kosmonautas

Maskvoje penktadienį mirė Aleksejus Leonovas, Sovietų Sąjungos laikų kosmonautas, pirmasis išėjęs į atvirą kosmosą 1965 metais, pranešė jo asistentė. A. Leonovui buvo 85 metai. „Jis mirė šiandien Maskvos Burdenkos ligoninėje po ilgos ligos“, – naujienų agentūrą AFP informavo Natalija Filimonova. Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ pareiškė užuojautą dėl „kosmonauto Nr. 11“, dukart pelniusio Sovietų Sąjungos didvyrio titulą, mirties.

Gyvenimas kosmose yra visiškai kitoks nei ant Žemės. Nėra viršaus ir apačios, grindų ar lubų. Neįmanoma atsisėsti, atsistoti ar atsigulti. Neveikiami įprastos gravitacijos keičiasi žmonių kūnai - šių procesų stebėjimas yra viena iš Tarptautinės Kosminės Stoties misijų. Visgi, niekas japonų astronautas Norishige Kanai pastebėjo tokius pokyčius, kurie jį nejuokais išgąsdino - pamanė, kad nebegalės sugrįžti į Žemę. Norishige Kanai paskelbė, kad kosmose paaugo maždaug 9 centimetrus.

 Sovietų komanda atokiame Kazachstano regione 1971 metų birželio 30-ąją nekantriai laukė iš kosmoso sugrįžtančių „Sojuz 11“ kosmonautų. Neilgai trukus buvo pastebėta besileidžianti erdvėlaivio kabina – prie jos atvykusi komanda skubėjo atverti liuką ir pasveikinti naujuosius didvyrius, tačiau jų laukė kraupus vaizdas – visi trys astronautai buvo negyvi, rašo all-that-is-interesting.com.

 Viso pasaulio krikščionių mylimas popiežius Pranciškus nusikėlė į kosmosą... Bent mintimis per užfiksuotą pokalbį Tarptautinės kosminės stoties astronautais. Skelbiama, kad pažiūrų platybę demonstruojančiam Pontifikui šis pokalbis labai patiko. Anot jo paties, kosmonautai į Žemę žvelgia iš Dievo perspektyvos. Su aukštai virš Žemės TKS skriejančiais astronautais ir kosmonautais popiežius bendrauja pats būdamas Hiustone, Teksase.

Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 5. Dingę kosmonautai Dingę kosmonautai (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.lt) Dauguma mano, kad Jurijus Gagarinas buvo pirmasis kosmonautas.

Kodėl kosminiame laive neauga agurkai? Kas nutinka, kai sugrįžęs į žemę pamiršti, kad nusileidimo aparate nesvarumo būklę jau pakeitė įprasta žemės trauka? O kuo kvepia žemė? Apie visa tai išskirtiniame interviu pasakoja mūsų šalyje viešėjęs lietuviškų šaknų turintis kosmonautas Aleksejus Jelisejevas.

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus Rotušėje pristatoma lietuvių kalba išleista legendinio kosmonauto Aleksejaus Jelisejevo prisiminimų knyga „Gyvenimas – lašas jūroje“. Į mūsų šalį dalyvauti knygos pristatyme atvykęs savo lietuviškų šaknų neslepiantis kosmonautas mielai sutiko atsakyti į portalo Balsas.lt klausimus. Jūsų esate vienas iš tų, apie kuriuos sakoma „žmogus-legenda“. Tačiau Jūsų pavardė – Kuraitis, todėl Lietuvos gyventojus visų pirma domina Jūsų sąsajos su mūsų šalimi.

Susisiekti su Aleksejumi Jelisejevu – lietuvių kilmės kosmonautu – paskatino Vilniuje 2011 m. lapkritį vykusi tarptautinė kosmoso konferencija SEMWO. Mėnesį užtruko kontakto paieška. Gruodžio viduryje telefono ragelyje išgirdau jaunatvišką balsą, teko pasitikslinti, ar tikrai kalbu su 77 metų kosmonautu. Mūsų pokalbis iš karto pakrypo į A. Jelisejevo lietuvišką kilmę. Aleksejaus tėvas buvo lietuvis Stanislovas Kuraitis, bet lemtis jam pakišo Sovietų Sąjungos „liaudies priešo“ likimą.

„Matau Žemę! Ji tokia graži!“ – pirmojo pilotuojamo skrydžio į kosmosą metu kalbėjo 27-erių Jurijus Gagarinas. Jo skrydis truko 108 minutes, o Žemę kosmonautas apskriejo tik sykį. „Tačiau mažas melas, Štirlicai, pagimdo didelį nepasitikėjimą.“ Šie žodžiai, žinoma, ne J. Gagarino ir ne J. Gagarinui. Sovietų nuostata slėpti pirmojo skrydžio technines detales pasėjo daugybę gandų ir rimtų nesusipratimų.