krymas

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland ketvirtadienį pareiškė, jog tam, kad Ukraina būtų saugi, reikia bent jau demilitarizuoti Krymą.  Vašingtonas laikosi pozicijos, kad Maskvos 2014-aisiais aneksuotas Krymas yra Ukrainos teritorijos dalis.

Ankstų penktadienio rytą Sevastopolyje, okupuotame Krymo pusiasalyje, pasigirdo stiprūs sprogimai.  Rusijos žiniasklaida ir Kremliaus statytiniai Krymo valdžioje pranešė apie sprogimus Balaklavos elektrinėje ir laive Strileckos įlankoje, tačiau vietinės valdžios teigimu, išpuolis Kryme tariamai nepadarė jokios žalos. „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“ rašė, kad ankstų penktadienio rytą buvo girdėti du stiprūs sprogimai – 3.58 val. ir 4.00 val.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Kryme rusų okupantai masiškai degina savo žuvusius karius, kad paslėptų didelius nuostolius. Kaip pranešama rytinėje Generalinio štabo ataskaitoje, Rusijos pajėgos ir toliau patiria nuostolių, todėl ypač Krasna Zorka kaimo srityje, laikinai okupuoto Simferopolio teritorijoje, Kryme, jie degina savo žuvusius karius. „Prie vietinio krematoriumo nuolat nusidriekia iki 10 karinių mašinų eilė.

Rusija mažiausiai 6 tūkst. ukrainiečių vaikų yra išvežusi į „perauklėjimo stovyklas“, remdamiesi JAV ataskaita rašo „The Guardian“. Pagrindinis stovyklų tikslas, kaip nurodoma – politinis perauklėjimas. Jeilio universiteto tyrėjai nustatė mažiausiai 43 tokias stovyklas ir kitus objektus pačioje Rusijoje ir jos aneksuotame Kryme. Tarp stovyklose laikomų vaikų – ir tėvus turintys vaikai, ir našlaičiai, ir tie, kuriais rūpinosi Ukrainos institucijos.

Per ateinančius šešis mėnesius įvyks daug tragedijų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęs kovą už savo valstybę, o Ukrainos civiliai ir toliau tvers kasdienes Rusijos atakas. Žus tūkstančiai nepakankamai aprūpintų ir prastai vadovaujamų Rusijos karių ir taip bus sunaikinti likę šios šalies koviniai pajėgumai. Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų Jungtinio štabo vado, generolo Marko Milley‘aus, Rusijos kariuomenė jau skaičiuoja „daug daugiau nei 100 000 mirčių ir sužeidimų.

Didžiausios Ukrainos moterų karių organizacijos „Ukrainian Women Veteran Movement“ būstinėje lankytojus pasitinka daugybė dėžių, kuriose yra maišai palaikams. Šie tušti maišai buvo paruošti gabenti į Bachmutą, miestą Donecko srityje, kuriame jau kelis mėnesius tęsiasi mirtinos kovos, sakė už jų išsiuntimą atsakinga darbuotoja Olena Charčenko. „Tai darome beveik kasdien“, – pridūrė ji.

Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio mieste Sevastopolyje kilo gaisras, kurio metu žuvo mažiausiai septyni žmonės, dar du paguldyti į ligoninę. Gaisras ketvirtadienio naktį kilo statybų nameliuose, kuriuos gyveno Tavridos greitkelį statę darbininkai. Kaip praneša Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija, gaisro metu patalpose buvo 185 žmonės, beveik visi spėjo išsigelbėti. Gaisro plotas siekė 200 kvadratinių metrų.  Gaisro priežastis nustatinėjama.

Krymas niekada nebebus Ukrainos dalis, pareiškė Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius, rašo „The Guardian“. Jis taip pat sukritikavo Vakarų šalis už tai, kad jos tiekia Ukrainai tankus bei kitą ginkluotę. „Esu prieš bet kokių letalinių ginklų siuntimą į šią šalį, – sakė Z. Milanovičius. – Tai prailgina karą.“ Kalbėdamas apie rusų dar 2014 m. aneksuotą Krymą jis pareiškė, kad pusiasalis niekada nebebus Ukrainos. „Aišku, kad Krymas niekada nebebus Ukrainos dalis“, – įsitikinęs jis.

