kremlius

Kremliaus politinė sistema labai panaši į fizinį kūną, į kurį galime pažiūrėti tik iš išorės. To, kas yra viduje, pamatyti, deja, negalima. Rugpjūčio 12 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido savo ilgalaikį patarėją Sergejų Ivanovą. Keisčiausia tai, kad šis Kremliaus propagandos vadovo žingsnis net nebuvo paaiškintas. Arba tiksliau paaiškintas, tačiau tik tokiu būdu, kurį supranta ši keista valdymo sistema.

„Taikos žygis“ – taip savo tikslus pristato per Lietuvą keliaujantys aktyvistai. Didžiulė automobiliais, motociklais, autobusais į Maskvą keliaujančių žmonių kolona vis dėlto neslepia, jog šiuo žygiu jie protestuoja prieš NATO.

NATO ir Rusijos karinių orlaivių skraidymas virš Baltijos jūros vien su įjungtais atsakikliais situacijos nepakeistų, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Aljanso ir Rusijos diplomatams trečiadienį rengiantis aptarti šį klausimą. „Karinėje aviacijoje tai (skraidymas su išjungtais atsakikliais) yra įprasta praktika ir ne vien tai nulemia saugumą.

Kremlius penktadienį išreiškė viltį, kad Britanijos sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos nepablogins ryšių su Rusija, tvirtindamas, kad stipri ir prognozuojama Bendrija atitinka Maskvos interesus. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar nepakomentavo ketvirtadienį Britanijoje vykusio referendumo rezultatų, bet jo atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad šalies vadovas tikis, kad Jungtinės Karalystės sprendimas palikti Bendriją nepablogins ryšių tarp Londono ir Maskvos.

Dauguma rusų bijo ir gyvena šia diena, tačiau gilėjanti ekonominė krizė gali priversti juos prabusti, mano pilietinė aktyvistė Irina Kalmykova, Lietuvoje gavusi pabėgėlės statusą. Praėjusią savaitę Lietuvos migracijos departamentas patenkino Rusijoje ieškomos moters prašymą dėl prieglobsčio.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo Vašingtoną, kad Rusija imsis priemonių JAV priešraketinės gynybos (PRG) sistemos Europoje grėsmei nutraukti, bet pridūrė, kad Maskva nesivels į naujas ginklavimosi varžybas, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Garsiausi Rusijos muzikantai ketvirtadienį surengė klasikos koncertą senoviniame nusiaubtos Sirijos Palmyros teatre ir šiuo šou Kremlius paskelbė apie savo sėkmę karo draskomoje šalyje. Garsus dirigentas Valerijus Gergijevas vadovavo Sankt Peterburgo Marijos teatro orkestrui, jam atliekant Johanno Sebastiano Bacho (Johano Sebastiano Bacho), Sergejaus Prokofjevo ir Rodiono Ščedrino kūrinius rusų kariams, vyriausybės ministrams ir žurnalistams.

Vasario pradžioje buvo išnarpliota istorija apie neva migrantų išprievartautą paauglę iš Vidurio Rytų. Pasirodo, kad jokios prievartos nebuvo. Incidentas, kurio dėmesio centre atsidūrė Vokietijoje gyvenanti emigrantų šeima iš Rusijos, apkartino diplomatinius Maskvos ir Berlyno santykius. Tai tik viena istorija iš daugelio, kuriomis bandoma formuoti svarbius politinius procesus.

Lietuvos ir Rusijos pilietį Jevgenijų Mataitį Rusijos Karaliaučiaus srities teismas nuteisė kalėti 13 metų dėl šnipinėjimo, pripažinęs jį kaltu dėl valstybės išdavystės, trečiadienį pranešė Federalinė saugumo tarnyba (FSB). Tai jau antras nuosprendis per mėnesį, kai Rusija nuteisia Lietuvos pilietį dėl šnipinėjimo. Rusijos teisėsauga skelbia, kad atsargos karininkas J.Mataitis Lietuvos karinei žvalgybai sutiko teikti informaciją apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas.

