant automobiliu, galės ir rugsėjį. Rugsėjo savaitgaliais katamaranas keleivius iš Klaipėdos į Nidą plukdys kartą per dieną. Iš Klaipėdos senamiesčio laivas išplauks pusę dešimtos ryto, o atgal iš Nidos pajudės 17 valandą.

 Fausta Radzevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mėgstantiems vandens pramogas – reguliarius reisus Neryje pradėjo „upės autobusu“ jau pramintas laivelis. Kiekvieną sekmadienį kursuojantis keltas, pasak organizatorių, – išskirtinis būdas apžiūrėti Vilnių. Nors pasiplaukiojimai Nerimi organizuojami jau ne pirmą sezoną, šis laivelis – naujiena. Paskutinį vasaros mėnesį savo keliones pradėjo keltas, kuriame telpa 16 žmonių.