Rusijos Federacija ruošiasi slaptai mobilizacijai Kryme, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Laikinai okupuotose Krymo Autonominės Respublikos teritorijose Rusija ruošiasi slaptai mobilizacijai.

Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ trečiadienį pranešė, kad pradeda veiklą 2014 metais Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje ir šiemet atidarys šioje teritorijoje savo skyrius. Nemažai didžiausių Rusijos bendrovių ir bankų ilgą laiką delsė – o kai kurios įmonės ir tebedelsia – pradėti veiklą Kryme, baimindamosi Vakarų sankcijų.

Po 2014 metų Maskvos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos, šiame Ukrainos pusiasalyje kilo nekilnojamo turto bumas, nes daugybė rusų suskubo įsigyti namus pajūryje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  Nuo okupacijos pradžios į Krymą persikėlė apie 800 000 rusų, kiti čia pirko vasarnamius arba butus nuomai. Todėl nenuostabu, kodėl vietinė nekilnojamo turto rinka sužydėjo.

Įsivaizduokite, kad esate ukrainietis, tačiau turite tik Rusijos pasą. Ir tuomet esate pašaukiamas į karą, kuriame turite kovoti prieš savo gimtąją šalį. Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos šalys atviromis rankomis priėmė prieglobsčio ieškančius ukrainiečius.

Ukrainai 2022-ieji buvo ir tragedijų, ir istorinių laimėjimų metai. Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą su beveik 190 000 karių, naikindama ir žudydama dešimtis tūkstančių žmonių. Tačiau per kelias savaites Ukrainos kariškiams pavyko sustabdyti puolimą. Tada ji ėmė stumti rusus atgal. Nuo rugpjūčio mėnesio Ukrainos kariai atkovojo daugiau nei pusę Rusijos užgrobtos teritorijos ir sugriovė Maskvos sėkmės viltis.

Rusija, pastaruoju metu susidurianti su didelėmis problemomis fronte Donbase, yra dislokavusi branduolinius užtaisus Baltarusijoje ir Kryme, skelbia Ukrainos žvalgyba. Taip pat, viename iš Krymo miestų buvo pastebėti radiacinės apsaugos daliniai, kurių paskirtis kol kas nėra aiški. Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras paskelbė, kad okupuoto Krymo mieste Armianske rusai dislokavo radiacinės apsaugos padalinį.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos atstovai paskelbė, kad Rusija stiprina savo pajėgas Krymo šiaurėje ir siekia išsaugoti vadinamąjį „sausumos koridorių“ į 2014-aisiais okupuotą pusiasalį. Nauji daliniai skubiai perkeliami į Krymo pusiasalio šiaurinę dalį siekiant išlaikyti okupuotas teritorijas, rašoma UNIAN.

2014 metų pavasarį įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija buvo dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžia. Tuo metu tai sukėlė euforiją Rusijos visuomenėje, o Vladimiro Putino reitingai pasiekė rekordines aukštumas. Kremlius savo veiksmus suformulavo kaip „istorinio teisingumo atkūrimą“ ir daugelis Rusijos piliečių tai suprato būtent taip.

Okupacinė pietinio Ukrainos Krymo pusiasalio valdžia pradėjo statyti gynybinius įtvirtinimus. Kaip praneša Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, vakarinėje pusiasalio pakrantėje tiesiama gynybinė linija, susidedanti iš tranšėjų, apkasų, prieštankinės gynybos ir minų laukų. Pasak A. Herašenkos, paplūdimio pakraštyje rusų kariai užtvėrė kelią ir pastatė savadarbius ženklus, įspėjančius apie teritorijos kasimą.  „Pasitelkus „Yandex.

