Laisvės gynėjų diena

Antradienį Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną. Sausios 13-osios proga kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino mūsų ateitį – ar esame pasirengę apginti Lietuvą? „Sausio 13-oji kasmet ateina patikrinti mūsų atminties, mūsų budrumo, drąsos ir pasirengimo vėl apginti Lietuvą, savo valstybės Nepriklausomybę. Kaip ir tada, prieš 35 metus“, – feisbuke rašo D. Grybauskaitė. 1991 m. sausio 13 d. gindami Lietuvos laisvę žuvo 14 piliečių.

Minint 35-ąsias Sausio 13-osios metines, Seime pirmadienį vyko tradicinė Laisvės gynėjų rikiuotė. Dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas raportavo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui. „Sveiki, gynėjai!“ – į susirinkusiuosius kreipėsi V. Landsbergis. „Sveiks, tamsta!“ – pirmajam atkurtos valstybės vadovui atsakė susirinkusieji Seimo Lietuvos Laisvės gynėjų galerijoje.

Laisvės gynėjų dienos 35-metis: renginių metu bus eismo ribojimų, keisis viešojo transporto judėjimas Minint 35-ąsias sausio įvykių metines, tautos vienybės simboliais tapusiose Vilniaus vietose vyks minėjimo renginiai – bus deginami laužai, vyks tradicinis bėgimas, ant Vilniaus Katedros varpinės sužydės „Neužmirštuolės“ žiedas ir kt. Renginių metu keisis viešojo transporto judėjimas, bus eismo ribojimų.   Sausio 10 d., šeštadienį nuo 11.30 iki 13.30 val.

Šiandien, sausio 13-ąją, minima visiems lietuviams be galo svarbi ir jautri diena – Laisvės gynėjų diena. Prisimenant ir pagerbiant žuvusiuosius 1991-ųjų sausio 13 d., kviečiama atlikti vos vieną veiksmą – uždegti žvakutę. Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę.

Lietuva mini tragiškus, bet pergalingus 1991-ųjų sausio įvykius. Prieš sovietų karius ir tankus stoję beginkliai Lietuvos žmonės apgynė šalies laisvę. Savo gyvybes laisvės vardan paaukojo 14 tautiečių, bet jų atminimas vis dar gyvas. Šiuo metu laužai liepsnoja Vilniuje, prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos, bei parlamento. Seime dieną kalbą sakė ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

Lietuva mini tragiškus, bet pergalingus 91-ųjų sausio įvykius. Prieš sovietų karius ir tankus stoję beginkliai Lietuvos žmonės apgynė šalies laisvę. Savo gyvybes laisvės vardan paaukojo 14 tautiečių, bet jų atminimas vis dar gyvas. Šiuo metu laužai liepsnoja Vilniuje, prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos, bei parlamento. Kaip ir 1991-aisiais, taip ir dabar rusai išlieka agresyvūs Lietuvos ir apskritai Vakarų atžvilgiu.

rie Televizijos bokšto sekmadienio popietę uždegti Sausio 13-ajai skirti atminimo laužai. Sekmadienį prie Televizijos bokšto, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų Sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje, uždegti atminimo laužai.

Siekiant pagerbti 1990–1991 metais Lietuvos valstybės gynime dalyvavusius tuometinės Lietuvos policijos akademijos darbuotojus ir studentus, siūloma suteikti jiems galimybę pretenduoti į laisvės gynėjų statusą.  Artėjant Laisvės gynėjų dienos minėjimui, tai numatančias Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisas įregistravo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Kryžkelėje atsidūrusi Europa renkasi tarp savo senųjų idealų ir putinizmo arba žvėriškumo, todėl Lietuvos laisvės kova dar nėra baigta, sako pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. „Europos idealui kasdien vis drąsiau ir vis daugiau ir daugiau siūlomos alternatyvos. „Alternatyva Europai“ („Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – BNS) dabar tikisi laimėti rinkimus Vokietijoje.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo įamžinti visus, kurie dalyvavo Sausio 13-osios pasipriešinime – surašyti jų vardus ant atminimo lentos ir ją iškilmingai pakabinti prie Seimo. „Aš kreipsiuosi iniciatyva į jus, į pilietinę visuomenę, žurnalistus, kurie tuo metu fiksavo, žmones, kurie tuo metu buvo: suregistruokime, surašykime visus, kurie tą dieną buvo.

Siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą ir Laisvės gynėjų auką Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo šią dieną paskelbti nedarbo diena. Jei Seimas pritartų šiai iniciatyvai, Laisvės gynėjų diena būtų įtraukta į Darbo kodekse numatytą švenčių, kuriomis paprastai nedirbama, sąrašą.  „Daugiau kaip 30 metų minima Laisvės gynėjų diena  dažniausia būna darbo diena.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse sostinėje bus degami atminimo laužai, vyks koncertai. Laužai sekmadienį liepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, prie Seimo rūmų Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.

Partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Ana Luisa Monsė tikisi, kad iš laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti, tačiau jei išauštų tokia diena, ji tiki, kad jos karta pasielgtų lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. „Tikiuosi, kad iš jau laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti. Tačiau jei išauštų tokia diena, tikiu, mano karta pasielgs lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. Taip, kaip pridera.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė mano, kad esminis tarptautinės bendrijos prioritetas turi būti Rusijos baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą. „Lietuvos patirtis įrodo, jog baudžiamojo teisingumo paieškos praėjus daugeliui metų nėra lengvos. Todėl šiandien Rusijos vadovų baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą turi būti esminis tarptautinės bendrijos prioritetas.

Praėjus 33 metams, kai neginkluoti žmonės prieš tankus apgynė šalies nepriklausomybę, į laisvę žiūrima labai lengvai, sako Sausio įvykių dalyvis, laisvės gynėjas Rimantas Olšinskas. „Dabar labai lengvai žiūrima į laisvę, ir net nepagalvojama, kiek paprastam civiliui žmogui reikėjo drąsos eiti, stovėti ir savo kūnu ginti tai, kas brangu“, – šeštadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime sakė jis. R. Olšinskas teigė sausio 13-ąją vadinantis antruoju savo gimtadieniu.

Sausio 13-osios minėjime dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad vykstantis Rusijos karas Ukrainoje leidžia geriau suprasti laisvės trapumą. „Visą laiką Sausio 13-ąją pasitinku su tais pačiais jausmais. Tik tiek, kad pastarieji pora metų tuos jausmus daug stipriau paaštrina – tu daug labiau supranti laisvės trapumą ir tą tiesą, kad už laisvę reikia kovoti kiekvieną dieną. Anksčiau irgi taip sakydavome ir atrodydavo, kad tuo tikime, tą žinome.

Šeštadienį minint Laisvės gynėjų dieną prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prieš 33 metus apginta laisvė atvėrė galimybes daryti ir prasmingus darbus, ir kartais klysti. „(...) labai svarbu prisiminti, kad Sausio 13-oji atvėrė mums galimybes tiek daryti gerus, prasmingus darbus, tiek kartais ir klysti“, – Seime žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šeštadienį iš istorinės Kovo 11-osios Akto salės tribūnos kalbėdama apie Lietuvos laisvės kelią, kvietė ginti savo teisę į laisvę neprarandant žmogaus orumo, ragino nesusitapatinti su tais, kurie nori mus nugalėti, pavergti, sunaikinti.

Lietuvoje šeštadienį minima Laisvės gynėjų dieną Seime bus įteiktos Laisvės premijos, vyks atminimo renginiai.  Europos Parlamentui (EP) skirtą premiją – simbolinę statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“ Seime atsiims jo pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola). Piniginę premijos dalį EP nusprendė palikti Seimui. Dar viena premija per iškilmingą Seimo posėdį bus įteikta Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai.

Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, turėtų būti minima ir kaip pergalės, ir kaip nepasidavimo prievartai bei agresijai diena, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kai agresija ir prievarta jau, regis, buvo paskandinę viską, nuskambėjo žodžiai, kviečiantys neįsileisti į savo širdis neapykantos ir pykčio, nuoskaudos ir agresijos.

Rytoj Lietuvoje bus minima jautri diena – Laisvės gynėjų diena, primenanti 1991 metų sausio 13-osios įvykius. Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes, prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“. Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse penktadienį šalyje vyks pilietinės iniciatyvos, pagarbos bėgimai, degs laužai. Penktadienio rytą visi Lietuvos gyventojai kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, pastatų languose uždegant žvakutes ir taip pagerbiant Laisvės gynėjų atminimą. Seime penktadienio rytą numatyta pilietiškumo pamoka „Sausio 13-oji signatarų akimis“, vėliau – iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje.

Vilniaus karininkų ramovėje penktadienį bus įteikti Lietuvos laisvės gynėjų pažymėjimai. Planuojama, kad daugiau kaip 220 asmenų bus įteikti istorinės atminties simboliai, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Pasak šio centro generalinio direktoriaus pavaduotojo Vyto Lukšio, tai renginys, skirtas pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjų indėlį ginant ir stiprinant Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę ir jos institucijas, įteikiant Laisvės gynėjo ženk...

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo plėsti laisvės gynėjų sąrašą, į jį atraukiant nepriklausomybės pradžioje prokuratūroje ir Valstybės kontrolėje dirbusius pareigūnus. „Yra idėja laisvės gynėjų statusą papildyti dviem institucijomis, kurios irgi tuo metu, lemiamais metais, atliko labai svarbias funkcijas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį ketina pateikti Seimui įstatymo pataisas, siūlančias Laisvės gynėjais pripažinti ir 1990–1991 m. dirbusius prokuratūros ir Valstybės kontrolės pareigūnus. „Tie pareigūnai, kurie prisidėjo prie mūsų nepriklausomybės įtvirtinimo ir jos gynybos turėtų būti pagerbti, jų atminimas turi būti įamžintas.

Lietuvos Raudonasis Kryžius feisbuke pasidalijo globojamos 78-erių Angelės iš Vilniaus prisiminimais apie 1991 m. sausio 13-ąją. Senjorė sako, kad lemtingąją naktį buvo sunku blaiviai mąstyti, todėl būtų galėjusi ryžtis bet kam. „78 metų Angelė iš Fabijoniškių savanorei pasakojo, kad sausio 13-ąją su dvejomis dukromis leido prie seimo. „Tą dieną buvo apėmęs begalinis nerimas, buvo sunku net mąstyti. llgai prisiminsiu tą vienybę, kuri tvyrojo ore.

Europos Parlamento (EP) narių Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus savaitės apžvalgoje – dėmesys Sausio 13-ajai, visai Lietuvai ir abiem parlamentarams reikšmingai dienai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Aš drįsiu pasveikinti mūsų klausytojus su šia diena, kuri vis labiau tampa Pergalės diena, suvokiama kaip Pergalės diena.

Lietuvos stačiatikiai penktadienį visose šventovėse surengė pamaldas už Sausio 13-osios aukas, taip pat melstasi už „Lietuvą, jos liaudį, valdžią ir kariuomenę“, pranešė Lietuvos stačiatikių bažnyčia. Pasak pranešimo, Laisvės gynėjų atminimo dieną pagerbiant tragiškai žuvusius 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose Vilniuje, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus meldėsi Šv. Marijos Magdalietės moterų vienuolyno šventovėje, kartu tarnavo šios vienuolyno šventovės klero nariai.

