krymas

 Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius sutartį su Krymo lyderiais dėl Juodosios jūros pusiasalio ir jame esančio Sevastopolio uostamiesčio prijungimo prie Rusijos Federacijos, tarptautinės teisės specialistas Justinas Žilinskas sako, kad tarptautinė teisė niekada nebuvo galinga, o kai Jungtinės Amerikos Valstijos imdavosi „pasaulio policininko“ vaidmens, žmonės reikšdavo atvirą nepasitenkinimą. „Tarptautinė teisė niekada nebuvo ta, kuri turėtų labai daug jėgos.

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienio vakarą atvyko į Lietuvą, siekdamas pademonstruoti JAV įsipareigojimus kolektyvinei NATO gynybai. JAV viceprezidentas trečiadienį Vilniuje susitiks su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir Latvijos vadovu Andriu Bėrziniu. Į Vilnių J.Bidenas atskrido iš Varšuvos, kur pasmerkė Rusijos vykdomą Krymo okupaciją ir perspėjo dėl papildomų sankcijų.

Krymo vadovas Sergejus Aksionovas ir Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Krymo stojimo į Rusijos Federaciją sutartį. Garsiojoje Kremliaus aikštėje Maskvoje šiuo metu džiūgauja daugiau nei 110 tūkst. žmonių. Taip pat sutelktos didelės policijos pajėgos.

Ukrainos Krymo regioną aneksuojanti Rusija klampina save į tarptautinę izoliaciją, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministras pabrėžė, kad Rusijos veiksmus smerkia ne tik Europos Sąjunga (ES), bet ir Jungtinės Valstijos, Kanada, Japonija, sustabdytas Rusijos dalyvavimas Didžiajame aštuonete, kuriam priklauso didžiosios pasaulio ekonomikos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirinko „izoliacijos kelią“, pasirašydamas Krymo aneksavimo sutartį, antradienį pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as.

Ukraina niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, pareiškė laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienį, kai Maskva pasirašė su separatistais šio pusiasalio prijungimo prie Rusijos teritorijos sutartį. „Ukraina ir visas pasaulis niekada nepripažins Ukrainos žemės aneksavimo“, – sakė O.Turčynovas. Anksčiau taip pat kalbėjo ir Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Premjeras Algirdas Butkevičius Jungtinių Valstijų viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizitą Lietuvoje vadina NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų patvirtinimu ir signalu tiems, kurie yra suinteresuoti destabilizuoti padėtį regione.

Lietuvos rusų dramos teatras atšaukė gastroles į Sankt Peterburge vyksiantį teatrų festivalį, kurio organizatorius Sergejus Šubas pasirašė pareiškimą, remiantį Maskvos veiksmus Ukrainos Krymo regione. „Visam civilizuotam pasauliui yra akivaizdu – pasirašę šį laišką Rusijos kultūros veikėjai palaiko kitos šalies dalies aneksiją“, - rašoma teatro vadovo režisieriaus Jono Vaitkaus laiške.

Kai vadinamajame referendume Kryme už prisijungimą prie Rusijos oficialiais duomenimis pasisakė 96,77 proc. gyventojų, o Krymo parlamentui nusprendus, kad oficialia valiuta Kryme taps Rusijos rublis, Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas sako, kad tai jau buvo įvertinta finansų sektoriuje. Esą buvo tikimasi, kad Krymas suks Rusijos pusėn. Jis nurodo, kad nors Krymo įtaka pasaulio ekonomikai yra labai menka, tačiau grėsmės, galinčios pasireikšti per Krymą – didelės.

16 val. 32 min. Rusijoje skubiai atšauktas įstatymų, dėl supaprastintų priėmimo į federaciją sąlygų, svarstymas Įstatymų projektas dėl supaprastintų sąlygų, pagal kurias į Rusijos Federaciją galėtų patekti naujas subjektas, kurį turėjo svarstyti Rusijos Dūma, buvo atšauktas, praneša „ITAR-TASS“. Atitinkami įstatymų projektai buvo pateikti šiandien ryte grupės „Spravedlivaja Rosija“ frakcijos deputatų.

Seimo vicepirmininkas liberalas Petras Auštrevičius sako, kad po įvykusio neteisėto referendumo Kryme Lietuva turėtų apsvarstyti galimybę priimti su persekiojimo grėsme susiduriančius šio regiono gyventojus. „Krymo totoriai neparėmė „referendumo“ dėl jų Tėvynės aneksijos. Šiai tauta Kryme šiandien kyla ir ateityje kils nemažų grėsmių.