Prieš mėnesį Rusijos paskirtas Ukrainos Krymo regiono vadovas Sergejus Aksionovas lankėsi priešakinėse Rusijos pajėgų linijose žemyninėje Ukrainoje, kur atvežė kariams kojinių ir kitų svarbiausių priemonių, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  „Aplankiau mūsų karių valdomą regioną ir atvežiau jiems dovanų, – skelbė S. Aksionovas. – Atgabenome du sunkvežimius būtiniausių daiktų: kojinių, drabužių, vaistų, generatorių ir panašiai Savo gynėjams taip pat atvežėme ir televizorių.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kuris laikomas artimu Volodymyro Zelenskio sąjungininku, yra pareiškęs, kad Rusijos kariuomenės atsitraukimas iki vasario 24-osios sienų, galėtų tapti pagrindu atnaujinti derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, rašo „The Guardian“. Toks pareiškimas suponuoja, kad Ukraina turėtų susitaikyti, jog Rusijos karių išvedimas iš Krymo nebūtų pagrindinė sąlyga deryboms pradėti.

Rusai jau ruošiasi Ukrainos pajėgų atakoms laikinai okupuotame Kryme, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyba. Anot žvalgybos valdybos internetinėje svetainėje paskelbto pranešimo, Krymo pakrantėse rusai įrenginėja įtvirtinimus. „Okupuoto Krymo rašeivos, baimindamiesi Ukrainos karių išsilaipinimo, bando toliau stiprinti pakrantę. Ypač neseniai pakrantėje, netoli Molochnės kaimo (Sakų rajonas), buvo įrengtas minų laukų, griovių ir tranšėjų tinklas.

Karui artėjant prie Krymo, nerimas auga. Kalbėdami per saugius kanalus, Krymo žmonės pasakojo apie didėjančią įtampą šiame Juodosios jūros pusiasalyje. Jie mano, kad čia greitai prasidės tiesioginiai karo veiksmai. Pasak gyventojų, šioje teritorijoje, kurią Rusija aneksavo 2014 m., suaktyvėjo diversantų ir partizanų grupių veikla, rašo „Politico“. Nusivylimą ir paniką kelia viskas: pradedant šaukimais į karo tarnybą ir baigiant nebesuvaldomai augančiomis kainomis.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad yra pažeidžiamas dėl Ukrainos atakų okupuotame Krymo pusiasalyje po to, kai Rusijos kariuomenė numušė droną netoli didžiausio Sevastopolio miesto. „Rizikos tikrai yra, nes Ukrainos pusė tęsia teroristinių išpuolių organizavimo politiką. Tačiau, kita vertus, gaunama informacija rodo, kad imamasi veiksmingų atsakomųjų priemonių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kai Ukrainos vyriausybė paprašė Jeilio universiteto istoriko Timothy Snyderio padėti surinkti lėšų karinėms reikmėms, jis pagalvojo apie Černihivo bibliotekos atstatymą.

Ukrainos pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusija planuoja naują mobilizacijos bangą jau visai netrukus. Be to, skelbiama, kad norėdama kompensuoti nuostolius kare, Rusija planuoja ankstyvą aukštųjų karinių mokyklų kariūnų baigimą.  Svarbiausi dienos įvykiai: 23:59 | Ukraina tikisi pagalbos iš Izraelio, ypač oro gynybos sistemų – Zelenskis  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad Izraelis suteiks Ukrainai pagalbą, ypač oro gynybos įrangą.

Ukrainos prezidentas savo interviu „Financial Times“ pažymėjo, kad neatsisako galimybių taikiai susigrąžinti Krymą, tačiau kol kas nemato tam galimybių. Jo teigimu, paliekant Krymą Rusijai ir sustabdžius karo veiksmus tai reikštų užprogramuotą karą ateityje. Ukrainos prezidentas savo interviu „Financial Times“ paaiškino, kodėl Ukraina šiuo metu negali užbaigti karo dėl paprastos priežasties – palikus neišspręstus teritorinius klausimus karai netrukus atsinaujintų.

Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje antradienį buvo surengta drono ataka, pranešė Kremliaus įsteigta valdžia ir pridūrė, kad Maskvos pajėgos šiame pusiasalyje yra „parengtyje“. Šis smūgis buvo surengtas Kyjivui paskelbus dar vieną teritorinę pergalę ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Maskva pareiškė stiprinanti savo pozicijas Krymo pusiasalyje.