Sausio 13-ąją minime Laisvės gynėjų dieną. Kaip ją prisimena kruvinų įvykių liudininkai? Ar praėjus 32 metams lietuviai vėl galėtų taip susivienyti? Kokias paraleles galima vesti tarp Lietuvos laisvės gynėjų ir šiuo metu už savo šalį kariaujančių ukrainiečių? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja parlamento gynėjas, buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Ta proga Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyksta Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

Lietuvoje penktadienį minia Laisvės gynėjų diena, bus pagerbtas Sausio 13-osios aukų atminimas. Minėjimas tradiciškai prasidės pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Prie pilietinės iniciatyvos prisijungti kviečia prezidentas Gitanas Nausėda, jis žvakutes uždegs ir pilietiškumo pamokoje dalyvaus Vilniaus Antakalnio gimnazijoje.

Per tūkstantį žmonių ketvirtadienio vakarą susirinko prie Seimo, kur suliepsnojo atminimo laužai, skirti pagerbti Sausio 13-osios aukoms. Laužai uždegti ir prie Vilniaus televizijos bokšto bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato. „Kai ta diena – mes niekada nepraleidžiame. Nebent kas nors atsitinka su sveikata. Ir vaikai ateis, laukiame, susitiksime, anūkai“, – BNS sakė prie Seimo rūmų atėjusi 82-ejų pensininkė Ona Bučiūnienė.

Lietuvoje prasideda Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai, šiemet ji – kitokia. Laisvės gynėjai sako dabar galvojantys apie Ukrainos gynėjus, o trijų dešimtmečių senumo įvykius prisimenantys kur kas mažiau. Į Laisvės gynėjų dienos 32-ųjų metinių minėjimą Seime renkasi Lietuvos laisvės gynėjai. Šiaulietis Antanas Kliunka su kolegomis laiko Ukrainos vėliavą ir sako: sunku negalvoti apie tai, kas vyksta fronto linijoje. „Apie sausio tryliktą praktiškai negalvoju.

Minint Laisvės gynėjų dieną prezidentas Gitanas Nausėda Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanojo aštuonis asmenis, nurodoma ketvirtadienį pasirašytame dekrete.

Praėjus švenčių maratonui prezidentas Valdas Adamkus pasidalino, kokiomis nuotaikomis šiuo metu jie gyvena su Alma Adamkiene. Prabilęs apie žmonos sveikatą, V. Adamkus teigė, kad būdama namuose ji yra atidžioje gydytojų priežiūroje. Taip pat, artėjant Laisvės gynėjų dienai, kadenciją baigęs prezidentas perduoda jautrią žinią. Jo Ekscelencija Valdas Adamkus pasakoja, kad šiuo metu jaučiasi gerai, neturi kuo skųstis, kadangi gyvena įprastą gyvenimą.

Sostinėje ketvirtadienį įvyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Prie Seimo susirinko minia renginio dalyvių, dalis jų nešini vėliavomis ir įvairiais plakatais, nukreiptais prieš valdžios vykdomą pandemijos valdymo politiką. Tarp susirinkusiųjų buvo galima pastebėti ir Kristupą Krivicką bei Žydrūną Savicką, kurie didžiavosi tuo socialiniame tinkle.

Laisvės dienos minėjimo renginiuose dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šventą vienybės ir padėkos laisvės gynėjams jausmą šiemet temdė nesantaikos ir neramumų kurstytojai. Pasak ministrės, policijos pareigūnai užtikrino visuomenės saugumą ir rimtesnių incidentų išvengta, tačiau kartėlio jausmas lydės dar ilgai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dėkoju policijos pareigūnams, kurie buvo pasirengę ir užtikrino visuomenės saugumą Laisvės gynėjų dienos renginio metu.