Tarptautinės bendruomenės parama Ukrainai yra „katastrofiškai nepakankama“, sako Krymo totorių atstovas, dalyvaujantis Lietuvos Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje. „Be tarptautinės bendruomenės palaikymo Ukraina nepasipriešintų vienai iš stipriausių karine prasme valstybių.

Dėl šnipinėjimo Rusijoje sulaikytas Lietuvos pilietis Aristidas Tamošaitis nuteistas kalėti 12 metų, BNS antradienį patvirtino Lietuvos ambasadorius Maskvoje. „Teismo procesas įvyko kovo 17 dieną. A.Tamošaitis nuteistas kalėti 12 metų“, - BNS telefonu iš Rusijos sakė Remigijus Motuzas. Pasak ambasadoriaus, A.Tamošaičio advokatas žada skųsti šį teismo sprendimą. Diplomato teigimu, uždarame teismo posėdyje dalyvavo Lietuvos ambasados Rusijoje konsulinė darbuotoja.

Violončelės virtuozas Sergejus Rolduginas, kuris prezidentą Vladimirą Putiną vadina „broliu“, kaip ir kiti Rusijos lyderio artimi draugai jau kurį laiką traukė dėmesį dėl savo sukauptų milžiniškų turtų. Tačiau, kai buvo nutekinti „Panama popieriais“ vadinami dokumentai ir paaiškėjo, kad V.Putino vyriausiosios dukters krikštatėvis vadovauja daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių ofšorinei imperijai, iškilo naujų klausimų, susijusių su paties Rusijos lyderio asmeniniais turtais.

Ukrainos karo lakūnė Nadija Savčenko atliks savo 22 metų įkalinimo bausmę, skirtą jai dėl dviejų Rusijos žurnalistų žūties, pareiškė šeštadienį Kremliaus atstovas, nors Kijevas siūlo apsimainyti kaliniais. „Apie Savčenko padėtis mums visiškai aiški ir visiškai suprantama. Savčenko yra nuteistoji, ir toliau viskas vyksta pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Ji atliks savo bausmę. Kitokius sprendimus gali priimti tik valstybės galva.

Būti Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešu yra pavojinga. Žinoti Kremliuje atgulančias paslaptis – taip pat. Tuo įsitikinti priverčia ne tik naujausios žinios apie Rusijos žiniasklaidos magnatą ir buvusį Kremliaus padėjėją Mchailą Lesiną, kuris praeitais metais buvo rastas negyvas, bet ir ne viena kita paslaptinga mirtis. Visas šias mirtis sieja vienas bendrumas, rašoma „Business Insider“. Michailas Lesinas.

Nuo kovo 15 dienos bevizio režimo programos valstybių piliečiams, taip pat ir Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Kanadą, bus reikalingas elektroninis kelionės leidimas. Šios šalies ambasada pranešė, kad prašymą dėl elektroninio kelionės leidimo reikia užpildytu prieš užsakant skrydį į Kanadą. Elektroninis kelionės leidimas leidžia kontroliuoti atvykstančius į Kanadą ir tuo pat metu supaprastina keliautojų atvykimą į šalį ir gali sumažinti riziką būti neįleistiems pasienyje.

Vilniaus konservatoriai siūlo skverą ar gatvę sostinėje pavadinti prieš nužudyto Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo garbei. Tokį siūlymą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu seniūnas Mykolas Majauskas Vilniaus tarybai teikia likus kelioms dienoms iki pirmųjų B.Nemcovo nužudymo metinių.

Kipre Rusijos prašymu buvęs sulaikytas žinomo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis Nikita Kulačenkovas sako esąs persekiojamas dėl dviejų eurų vertės plakato „vagystės“ ir žada artimiausiu metu grįžti į Lietuvą. Dvi savaites Nikosijos kalėjime praleidęs aktyvistas, kuriam pernai gruodį Lietuva suteikė politinį prieglobstį, interviu BNS sakė ketinantis toliau aktyviai dalyvauti Rusijoje veikiančio A.Navalno įsteigto Kovos su korupcija fondo veikloje.

