kvantiniai kompiuteriai

Raiso universiteto (JAV) fizikams pavyko sukurti mažytį „elektronų greitkelį“, kuris, kaip manoma, vieną gražią dieną bus panaudotas konstruojant kvantinį kompiuterį – įrenginį, savo sparta gerokai pralenksiantį dabartines skaičiavimo mašinas.

Paslaptingieji kvantiniai taškai yra pagrindinės kvantinių kompiuterių sudedamosios dalys. Lozanos federalinio politechnikos instituto (Šveicarija) fizikai išmąstė naują teoriją, kuri teigia, jog taško simetrijos pakanka, kad būtų galima paaiškinti daugelį jo optinių savybių. Fizikai sukonstravo piramidiškąjį tašką, kurio aukštis siekia 100 nanometrų, o pagrindo kraštinėje išsirikiavę 200 atomų.

Ksiao Žu (Xiao – Qi Zhou) kartu su kolegomis iš Bristolio universiteto Kvantinės fotonikos centro (Jungtinė Karalystė) bei Kvinslendo universiteto (Australija) pavyko įrodyti, jog valdomas operacijas – tas, kurios įgyvendinamos „kontroliniam“ bitui esant būsenoje 1 – galima gerokai supaprastinti, lyginant jas su įprastiniais realizavimo būdais.

Mokslininkų grupė iš Kinijos Mokslų ir technologijos universiteto (University of Science and Technology), esančio Hefėjuje (Hefei), sugalvojo, kaip vienu metu susieti aštuonis fotonus ir juos stebėti. Prieš tai atliktame eksperimente buvo dirbama su šešiais fotonais. Savo straipsnyje jie aprašo, kaip jie sugebėjo paversti vieną fotoną į du susietus fotonus, panaudodami netiesinį kristalą.

Insbruko universiteto (Austrija) kvantinės fizikos specialistai pasiekė dar vieną pasaulio rekordą: jiems pavyko suvaldyti 14 kvantinių bitų (kubitų) susietumą – didžiausią kada nors sukurtą kvantinį registrą. Šiuo eksperimentu mokslininkai ne tik priartėjo prie realaus kvantinio kompiuterio sukūrimo, bet ir gavo įdomių kvantinio susietumo rezultatų.

Paskatinta naujausių pasiekimų kvantinių technologijų srityje, elektronikos gigantė IBM inicijavo penkerius metus truksiančią programą, kurios metu bus siekiama sukurti pagrindinius kvantinių kompiuterių technologijos principus.

Nors kvantiniai kompiuteriai kol kas egzistuoja tik pradinėje tyrimų stadijoje, mokslininkai nepailsdami plečia jų galimybes. Neseniai tyrinėtojų komanda panaudojo dviejų kvantinių bitų (kubitų) sistemą vandenilio molekulės energijoms modeliuoti ir nustatė, jog šiuo būdu skaičiavimai atlikti labai tiksliai. Eksperimento metu naudojant iteracinius algoritmus buvo skaičiuojamas fazinis  poslinkis.