Laisvės gynėjų dieną sostinės centre šiemet minėjimas vyko kitaip. Žmones pasitiko didelė protestuotojų minia, gatvės šurmulį ir politikų kalbas užgožė protestuotojų šurmulys prieš valdžios vykdomą politiką.  Demonstrantai skandavo įvairiausius šūkius, kėlė plakatus, nukreiptus prieš valdžią. Į šiandienius įvykius jautriai sureagavo ir Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Laisvės gynėjų 31-ųjų metinių minėjimo renginiuose, skirtuose prisiminti 1991-ųjų akimirkas, pagerbti žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą, dalyvauja krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai, kariai.

Artėjant Laisvės gynėjų dienai, sklinda raginimai per minėjimus rengti protestus. Reaguodama į tai policija imasi veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti. Sostinėje bus ribojamas eismas, policija ketina tikrinti į Vilnių atvykstančius automobilius. Trečiadienį policija surengė spaudos konfereciją, kurios metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Vilniaus apskr. policijos viršininkas Saulius Gagas pakomentavo, kokių veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti imsis policija.

Nuvargintiems koronaviruso pandemijos ar prislėgtiems karantino, atsaką turi Lietuvos Laisvės gynėjai – garbaus amžiaus sulaukę šalies partizanai. Anot jų, kovoti su priešu sėdint sau šiltai namuose, besikarantinuojant – daug paprasčiau, nei šalti ir alkti bunkeryje, kai kraujas stingsta išgirdus priešo žingsnius.

Aktorius ir laidų vedėjas Mindaugas Sėjūnas savo socialinio tinklo „Facebook" paskyroje pasidalino savo atsiminimais, ką gi matė tą lemtingąjį sausį prieš 30 metų. Vyras pasakoja, kad tuo metu dar studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija aut. past.) ir ruošėsi ketvirto kurso egzaminams. Žinomas aktorius prisimena, kad nors ir iki vėlyvo vakaro su kurso draugais repetavo mokomajame teatre, tačiau greitai teko ten ir apsigyventi.

Europos Komisijos pirmininkė sako, kad Europos Sąjunga yra skolinga Lietuvos laisvės gynėjams, nes be jų Europa atrodytų kitaip. Ursula von der Leyen pabrėžė, kad 1991-ųjų sausio įvykiai suvaidino lemiamą vaidmenį įveikiant žemyno susiskaldymą ir sugriaunant sovietų imperiją. „Mūsų Sąjunga skolinga Lietuvos laisvės gynėjams, nes šiandieninė Europa be jų drąsos atrodytų kitaip.

Šiemet minimas Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetis. Prieš trisdešimt metų tūkstančiai lietuvių stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Savo akimis įvykius stebėjęs profesorius, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis dalijasi prisiminimais ir pasakoja apie niekam anksčiau dar negirdėtus faktus: tunelį iš Seimo į Nerį ir rankose vos nesprogusį pistoletą.

Sausio 13-osios atminimo medaliu minint Laisvės gynėjų dieną apdovanojami dvylika 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę gynusių žmonių. Prezidento Gitano Nausėdos dekretu atminimo medaliu apdovanojami Ramūnas Baltakartis bei Arminas Cicėnas iš Vilniaus, Evaldas Čižinauskas ir Laimis Gulbinauskas iš Kauno, Virginijus Gečas iš Klaipėdos ir Vladimiras Okunevas iš Klaipėdos rajono.

Nuo baisiosios nakties, kai Vilniuje liejosi nekaltų, bet laisvės nuo Maskvos ištroškusių lietuvių kraujas, prabėgo jau 29-eri metai. Taigi šiandien jau 29-ą kartą Lietuva pagerbia Sausio 13-osios didvyrius: žvakelėmis, prisiminimais ir viltimi, kad stoti prieš tankus niekada nebeprireiks. Laisvės gynėjai šią dieną prisimena ir su ašaromis, ir pakylėta dvasia, nes tokios tautos vienybės, jų žodžiais, daugiau patirti neteko ir galbūt nebeteks.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti Seime svarstomai iniciatyvai laisvės gynėjams kompensuoti pusę socialinio būsto nuomos išlaidų.