korupcija

Aukštas Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas Albertas Stepyginas, šalyje garsėjantis kovomis su šnipais ir korupcija, pats įklimpęs į pelningą karjerų verslą Vladimiro srityje. Kaip atskleidžia „The Insider“ tyrimas, jo verslo tinklą sieja ryšiai su Lietuvos piliečiu, nors Kremlius Lietuvą vadina „priešiška“. Jis prisistato kaip buvęs pasienio apsaugos pareigūnas Albertas Markovas. Internete nėra jo nuotraukų, beveik nėra ir viešai prieinamos informacijos.

Palangos apžvalgos ratas turi būti nugriautas – tokį verdiktą kurorto simboliu tapusiam atrakcionui paskelbė Statybos inspekcija. Esą apžvalgos ratas stovi ne ant tos paskirties žemės sklypo ir negali vykdyti komercinės veiklos, kai žemės paskirtis – rekreacinė.  Apžvalgos ratą valdančios įmonės vadovas teigia sprendimą skųsiantis, o situaciją absurdiška vadina ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Turkijos policija penktadienį opozicijos bastione Stambule sulaikė 40 žmonių, tarp jų – centrinio Bejohlu rajono merą ir kelis jo artimus patarėjus, pranešė vietos žiniasklaida. Naujausia sulaikymų banga dėl kaltinimų korupcija yra kelis mėnesius trunkančios susidorojimo su pagrindine opozicine Respublikonų liaudies partija (CHP) dalis. Stambulo meras Ekremas Imamoglu, laikomas didžiausiu prezidento Recepo Tayyipo Erdogano politiniu varžovu, buvo sulaikytas kovo mėnesį ir vėliau įkalintas.

FNTT tyrime – dar daugiau netikėtų detalių. Tarnyba paskelbė, kad trečiadienį kartu su Gintauto Palucko broliu sulaikė ir dar 3 asmenis, tačiau slepia, ką tokius. Prokurorai skelbia, kad šiuo metu tyrimą jau vykdo ne tik dėl sukčiavimo, o ir dėl galimos korupcijos. Tyrėjai aiškinasi dėl galimo dokumentų klastojimo, papirkimo, kyšininkavimo ir įtaria, kad čia galimai veikė organizuota grupė.   G. Palucko gali laukti ir dar daugiau nemalonumų.

Žmones nuo seno viliojo įvairios paslaptys, o ypač kas neleistina arba visiems neprieinama. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vidaus virtuvė bei dauguma operacijų ir pareigūnų visada buvo įslaptinta. Dabar pirmą kartą istorijoje paslapties šydas yra praskleidžiamas ir žiūrovai gali išvysti mitais apipintą policijos elitinį padalinį naujame 6 dalių dokumentiniame seriale „Vienas Aras“.  Šešių dalių dokumentinis serialas „Vienas Aras“ – jau šiandien 20.30 val.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad per susitikimą su prezidentu nekalbėjusi apie jos teikimą į prokuratūros vadovus antrajai kadencijai. „Ne, prezidentas neužsiminė, nes dar manau, per ilgas laikotarpis, dar pusė metų“, – žurnalistams po susitikimo pirmadienį sakė N. Grunskienė. Paklausta, ar pati svarsto dėl galimybės eiti antrą kadenciją, prokuratūros vadovė sako kol kas to nedaranti.

Beveik pusę nacionalinio plėtros banko ILTE administruojamos skolos sudaro nemokių įmonių prisiimti įsipareigojimai, apimantys ir jauniems aukštos rizikos verslams skirtos priemonės „Startuok“ paskolas, kurių dalis bankui grąžinta nebus, nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Nemokūs subjektai sudaro didžiausią bendros ILTE administruojamos skolos dalį – apie 50 proc.“ – LRT radijui pirmadienį sakė STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Mindaugas Guščius.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas garsėja grasinimais, keiksmažodžiais ir karo retorika. Dabar jis yra Vladimiro Putino šešėlyje blaškomas propagandistas, kurio žodžiai vis dažniau kelia susierzinimą net Kremliaus viduje. Kas iš tiesų nutiko žmogui, kuris kadaise pasirašė branduolinio nusiginklavimo sutartį su Baracku Obama, o šiandien vadina Vakarų lyderius „šikniais“? Štai 5 dalykai, kurių galbūt nežinojote apie D. Medvedevą.

Teisingumo ministerija dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) veiksmų, asfaltuojant Vilniaus kalėjimo aikštelę, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Ministerija įtaria, kad atliekant minėtus darbus, galėjo būti padaryti nusikalstami veiksmai, dėl kurių patyrė žalą valstybės biudžetas. Kaip Eltą informavo Teisingumo ministerija, kreiptis į prokurorus dėl LKT veiksmų nutarta, įvertinus liepos 24 d. gautą prašymą iš advokato Aurimo Banio.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko pareiškė, kad Vakarai, atsisakydami priimti Ukrainą į NATO ir perimdami įtaką svarbiausioms šalies institucijoms, pažeidė šalies suverenitetą ir prisidėjo prie Rusijos karo. Ji įsitikinusi – „lemtinga Vakarų klaida“ atvėrė kelią Vladimiro Putino invazijai. J. Tymošenko, į valdžią atėjusi po Oranžinės revoliucijos, įspėja, kad jos šalis virsta „beteise kolonija“, prarandančia suverenitetą.