Investuotojų reakcija finansų rinkose rodo, kad sekmadienį Kryme nieko svarbaus ir netikėto neįvyko – dar iki referendumo daugelis valstybių pareiškė, jog jis yra neteisėtas. Tačiau vienai valstybei – Rusijai – šie rezultatai yra svarbūs, nes, tikėtina, galėtų atrišti rankas tolesniems veiksmams.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prorusiškas Krymo „premjeras“ Sergejus Aksionovas pranešė, kad jau pirmadienį Krymo delegacija vyksta į Maskvą derėtis dėl prisijungimo prie Rusijos. Nėra ko slėpti, Krymo valdžia švęsti rengėsi iš anksto – dar prieš referendumą buvo paskelbta, kad pirmadienis bus šventinė, nedarbo diena. Praėjus vos septynioms minutėms po balsavimo apylinkių užsidarymo, S. Aksionovas jau skelbė, kad neva 93 proc. balsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Krymo referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos yra neteisėtas ir jo rezultatai nebus pripažinti, sekmadienį bendrame pareiškime nurodė Europos Sąjungos (ES) aukščiausio rango pareigūnai. Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) taip pat paragino Rusiją sumažinti savo pajėgas iki to dydžio, koks buvo iki krizės, ir atšaukti jas į įprastas dislokavimo vietas.

(papildyta 00.22) Krymo lyderis Sergejus Aksionovas sekmadienį vakare pareiškė džiūgaujančiai miniai, kuri susirinko Lenino aikštėje pusiasalio sostinėje Simferopolyje, kad po referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos regionas „grįžta namo“. Tūkstantinė minia sugiedojo Rusijos himną po to, kai buvo paskelbta, kad, preliminariais duomenimis, per ginčijamą plebiscitą 95,5 proc. žmonių pritarė Krymo išstojimui iš Ukrainos ir prisijungimui prie Rusijos. (papildyta 23.16) Net 95,5 proc.

Rusiją pradeda faktinę Krymo okupaciją, apie sekmadienį čia įvykusį Vakarų nepripažįstamą referendumą sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Krymo referendumas ir jo rezultatai neteisėti, nes prieštarauja Ukrainos konstitucijai, pažeidžia tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją. Rusija pradeda faktinę Krymo aneksiją“, - prezidentės poziciją sekmadienio vakarą paskelbė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, jog neteisėtą referendumą Kryme įvertins pirmadienį posėdžiausiantys Europos Sąjungos ministrai, tarp klausimų - ir galimos sankcijos Rusijos pareigūnams.

Dabar, kai aplink zvimbia naikintuvai, O geriausias B. Bradausko draugas – A. Lukašenka leidžia Rusijai naudoti savo šalies teritoriją kaip bazę, mes turime sutikti su prezidente D. Grybauskaite: „Kai kas kalbėjo, kad negalima šiuo metu perspausti Rusijos – tam, kad būtų galima jai neva leisti išsaugoti veidą ir palikti „išėjimo strategiją“. Europai reikia išsaugoti veidą, o ne Rusijai – ji nesiruošia saugoti savo veido.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko sekmadienį paragino Vakarų galias susivienyti ir laikytis griežtos linijos prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Krymo krizės klausimu.

(papildyta 14.03) Rusija toliau didina savo pajėgas Ukrainos Krymo pusiasalyje ir dabar jas sudaro iki 22 tūkst. karių, sekmadienį sakė Ukrainos gynybos ministro pareigas einantis Ihoris Teniuchas. Interviu naujienų agentūrai „Interfax“ jis sakė, kad pagal susitarimus dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimo Kryme Rusija 2014 metams Kryme yra nustačiusi 12,5 tūkst. savo karių limitą. „Deja, per labai trumpą laiką šie 12,5 tūkst. išaugo iki 22 tūkstančių.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sekmadienį vykstant referendumui dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos yra Bakčisarajuje - referendumo nepripažįstančių Krymo totorių daugiausiai gyvenamame mieste. Pasak P.Vaitiekūno, Krymo totoriai su nerimu stebi besiklostančią situaciją referendumui vykstant, jo žodžiais, „po automatų vamzdžiais“. „Pagrindinis dalykas, kad mes nepripažįstam, nei paties referendumo, nei jo rezultatų, iškart.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry (Džonui Keriui), su kuriuo šeštadienį kalbėjosi telefonu, pakartojo, kad, Rusijos nuomone, referendumas Kryme atitinka tarptautinę teisę, sakoma sekmadienį paskelbtame pareiškime. Minimą skambutį, kuris, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, buvo S.Lavrovo ir J.Kerry penktadienio derybų Londone tąsa, inicijavo amerikiečiai.