Rusijos tyrėjai ketina pateikti penkiems asmenims kaltinimus dėl Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo nužudymo anksčiau šiais metais, smarkiai sukrėtusio šalies opoziciją ir pasaulį. Šis iškilus prezidento Vladimiro Putino oponentas buvo nušautas vėlų vasario 27-osios vakarą, kai ėjo per Maskvos upės tiltą šalia Kremliaus. Dėl to išpuolio buvo suimti penki čečėnai, bet kol kas neaišku, kas įsakė nužudyti B.Nemcovą.

Nekomercinė organizacija „National Security Archive“ (NSA) kartu su George'o Washingtono universitetu pirmą sykį istorijoje paviešino informaciją apie vietas, į kurias Vašingtonas buvo numatęs smogti atominėmis bombomis karo atveju su SSRS atveju. Ši informacija kartu su žemėlapiais yra prieinama organizacijos tinklapyje. Pats planas ir du jo priedai buvo sudaryti JAV strateginės aviacijos (SAC) ekspertų 1956-ais metais: kiekviename sąraše buvo daugiau nei po tūkstantį taikinių.

 Rusijos tyrėjai trečiadienį paskelbė, kad iškilus Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis, kuris anksčiau šį mėnesį buvo apkaltintas organizavęs vieną nužudymą, yra įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą. „Michailas Chodorkovskis buvo įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą“, – sakė vyriausybės Tyrimų komiteto atstovo Vladimiro Markino pranešime.

Rusijos tyrėjai iškvietė Kremliaus kritiką Michailą Chodorskovskį apklausai, sakydami, kad jam keliami kaltinimai, susiję su 1998 metais įvykdyta žmogžudyste, antradienį pranešė buvusio naftos kompanijos „Jukos“ vadovo portale. Tyrimą atliekantys pareigūnai pirmadienį šaukimą įteikė M.Chodorkovskiui per jo tėvą, reikalaudami atvykti penktadienį į apklausą Maskvoje, pranešė svetainė „Open Russia“, paskelbdama šaukimo kopiją internete.

Turkijoje iškviestas Rusijos ambasadorius po intensyvaus Maskvos karo aviacijos bombardavimo Sirijos teritorijoje „prie pat Turkijos sienos“, pranešė penktadienį Užsienio reikalų ministerija. Rusijos ambasadorius Andrejus Karlovas buvo iškviestas į ministeriją, kad išklausytų Turkijos susirūpinimą dėl „civilių turkmėnų kaimų ... prie pat sienos“ su Turkija bombardavimo iš Rusijos karo lėktuvų, sakoma ministerijos pranešime.

 Rusija nori išsaugoti gerus santykius su Turkija, ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Ankarai vis garsiau reiškiant pasipiktinimą dėl Maskvos karinės intervencijos Sirijoje. „Dėl Rusijos veiksmų Sirijoje, tai šių veiksmų tikslas yra padėti išsaugoti Sirijos teritorinį ir politinį vientisumą, taip pat prisidedant prie stabilumo ir saugumo užtikrinimo regione, kuris, tiesą sakant, turi bendrą sieną su Turkijos Respublika“, – sakė D.Peskovas žurnalistams.

Rusijos karinių oro-kosmoso pajėgų lėktuvai šiandien smūgiavo Sirijoje įsikūrusiems aštuoniems „Islamo valstybės“ teroristinės organizacijos objektams. Vakarų žiniasklaida ir Sirijos opozicijos atstovai apkaltino Kremlių, kad šis savo kariuomenę pasiuntė ne prieš teroristus, o prieš Vakarų remiamą opoziciją. Anot Rusijos gynybos ministerijos, Rusijos aviacija atliko apie 20 skrydžių. Skelbiama, kad pavyko sunaikinti „Islamo valstybės“ smogikų vadovybės bazes kalnuose.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskambino britų popmuzikos superžvaigždei Eltonui Johnui ir pasiūlė susitikti, ketvirtadienį pranešė prezidento atstovas po pokšto praėjusią savaitę, kai atlikėją apgavo Rusijos lyderiu pristatęs apsimetėlis. „Putinas.