Rusija penktadienį pareiškė, kad stiprina pozicijas 2014 metais iš Ukrainos aneksuotame Krymo pusiasalyje, ukrainiečių pajėgoms susigrąžinant teritoriją kaimyniniame Chersono regione. „Mano kontroliuojamoje Krymo teritorijoje vykdomi įtvirtinimo darbai, siekiant užtikrinti visų Krymo gyventojų saugumą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Maskvos paskirtas regiono gubernatorius Sergejus Aksionovas.

Rusų aneksuotame Ukrainos Kryme žuvo Rusijos propagandistė, žiniasklaidos grupės „Rossija Segodnia“ regioninio skyriaus Simferopolyje vadovė Svetlana Babajeva, praneša propagandinė rusų agentūra „RIA Novosti“. Pranešime teigiama, kad ji žuvo dėl „nelaimingo atsitikimo“, kai dalyvavo šaudymo treniruotėje viename iš Krymo poligonų. S. Babajeva buvo ilgametė rusų propagandistė, daugelį metų dirbusi rusų žiniasklaidoje.

Antradienį Zagrebe (Kroatijos Respublika) prasidėjo pirmasis parlamentinis Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį susirinko 42 delegacijos iš 32 šalių, Europos Parlamento, Europos Tarybos, ESBO ir NATO. Susitikime šalių atstovai išsakė paramą Ukrainos teritorijos vientisumui ir suverenitetui, patvirtino, kad Ukraina nėra viena kovoje už laisvę ir taiką.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas patikino, kad Kerčės tiltas, jungiantis Krymą su Rusijos Federacija, bus sunaikintas tuomet, kai Ukraina atsikovos Krymą. „Galiu pasakyti tik tiek, kad Krymo tiltas buvo labai smarkiai apgriautas. Šis tiltas yra vienas iš „rusiškojo pasaulio“ simbolių. Kreiseris „Moskva“ nugarmėjo į dugną. Krymo tiltas faktiškai irgi. Visa tai – ženklai, rodantys, kad šiam režimui nebe tiek daug ir beliko“, – interviu „Ukrainska Pravda“ sakė K. Budanovas.

Ukraina nedavė įsakymo smogti Krymo tiltui, interviu kanadiečių CTV News pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes tikrai to neįsakėme, kiek man žinoma“, – teigė jis. Krymo tiltui stiprus smūgis buvo surengtas spalio 8-ąją. Ant jo nugriaudėjo sprogimas, kilo gaisras ir dalis tilto sugriuvo. Rusai dėl sprogimo apkaltino Ukrainą. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, sprogimo metu ant Krymo tilto buvo sugadinta 1,3 km geležinkelio bėgių.

Mobilizacija Rusijoje darosi vis keistesnė. Šaukimus skirstantys asmenys neretai prašauna pro šalį. Štai neseniai į karo frontą Ukrainoje pašauktas pensininkas, perkopęs 70 metų amžiaus slenkstį. Žiniasklaida ošia nuo pranešimų, kaip Rusijoje bandoma mobilizuoti karo tarnybai fiziškai netinkamus asmenis. NEXTA pasidalijo vaizdo įrašu, kur Rusijos pensininkas pasakoja, kaip gavo šaukimą į Krymą. Vyras keikiasi, vedžioja pirštu prie smilkinio ir tvirtina, kad į jokį karo frontą nevažiuos.

Amerikiečių kompanija „Maxar“ paskelbė naujas apgadinto Krymo tilto palydovines nuotraukas. Jose matyti, kaip stipriai per savaitgalį įvykdytą sprogimą buvo apgadintas rusams strategiškai ir simboliškai svarbus tiltas. „Šiandienos nuotraukose, darytose Kryme, matomi Krymo tilto geležinkelio linijos remonto darbai, taip pat pažeistos kelių / automobilių tilto tarpatramio atkarpos.