Maskvos pajėgų kontroliuojamame Kryme prasidėjo balsavimas referendume dėl išstojimo iš Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos. Daugiau nei 1 200 balsavimo punktų atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val. vakaro, o preliminarius referendumo rezultatus numatoma paskelbti netrukus po jo pabaigos. Plebiscito rezultatai bus teisėti, jei jame dalyvaus daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Pagal 2012 metų rinkėjų sąrašus, tokių asmenų yra apie 1,5 mln.

Ukrainos Ivano Frankivsko srityje provakarietiškai nusiteikę protestuotojai renkasi į mitingus, protestuodami prieš rytdienos referendumą Kryme ir norėdami pasisakyti už nepriklausomą Ukrainą. Ivano Frankivsko meras lietuvis Viktoras Anuškevičius paskelbus mobilizaciją vienas pirmųjų užsirašė į savanorių gretas ginti tėvynę. O vietos Maidaną kontroliuojantis Dešinysis sektorius neneigia ignoravęs valdžios reikalavimą ir ginklų neatidavęs.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai atskrido į Ukrainos uostamiestį Sevastopolį Krymo pusiasalyje, jis aplankė kelias vietas, susijusias su audringa to regiono istorija. Vilkėdamas tamsų kostiumą, jis padėjo vainiką prie didžiulio sovietinio paminklo Antrojo pasaulinio karo aukoms, aplankė katedrą, laikomą Rusijos krikščionybės lopšiu, taip pat apžiūrėjo Rusijos Juodosios jūros laivyną, pelniusį šlovę carinės imperijos ir Sovietų Sąjungos laikais.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pakėlė į orą aviaciją ir pasiuntė oro desantininkus, kad atremtų Rusijos pajėgų mėginimą patekti į ilgą neriją, priklausančią regionui, esančiam šalia Krymo, pranešė Ukrainos gynybos ministerija. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai šiandien ... atrėmė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų narių mėginimą įžengti į Chersono regiono teritoriją Arabato nerijoje, – sakoma ministerijos pranešime. – Tie (veiksmai) buvo nedelsiant atremti.

Prorusiški Krymo lyderiai šeštadienį baigia paskutinius pasiruošimus referendumui, kuris, kaip daugelis prognozuoja, leis Maskvai perimti šio Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio valdymą, nors Vakarų valstybės grasina sankcijomis ir pasmerkimu.

Ukrainos Aukščiausioji Rada pirma laiko nutraukė Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Rados įgaliojimus. Už tokį sprendimą balsavo 278 deputatai iš 296 užsiregistravusių posėdyje šeštadienį.

Dešimtys tūkstančių maskviečių „Taikos marše“ išreiškę pasipiktinimą Rusijos valdžios veiksmai Ukrainoje bei įvedimu į jos teritoriją kariuomenę. „Putiną į teismą!“, „Putinai! Nekurstyk pilietinio karo Ukrainoje“, „Baisu gyventi šioje šalyje“, „Ukraina, atleisk mums“, „Už Rusiją ir Ukrainą be Putino“, - tokiais tokiais plakatais ir šūksniais rusai išreiškę savo nuomonę.

Ukrainos vyriausybė šeštadienį apkaltino Rusiją, kad būtent ji išprovokavo praėjusią naktį žmonių gyvybių nusinešusį ginkluotą susirėmimą rytiniame Charkovo mieste, baimindamasi, kad Maskva gali panaudoti smurtą prieš rusakalbius kaip pretekstą karinei invazijai.

Vakarų šalys laiko neteisėtais bet kokius veiksmus, kuriais Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį siekiama prijungti prie Rusijos, taip pat ir referendumą, organizuojamą šiame regione, dabar faktiškai kontroliuojamame Maskvos pajėgų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel potencialų Krymo prijungimą prie Rusijos įvardijo kaip „aneksiją“. Tačiau Maskva tikina, kad tarptautiniai įstatymai nėra pažeidžiami, o prezidentas Vladimiras Putinas neigė, kad Rusijos pajėgos vykdo intervenciją Kryme.