Rusija kol kas nepajėgi pradėti didžiulio karo su NATO šalimis, tačiau užpulti kurią nors kaimynę, pavyzdžiui, Lietuvą ji tikrai sugebėtų. Tokias įžvalgas pirmą kartą Seime surengtoje diskusijoje užsienio, saugumo ir gynybos klausimais išdėstė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius. Pasak jo, Kremlius tikriausiai ne tik išlaikys, bet ir padidins karinį aktyvumą Baltijos regione ir tvirtins, kad tai atsakas į NATO gynybos stiprinimą.

Justė Petkevičiūtė, Žinios.lt Rusijos „Naktiniai vilkai“ oficialiai patvirtino, kad žygį iš Maskvos į Berlyną finansavo Kremlius. Tam buvo skirta milijonai rublių. Tačiau „Naktiniai vilkai“ savo biudžetą nusprendė papildyti dar keliais milijonais. Jie žada iš Europos Sąjungos reikalauti kompensacijos už į Bendriją neįleistus baikerius. „Naktinių vilkų“ lyderis stalinistas Aleksandras Zaldostanovas - „Chirurgas“ neslepia – Rusijos valdžia jiems dosni.

Berlyno teismas atšaukė draudimą įvažiuoti į šalį grupei nacionalistinių pažiūrų Rusijos baikerių, kurie planuoja paminėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines, surengę motociklų žygį į Berlyną. Kremliaus politiką palaikančio baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ nariams Vokietijos federalinė policija uždraudė įvažiuoti praeitą mėnesį, kai tą žygį sukritikavo Lenkija ir Lietuva, atsisakiusios praleisti rusų motociklininkus per savo teritorijas.

Lietuvių politikai tiki, kad visos Europos Sąjungos šalys po poros mėnesių sugebės pademonstruoti vienybę ir pratęs sankcijas Rusijai, jeigu ši taip ir nežengs konkrečių bei nedviprasmiškų žingsnių deeskalacijos Ukrainoje linkme.

Maskvoje šiandien vyko kasmetinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino televizijos tilto tiesioginės transliacijos spektaklis. Šįmet jis užtruko daugiau nei 4 valandas. Didžiąją laiko dalį Rusijos prezidentas atsakinėjo į klausimus susijusius su ekonomika ir socialinėmis problemomis. Simboliškai buvo paliestos ir Boriso Nemcovo nužudymo bei karo Ukrainoje temos.

 Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti žurnalo „Forbes“ publikaciją, kurioje pranešama apie Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasvarstymus, kad Donbasą reikėtų atiduoti Rusijai. „Forbes“ rašė, kad, susitikęs su Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos biuru, Rusijos prezidentas Vladimiras atskleidęs, esą P.Porošenka pasiūlęs jam „pasiimti Donbasą“ į Rusijos sudėtį.

 Po Krymo okupacijos Lietuvoje itin aktyvizavosi įvairūs Rusijos ambasados Lietuvoje oficialiai ir neoficialiai remiami rusakalbių judėjimai. Jie neva kovoja už žmogaus teises, o iš tikrųjų kiršina Lietuvos rusus ir lietuvius tarpusavyje bei tiksliai atkartojantys Kremliaus propagandines klišes, skirtas užvaldyti svetur gyvenančių, pirmiausia rusakalbių Lietuvos piliečių protus.

Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas, kalbėdamas Nyderlanduose, kvietė sugriežtinti sankcijas Rusijai ir pradėti ginkluotės tiekimą Ukrainai, praneša austrų „Die Presse“. „Jeigu V. Putinas pajus, kad mes (Vakarai – red. past.) parodysim silpnumą, tai jis eis dar toliau,“ – pareiškė G. Kasparovas. V. Putinas, jo teigimu, kelia „grėsmę Europai“: „Pirmą sykį nuo Antrojo pasaulinio karo Europos šalių sienas vėl pakeitė diktatorius.