Šeštadienį ant Krymo tilto žuvo Maskvos arbitražo teismo teisėjas Sergejus Maslovas, rašo „Mash“. Tai yra ketvirtoji žinoma sprogimo auka. Pranešama, kad sprogimo metu teisėjas sėdėjo prabangiame „Cadillac Escalade“ automobilyje, šeštadienį į Krymą keliavo su draugais – pora gidų iš Sankt Peterburgo ir religijotyrininku. S. Maslovas buvo automobilio savininkas, visi minėti asmenys keliavo švęsti teisėjo gimtadienio.

Laikinai okupuotame Mariupolyje užfiksuotas Rusijos karinės technikos judėjimas, rašo UNIAN. Anot miesto mero patarėjo Petro Andriuščenkos, rusų technikos judėjimas per Mariupolį gali reikšti, kad rusai šitaip bando išspręsti logistines problemas, kilusias dėl Krymo tilto sprogimo. Kaip skelbia P. Andriuščenka, pro Mariupolį pravažiavo karinių rusų automobilių kolona. „Apie septynių lengvųjų automobilių kolona – link miesto centro ir išvažiavimo į Mangušą. Pažymėta „Z“, – cituojamas jis.

Maskvos vertybinių popierių birža prasidėjus prekybos sesijai pirmadienį neteko beveik 12 proc. savo vertės, Maskvai pirmadienio rytą raketomis atakavus virtinę Ukrainos miestų bei po savaitgalį įvykusio sprogimo, pažeidusio tiltą, jungiantį Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija.  Rubliais denominuoto MOEX indekso vertė nukrito 11,9 proc. iki 1 780,39 punkto 10.03 val.

Sprogus Kerčės tiltui, skaudų smūgį į paširdžius gavęs Putinas šią naktį ėmėsi keršto. Paleido tuziną raketų į miegančią Zaporižią ir pražudė kone dvi dešimtis žmonių. Okupantai skuba kuo greičiau atnaujinti eismą smarkiai apgadintu tiltu ir įvardinti kaltininką, kad skaudi istorija greičiau pasimirštų. Tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad sprogimas veikiausiai įvyko po tiltu. Raketa į daugiabutį Zaporižioje atskriejo vidury nakties, kai visi miegojo. „Sunaikino namą. 2 val. nakties.

Ankstų šeštadienio rytą įvykus sprogimams ir suniokojus Krymo tiltą, kai kuriose Simferopolio miesto parduotuvėse buvo įvesti ribojimai, rašo UNIAN. Prekybos centruose vienas asmuo galėjo įsigyti ribotą tam tikrų produktų kiekį. Ribojimai buvo taikomi cukrui ir grūdinės kultūros produktams. Štai vienas asmuo galėjo „Yabloko“ ir „PUD“ prekybos centruose galėjo įsigyti ne daugiau kaip 3 kilogramų cukraus, grikių ar ryžių. Tiesa, kitus produktus gyventojai galėjo įsigyti be apribojimų.

Rusijos opozicionierius Genadijus Gudkovas įvardijo dvi galimas priežastis, kas susprogdino Krymo tiltą, rašo UNIAN. Pasak opozicionieriaus, tikėtina, kad gerai suorganizuotą ataką įvykdė Ukrainos ginkluotosios pajėgos arba tai buvo Rusijos saugumo pajėgų įvykdyta provokacija.  „Turiu dvi versija. Pirmoji, kad tai yra sėkminga Ukrainos kariuomenės įvykdyta ataka, kuri leido suniokoti tiltą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pateiktoje analizėje teigiama, kad suduotas smūgis Krymo tiltui padarys įtaką transporto priemonių judėjimui, taip pat tai gali lemti ir tiekimo sutrikimus, rašo „Sky News“. „Geležinkelio pervažos žalos mastas nėra tiksliai žinomas, tačiau bet kokie rimti nesklandumai greičiausiai padarys didelę įtaką Rusijos ir taip komplikuotai galimybei sustiprinti savo karines pajėgas pietinėje Ukrainos dalyje“, – sakoma pranešime.

Siekiant numesti atsakomybę nuo Rusijos fiurerio Vladimiro Putino pečių dėl suduoto galingo smūgio Krymo tiltui, Kremlius jau rado atpirkimo ožį – tai Rusijos gynybos ministerija, kuriai jau buvo išreikšta kritika, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) atstovai.