 Barzdoti vyrai, dėvintys kamufliažines uniformas ir juodas kailines kepures bei ginkluoti peiliais, ketvirtadienį tikrino mašinas viename judriame kelyje tarp Ukrainos Krymo regiono sostinės Simferopolio ir Sevastopolio uostamiesčio. Juoda vėliava su kaukolės atvaizdu – Serbijos nacionalistų simbolis – taip pat Serbijos nacionalinė vėliava buvo iškelta šalia Rusijos trispalvės, primindami vaizdus iš audringų praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio įvykių Balkanuose.

Rusija penktadienį pareiškė pasiliekanti teisę ginti savo tėvynainius visoje Ukrainoje – po to, kai vienas protestuotojas žuvo per naujus susirėmimus tos šalies rytuose. „Rusija pripažįsta savo atsakomybę už savo tėvynainių ir piliečių gyvybes Ukrainoje bei pasilieka teisę ginti žmones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prorusiška Krymo valdžia tvirtina, kad referendumui visiškai pasirengta, ir tikisi, kad ateis balsuoti 100 procentų Krymo gyventojų. Tačiau jiems, panašu, labiau rūpi, kaip per visus šiuos neramumus išsaugoti santaupas ir atgauti pensijas.

Kryme esančiuose miestuose prie bankų ir bankomatų nusidriekė vietinių gyventojų eilės. Apsišaukėlės valdžios nurodymu, vietos gyventojams iki 300 grivinų apribotas vienkartinis pinigų išėmimo iš depozito kiekis smarkiai suerzino žmones ir privertė juos stovėti ilgose eilėse.

Dėl sudėtingos saugumo situacijos ir riboto susisiekimo Krymo Autonominėje Respublikoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti į šią Ukrainos dalį. Vykstant į rytinius ir pietinius šalies regionus, rekomenduojama imtis papildomų atsargumo priemonių, būti atsargiais masinio susibūrimo vietose, sekti visuomenės informavimo priemonių pranešimus. Ukrainoje esantys Lietuvos piliečiai nelaimės atveju konsuliniais klausimais visą parą konsultuojami telefonu arba elektroniniu paštu.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis sureagavo į konservatorės Rasos Juknevičienės išsakytą kritiką. „Ačiū gerbiamai Rasai ir visiems kitiems, kurie man skyrė tiek daug dėmesio. Matote aš jau ir saugumietis, gal dar ir KGB rezervistas, nors pagal savo amžių netikčiau“, - iš tribūnos kalbėjo politikas. „Dabar pasakysiu apie mano siūlytas pataisas. Vasario 21 dieną buvo pasirašytas susitarimas.

Baltarusijos valdžia nusiteikusi bendradarbiauti su naująja Ukrainos valdžia, skelbia Ukrainos žiniasklaida. Rusijos "ITAR TASS" ir "Interfaks" tuo pat metu pranešė, kad A. Lukašenka kviečiasi pas save dislokuoti 15 papildomų Rusijos lėktuvų.  "Echo Moskvy", remdamiesi BBC, praneša, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nusiteikęs bendrauti su Ukraina.

Ukrainos laikinasis prezidentas antradienį pareiškė, kad jo šalis nenaudos armijos, siekdama užkirsti kelią Krymo atsiskyrimui. Ši pozicija buvo išsakyta po to, kai Krymo parlamentas nubalsavo už šio strategiškai svarbaus pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, o Vašingtonas ir Maskva įsitraukė į vieną iš didžiausių priešpriešų nuo Šaltojo karo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį per pokalbį su savo konservatyvios partijos įstatymų leidėjais pavadino Rusijos veiksmus Ukrainai priklausančiame Krymo regione „aneksija“, pranešė vienas šio susitikimo dalyvių. A.Merkel pareiškė parlamentarams, jog Rusija iš esmės „pavogė“ šį Juodosios jūros pusiasalį, ir pridūrė, kad „galima pavadinti tai aneksija“, AFP pažymėjo dalyvis, pageidavęs likti anonimu.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Baltijos šalių saugumas yra mūsų pačių rankose. Visų pirma, mes turime suvokti, prisimindami istoriją, kad laisvė nėra duotybė. Už ją reikia kovoti ir ja didžiuotis. Reikia būti pasiruošusiems apginti savo Tėvynę, laisvę“, – apie galimą karinę grėsmę iš Rusijos kalbėjo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Tačiau, pasak jo, planų okupuoti Baltijos šalis bent kol kas neturi net griežčiausi Rusijos radikalai.