 Arvydas Praninskas Nors Rusijos teisėsaugos tarnybos jau suėmė vieno iš opozicijos lyderių Boriso Nemcovo nužudymu įtariamus asmenis, tai gali būti tik politinės žmogžudystės užsakovų priedanga. Paskelbė apie persilaužimą Žymaus Rusijos opozicijos veikėjo B.Nemcovo nužudymo byloje pasiektas persilaužimas, pranešė Rusijos žiniasklaida.

  Internautai penktadienį negailestingai šaipėsi iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kai šis kelias dienas nepasirodė viešumoje, nors pareigūnai tvirtino, kad Kremliaus gyvenimas teka įprasta vaga. Valstybinės televizijos parodytas reportažas, kuriame V.Putinas matomas dirbantis savo rezidencijoje prie Maskvos, neišsklaidė internete sklaidančių gandų, kad 62 metų Kremliaus lyderis mirė, buvo nuverstas arba išvyko į Šveicariją, kur esą pagimdė jo širdies draugė.

Rusijos teisėja sekmadienį sakė, kad vienas iš penkių opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo nužudymo bylos įtariamųjų prisipažino dėl savo dalyvavimo, o trys kiti Maskvos teisme pareiškė, kad yra nekalti, pranešė valstybinė žiniasklaida.   Teisėja Natalija Mušnikova sakė, kad Zauro Dadajevo, kuris B.Nemcovo nužudymu buvo apkaltintas drauge su Anzoru Gubaševu, kaltę „patvirtino jo prisipažinimas“ dėl dalyvavimo vasario 27-ąją nušaunant B.Nemcovą Maskvos centre visai šalia Kremliaus.

Rusijos tyrėjai sekmadienį apklausė penkis įtariamuosius dėl Boriso Nemcovo įžūlaus nužudymo, kurio motyvai vis dar neatskleisti.   Opozicijos aktyvistas B.Nemcovas buvo nušautas vasario 27-ąją prieš vidurnaktį Maskvos centre, kai su drauge ėjo per Didįjį Maskvos upės tiltą netoli Kremliaus. Įtariamieji buvo areštuoti kiek daugiau nei savaitė po to, kai prezidento Vladimiro Putino kritikui B.Nemcovui buvo keturis kartus šauta į nugarą.

Pagrindinė Boriso Nemcovo nužudymo bylos liudytoja, Ukrainos modelis Ana Durickaja, papasakojo apie gautus grasinimus. Tai praneša „Lenta.ru“, remdamiesi Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis. A. Durickaja pareiškimą Ukrainos teisėsaugai perdavė kovo 5-ąją. Mergina pranešė apie „pavojų jos gyvybei nuo nežinomų asmenų, jai lankantis savo tėvų namuose“. Dėl šio fakto buvo iškelta baudžiamoji byla. Ukrainos generalinė prokuratūra nurodė užtikrinti A. Durickajos saugumą.

 Apie planuojamą Boriso Nemcovo nužudymą turėjo žinoti Kremlius, o gal ir valdžios struktūros, mano apžvalgininkas Viktoras Deniseno. Tą patį tvirtina ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis. „Versijų daug, bet viena akivaizdu – Rusijos valdžia, Kremlius, apie tai privalėjo žinoti, o, jeigu žinojo, matyt, leido tam įvykti. Viena – tos pačios [neveikusios – LRT.lt] kameros. Kita – B. Nemcovas buvo nuolat sekamas.

 Po opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo nužudymo Rusijos visuomenę, tikėtina, dar labiau sukaustys baimė dėl asmeninio saugumo, kuri didins lojalumą režimui. Taip LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalba laidos dalyviai. Politologo Raimundo Lopatos teigimu, Vakarai pavėlavo „laiku duoti atgal į snukį Rusijai“ ir klysta jos strategijas bandydami numanyti, remdamiesi vakarietiška logika.

