l. galdikienė

Pagal savo ekonominius rodiklius Lietuva grįžo į vėžes – į aukštumas iki krizės. Nepaisant to, padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad negali sau leisti pakankamai šildyti būstą, atostogauti ar sumokėti mokesčius. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ši problema susiformavo dėl augančios nelygybės, o dabartinės Vyriausybės taikomi instrumentai nepadeda jos spręsti. 2018 metais materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pasiekė 2008-ųjų žemumas – 23 proc.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

Ekonomistų vertinimu, didžiųjų šalies miestų būsto rinkoje pastaruoju metu vyravo skirtingos nuotaikos. Sostinėje Vilniuje po ypač aktyvaus pavasario būsto rinka grįžo į nuosaikaus augimo kelią, Klaipėdoje įsivyravo štilis, tuo metu Kaune rinka tryško optimizmu. „Vilniuje ir Klaipėdoje atslūgus kainų augimui, gyventojų galimybės įpirkti būstą šiuose miestuose išaugo.

„Swedbank“ išplatino pranešimą apie tai, kad būsto rinkoje sąlygas ima diktuoti pirkėjai. Kaip rašoma išplatintoje informacijoje, pastaruoju metu sumažėjusio būsto rinkos sandorių skaičiaus nereikėtų laikyti pavojaus signalu, priešingai – tai rodo rinkos brandą. Būsto įperkamumas Vilniuje ir Klaipėdoje išlieka arti savo istorinių aukštumų, o dėl praėjusių metų būsto kainų spurto Kaune įperkamumas šiame mieste pastebimai sumažėjo.

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. Tačiau ne tik kainos ten mažesnės, bet ir atlyginimai didesni. Eurostatas įvertino 2016 metų kainas Europos Sąjungos šalyse pagal įvairius sektorius. Dažniausiai kainos Lietuvoje nurodomos mažesnės nei ES vidurkis.

Mokestinių pajamų į biudžetą ir šalies bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje yra mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES) – tik 27,2 proc., kai ES vidurkis siekia 39,4 proc. Be to, kitaip nei daugumoje ES valstybių Lietuvoje šis santykis jau keletą metų mažėja. Neretai pasigirsta politikų siūlymų ir toliau didinti mokesčių tarifus – neva, menkos mokestinės pajamos į šalies biudžetą rodo, jog mokesčiai Lietuvoje yra maži, tačiau verslininkai vis vien vengia juos susimokėti.

Nedarbo lygis Lietuvoje sparčiai mažėja – trečiąjį šių metų ketvirtį bedarbiai sudarė 10,9 proc. visos darbo jėgos. Tiesa, nedarbo lygis išlieka beveik triskart didesnis lyginant su prieškriziniu laikotarpiu. Vis dėlto nepaisant aukšto bedarbių skaičiaus įmonėms tampa vis sunkiau rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Ši situacija signalizuoja apie tai, jog Lietuvos darbo rinkoje struktūrinis nedarbas tampa vis opesnė problema.