Sekmadienį paskelbta, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pirmininkaus savo saugumo tarybos posėdžiui, sekmadienį pranešė Kremlius vietos naujienų agentūroms. Tuo metu Ukrainos žvalgybos skelbia, kad Rusija siekia į karą įtraukti ir Baltarusiją.

Po galingo sprogimo ir Krymo tilto griūties sukruto okupuotos teritorijos gyventojai. Kilo panika – žmonės apspito degalines, o prekybos centruose nusidriekė ilgos eilės. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kaip Kryme gyvenantys rusai suplūdo į parduotuves.  Vaizdo įrašuose matyti, kad žmonės ėmė šluoti iš lentynų pirmo būtinumo prekes. Prisikrovę pilnus vežimėlius maisto ir tualetinio popieriaus, Krymo gyventojai stoja į „kilometrines“ eiles prie kasų.

Ukrainos valdžios atstovai pasišaipė iš Rusijos, tačiau tiesiogiai neprisiėmė atsakomybės dėl sprogmens sunkvežimyje suniokoto tilto, pastatyto kaip vienintelė Maskvos jungtis su aneksuotu Krymu. Kerčės tiltas, 2018-aisiais asmeniškai inauguruotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino, yra itin svarbi transporto jungtis gabenti karinę techniką Ukrainoje kovojantiems rusų kariams.

Šeštadienio rytą užsiliepsnojus ir ėmus griūti Krymo tiltui, internete pasklido vaizdai ir įrašai iš įvykio vietos. Rusai stebi liepsnas ir supranta, kad negalės toliau judėti tiltu.  Primenama, kad šiuo metu degantis Krymo tiltas jungia Kerčo pusiasalį (okupuota Ukrainos teritorija) ir Tamano pusiasalį (Rusijos Krasnodaro kraštas). Tiltas pradėtas statyti po to, kai Rusija aneksavo Krymą. Tai ilgiausias tiltas Europoje, jo ilgis siekia 19 kilometrų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi grąžinti visas Rusijos okupuotas žemes, įskaitant ir Krymą, rašo „Politico“. Šis pusiasalis Juodojoje jūroje turėtų būti grąžintas jo „teisėtiems savininkams“, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke užkulisiuose „PBS NewsHour“ žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Manoma, kad šie komentarai sukels didelį Maskvos įniršį.

Šalia Baltijos jūros esantis Rusijos eksklavas Kaliningradas yra arčiausiai Europos esanti Rusijos dalis. Jį supa dvi NATO narės: Lenkija ir Lietuva. Anksčiau priklausęs Prūsijai, šis regionas ilgą laiką buvo Europos kultūros centras. Aštuonioliktame amžiuje jo gatvėmis vaikščiojo Immanuelis Kantas. Thomas Mannas 1929 m. čia parašė novelę.

Okuopuotame Kryme taip vadinamas „aksominis sezonas“, tai yra rugpjūčio – spalio mėnesių atostogų metas, žlugo. Turistai baiminasi važiuoti į pusiasalį dėl sprogimų danguje ir karinėse bazėse. Viešbučiai faktiškai tušti, o kai kurie buvo priversti ir išvis užsidaryti, skelbiama „Obozrevatel“. Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad verslo sezonas kurortiniame Kryme baigėsi nuostolingai, nuomoję butus vietos gyventojai skundžiasi nesulaukiantys norinčiųjų.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychailo Podoliakas tvirtina, kad lūžis kare Ukrainoje įvyks tuomet, kai šalies gynėjai atgaus Rytų Ukrainos – Luhansko ir Donecko sričių – kontrolę. Po to, jo teigimu, okupantai paliks Krymą. „Chersono išlaisvinimas leis tikėtis tam tikrų veiksmų užblokuoti koridorių į Krymą – na, ir atitinkamai atlikti specialiąsias operacijas jau Kryme. Jos yra rengiamos, mes dabar tai darome“, – Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ eteryje sakė M. Podoliakas.