19 val. 40 min. Ukraina prašo Europos Tarybos žmogaus teisių gynėjų ištirti susirėmimus, kurie privedė iki prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo, ir stebėti mažumų padėtį Kryme, kurį dabar kontroliuoja prorusiškos pajėgos. Iki gegužės Tarybai pirmininkaujanti Austrija pirmadienį pareiškė, kad susitarė su Ukraina peržiūrėti numatomo Maskvos palaikomo referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos teisėtumą.

Vos 12 proc. ukrainiečių šalyje pasisakytų už prisijungimą prie Rusijos Federacijos. Apie tai skelbia liga.net, remdamiesi Demokratinės iniciatyvos fondo direktorės Irinos Bekeškinos pristatytu tyrimu. „Nėra nė vieno regiono Ukrainoje, kurio gyventojų dauguma pasisakytų už prisijungimą prie Rusijos“, – pažymėjo I. Bekeškina. Pasak jos, tarp šalies gyventojų, vyresnių nei 55 metų, už susijungimą su Rusija pasisakė 17 proc. gyventojų, už tai balsuotų 11 proc.

Jei anksčiau svajojote apie atostogas Kryme, dabar gerai pagalvokite. Interneto sensacija tapusiame perdarytame reklaminiame filmuke atskleidžiama kita atostogų Kryme pusė, kai jaunų žmonių šėlionės prie jūros pertraukiamos bombų sprogimų. Filmuko kūrėjai kelia klausimą, ar to norėjo tie, kurie pakvietė Rusijos kariuomenę į jų kraštą.

Nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, dabar esantis pietų Rusijoje, antradienį ketina paskelbti pirmąjį viešą pareiškimą per ilgesnį nei savaitės laikotarpį, pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Tas pareiškimas buvo paskelbtas Rostove prie Dono. Apie tikslų laiką ir vietą bus pranešta vėliau“, – agentūros pirmadienį citavo neįvardytą šaltinį.

Žymus Rusijos muzikantas, aktorius ir visuomenės veikėjas Andrejus Makarevičius, apdovanotas ne vienu Rusijos ordinu, sekmadienį publikavo savo mintis dėl susidariusios situacijos Rusijoje. „Aš dabar [rašysiu – red. past.] ne apie beviltišką situaciją Kryme. Galų gale, anksčiau ar vėliau, viskas vis tiek išsispręs – tikiuosi. Aš [rašysiu - red. past.] apie kitką“, – rašo A. Makarevičius.

Liudininkas žurnalistas ir šeimos narys pranešė, jog keturi ukrainiečių aktyvistai dingo be žinios, kai per du atskirus incidentus Kryme ir prie jo sienos juos sekmadienį nusivedė prorusiškų sukarintų būrių nariai. Oleksis Bykas iš internetinio žurnalo „Glavkom“ sakė AFP, kad jis matė maždaug 20 ginkluotų vyrų, kurie buvo apstoję dvi ant žemės klūpančias moteris su surištomis rankomis prie Armianskos kaimo, esančio šalia neoficialios sienos tarp Krymo ir likusios Ukrainos.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kai į Rusijos agresiją Kryme pradėjo reaguoti Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga, itin suaktyvėjo ir Lietuvos politinis elitas. Tačiau į akis krinta tai, jog šalies vadovų kalbos kažin kaip nesutampa. Nėra sutarimo dėl sankcijų taikymo agresyviajai Kremliaus politikai, lėšų krašto gynybos finansavimo didinimui. Dar daugiau – kai kurie valdančiosios koalicijos lyderiai sako, kad nepritaria naujajai Ukrainos valdžiai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad ji laiko „nelegaliu“ referendumą, kuris kitą sekmadienį bus rengiamas Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos. „Kanclerė įsakmiai patvirtino Vokietijos poziciją, jog vadinamasis kovo 16-osios referendumas dėl Krymo nėra legalus.