Rusijos rezervų fondas iki 2016-ųjų pabaigos susitrauks nuo 5,3 trln. rublių (daugiau nei 77 mlrd. eurų) iki 519 mlrd. rublių (7,5 mlrd. eurų). Tokius duomenis spaudos konferencijoje pateikė šalies finansų ministras Antonas Siluanovas, praneša „gazeta.ru“. Jis pažymėjo, kad patvirtintame šių metų biudžete numatytas aktyvus Rezervų fondo lėšų naudojimas. 2015-ųjų pradžioje fondą sudarė 5,35 trln. rublių. Tačiau jau šiais metais iš jo bus paimta 3,67 trln. rublių.

  Estijos valdančioji Reformų partija parlamento rinkimuose, kurie vyko tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos karinės grėsmės, įveikė Kremliui prijaučiančią savo politinę varžovę, tačiau analitikai perspėja, kad suformuoti koaliciją gali būti keblu.

Artūras Matusas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sekmadienį Vokietijos spaudoje pasirodęs straipsnis naudingas arba Kremliui, arba vienam iš konkurencingos ginkluotės pramonės žaidėjų. Taip mano gynybos ekspertas Aleksandras Matonis. „Niekam Rytuose, t. y. Maskvoje, Kremliuje, tikrai nepatinka, kad Baltijos šalys ir apskritai Rytų Europos valstybės, NATO narės, dabar susitelkia ir skiria labai daug dėmesio tiek kariuomenės plėtrai, tiek ginkluotei pirkti.

Rusija niekaip nesusijusi su pastaruoju kariniu suaktyvėjimu pietryčių Ukrainoje ir palaiko rugsėjį Minske sudaryto paliaubų susitarimo įgyvendinimą, šeštadienį pareiškė Kremliaus atstovas. „Mes su tuo nesusiję“, – Kremliaus užsienio politikos padėjėjas Jurijus Ušakovas sakė žurnalistams per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Australijoje.

Rusijos sostinėje vykstančio ATP serijos „Kremlin Cup by Bank of Moscow“ vyrų teniso turnyro, kurio prizų fondą sudaro 776 620 JAV dolerių, vienetų varžybų ketvirtfinalyje pasirodymą baigė 116-ą vietą pajėgiausių planetos tenisininkų klasifikacijoje užimantis 24-erių metų Ričardas Berankis.

Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Vieną iš sovietmečiu įvaldytų propagandos įrankių – televiziją – Kremliaus strategai dabar naudoja posovietinėse šalyse, kurių gyventojai, dar nepamiršę rusų kalbos, nostalgiškai mena jaunas dienas pionierių stovyklose, komjaunuoliškuose žygiuose ar darbo kolektyvuose. Apklausa rodo, kad Kremliaus valdoma žiniasklaida ne veltui bando niekinti Lietuvos valdžią ir jos sprendimus.

Michailo Bakunino frazė, kad vieno žmogaus laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė, šiandienos Lietuvos politiniame kontekste įgauna naują prasmę. Tai reiškia, kad, norėdami išsaugoti savo, lietuvių ir Lietuvą gerbiančių žmonių, laisvę, turime pažeisti kitų žmonių laisvę. Nes kitaip mes prarasime laisvę. Ir tai nėra tik moralinis pasigraudenimas, norint pritraukti rinkėjų balsuoti rinkimuose. Tai faktas, kurio ignoravimas baigsis dar viena priešų pergale.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis, Europos Palamente (EP) atvirai šmeižęs Lietuvos valstybę bei užgauliojęs aukščiausius šalies politikus, pastaruoju metu tvirtina, kad jo vedama partija nebeišsitenka Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, o siekia išsiplėsti visoje Rytų Lietuvos teritorijoje, kur gyvena nemažai kitakalbių: daugiausia lenkų, baltarusių ir rusų tautybės žmonių.

Prieš porą dienų Eurazijos (politiniu požiūriu) erdvę sudrebino grėsmingas Kazachijos prezidento Nursultano Nazarbajevo pareiškimas, http://nr2.com.ua/News/politics_and_society/Nazarbaev-Kazahstan-mozhet-otkazatsya-ot-Evraziyskogo-soyuza-78917.html kuris daugeliui stebėtojų pasirodė kiek netikėtas. Pažvelkime į šio akibrokšto kontekstą plačiau.