kriterijai

Žiema, kaip ir kiekvienais metais, užklumpa netikėtai. Artėjant šaltajam sezonui daugelis Lietuvos vairuotojų suklūsta keistis padangų, tad jeigu senosios jau nebetinkamos eksploatuoti ir ketinate įsigyti naujas, rinkdamiesi pasitelkite 3 žemiau pateiktus kriterijus, kuriais vadovaudamiesi išsirinksite būtent jūsų poreikius atitiksiančias padangas. 1. Mišinys Žieminės padangos skirstomos į kietojo mišinio, minkštojo mišinio arba dygliuotas padangas.

Nuo 2016 m. pradžios Lietuvoje įsigaliojus reikalavimui dėl minimalaus 60 kv. m. vaistinių ploto, dalis vaistinių turėjo arba persitvarkyti ir padidinti savo prekybines patalpas, arba užverti duris. Nors vaistinių vadovai reiškia abejones dėl šių reikalavimų naudos, Sveikatos apsaugos ministerija įsitikinusi, kad didesnio ploto vaistinėse bus teikiamos kokybiškesnės paslaugos.

Vieni didžiausių pavojų, kuriuos saugiam eismui kelia pakitusias oro sąlygas atsinešęs ruduo – sniegu bei ledu padengti keliai. Tad policijai raginant vairuotojus nelikti abejingais bei laiku (iki lapkričio 10 d.) pasikeisti padangas į žiemines, specialistai atkreipia dėmesį, kad tinkamas ir saugias padangas išsirinkti lengviau konkrečiai atsižvelgus į aplinką bei sąlygas, kuriomis jos bus eksploatuojamos. Be to, svarbu žinoti ir žieminėms padangoms taikomus techninius reikalavimus.

 Valstybės ir savivaldybės įmonių vadovais galės būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Ketvirtadienį Seimas priėmė tai numatančias parlamentaro Vitalijaus Gailiaus parengtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas. „Būtent valdiškų įstaigų vadovai priima sprendimus, kur ir kaip panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus, skiriamus iš valstybės biudžeto. Šioje vietoje dėl skaidrumo negali kilti nė menkiausių abejonių.

Dabartinė situacija Lietuvai įstoti į euro zoną yra labai palanki, o Vyriausybės veiksmai didinant biudžeto deficitą kol kas didelio pavojaus nekelia, tačiau saugiau būtų turėti viešųjų finansų (fiskalinio) deficito rodiklio rezervą. Tai vienintelė sritis, kur reikėtų pasitempti, BNS sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Agnė Raščiūtė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Prieš naujuosius mokslo metus Lietuvos ir užsienio ekspertai pateikė naujus aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatus. Tačiau akademinė bendruomenė sutinka ne su visomis ekspertų pastabomis ir sako, kad dėl vertinimo kriterijų dar reikėtų diskutuoti. Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, šiuo metu įvertintos 22 aukštosios mokyklos, dėl keturių dar nespėta priimti sprendimų.

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas – gerą ir blogą. Pirmiausia – geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi – jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų.

 Finansų ministerijos duomenimis, 2012 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,2 proc. BVP. Tai truputį viršija Mastrichto sutartimi nustatytą eurui įvesti ne didesnio kaip 3 proc. BVP fiskalinio deficito reikalavimą, tačiau nepamirškime, kad 2009 m. šis rodiklis sudarė 9,4 proc., 2010 m. – 7,2 proc., o 2011 m. – 5,5 proc. BVP. Prognozuojama, kad šiais metais šalies valdžios sektoriaus deficitas sudarys 2,5 proc. BVP ir jau įsispraus į Prokrusto lovą.

 Praėjusiais metais valdžios sektoriaus deficitas viršijo Mastrichto kriterijaus reikšmę ir siekė 3,24 proc. BVP arba 3,66 mlrd. litų, o skola – 40,7 proc. BVP, skelbia Statistikos departamentas. Per metus valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo 2,18 mlrd. litų. 2011 metais šis rodiklis siekė 5,5 proc. BVP. Pernai valdžios sektoriaus pajamos sudarė 37,22 mlrd. litų, o išlaidos – 40,89 mlrd. litų. Valdžios sektoriaus pajamos padidėjo 5 procentais. Mokestinės pajamos sudarė 18,18 mlrd.