Baltarusijos prezidento postą uzurpavęs Aliaksandras Lukašenka interviu Vakarų žiniasklaidai pareiškė, kad šalis yra pasirengusi suduoti „nepriimtiną žalą“ kaimyninėms šalims, įskaitant Lietuvą, kilus karui. „Mes juk ruošiamės karui – aš jums tai atvirai sakau. Mes kiekvieną dieną, kiekvieną mėnesį ruošiamės karui, kad jo išvengtume.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad neketina dar kartą kandidatuoti į šalies prezidento postą. Apie tai jis pranešė interviu „Time“ žurnalui. Su nuolatiniais rinkimų pažeidimais, „dingusiais be žinios“ oponentais ir represijomis prieš opoziciją jis šalį valdo jau 21 metus. „Ne, dabar jau nebeplanuoju, nebeplanuoju“, – pareiškė jis interviu „Time“, atsakydamas į klausimą, ar ketina pasinaudoti galimybe kandidatuoti dar sykį į prezidento postą.

Trečiadienį, baigus tarnybinį patikrinimą ir konstatavus, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos specialistas T. S. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

Ukrainos gyventojų pasitikėjimas prezidentu Volodymyru Zelenskiu, anot apklausos, pasiekė žemiausią lygį per šešis mėnesius, praneša agentūra „Reuters“. Remiantis Tarptautinio Kyjivo sociologijos instituto (KIIS) apklausa, šiuo metu V. Zelenskiu pasitiki 58 proc. ukrainiečių. Gegužę šis rodiklis dar siekė 74 proc., o vasarį/kovą – 67 proc.

Po Gintauto Palucko atsistatydinimo kilus diskusijoms dėl valdančiosios koalicijos sudėties, konservatorių ir liberalų lyderiai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami tvirtos pozicijos, jog „Nemuno aušros“ nebebūtų Seimo daugumoje.  „Jūsų Ekscelencija, kviečiame Jus laikytis tvirtos pozicijos, kad koalicija su „Nemuno aušra“ yra nesuderinama su Lietuvos nacionaliniu interesu, europietiška tapatybe ir moraline atsakomybe.

Teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, juo du Kaune gyvenančius vyrus pripažino kaltais dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.  Vienas jų pripažintas kaltu ir dėl neteisėto disponavimo kvaišalais be tikslo juos platinti, pranešė tyrimą kontroliavusi prokuratūra.

Ukrainos Aukščiausiasis kovos su korupcija teismas nusprendė, kad įstatymų leidėjas Oleksijus Kuznecovas turi būti sulaikytas 60 dienų su galimybe būti paleistas už 8 mln.

Rusija vykdo intensyvias hibridines atakas prieš Moldovą, siekdama pakirsti visuomenės pasitikėjimą vyriausybe, Europos institucijomis ir Moldovos ateitimi Europos Sąjungoje (ES), pirmadienį pareiškė Latvijoje viešinti Moldovos premjero pavaduotoja, atsakinga už europinę integraciją, Cristina Gherasimov. Rugsėjo pabaigoje Moldovoje planuojami parlamento rinkimai, tačiau, anot Moldovos pareigūnės, Rusija jau dabar, naudodama dezinformaciją ir propagandą, pradėjo hibridines atakas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui. Anot STT, toks sprendimas priimtas įvertinus aplinkybių patikslinimo metu gautus bei kitus duomenis dėl galimai daryto spaudimo LKT vadovo kompetencijai priskirtuose procesuose bei siekiant visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti reikšmingas faktines aplinkybes.

Prieš porą metų pertvarkyta Greitosios medicinos pagalbos tarnyba – skęstantis laivas, kone dugne. Taip sako greitosios profsąjungos. Esą greitosios medikai lūžtančiais automobiliais veža pacientus ir nežino, ar nuveš iki ligoninės, trūksta rūbų, baigiasi pinigai degalams, buhalteriai suka galvą, kaip išmokėti atostoginius. Auditą greitojoje atlikusi Sveikatos apsaugos ministerija jau kreipėsi į prokuratūrą, tačiau greitosios vadovas savo kaltės nemato.

Ukrainos institucijos šeštadienį pranešė apie kelių politikų suėmimą, susijusį su „didelio masto korupcijos schema“ gynybos sektoriuje. Apie tai buvo pranešta netrukus po to, kai šalyje buvo kilęs pasipiktinimas dėl veiksmų prieš kovos su korupcija institucijų nepriklausomybę.

Incidentą, kurio metu savaitės pradžioje iš Baltarusijos į Lietuvą įskrido bepilotis orlaivis, tiria Lietuvos kriminalinės policijos biuras, kontroliuojant Generalinei prokuratūrai.  „Incidentas (...) yra tiriamas kaip atskiras epizodas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. Tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras“, – šeštadienį pranešė prokuratūra.

Kelis mėnesius trukęs Gintauto Palucko skandalas ir pasitraukimas iš premjero pareigų atsirado ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre. Kaip rodo „Mediaskopo“ atlikta analizė, Lietuvos politiką sudrebinusi istorija bei Vyriausybės vadovui skrieję kaltinimai neskaidrumu plačiai nušviesti visame pasaulyje.  Pavyzdžiui, iki atsistatydinimo užsienio žiniasklaidoje G. Paluckas būdavo minimas po 20–25 kartus per dieną.

Serbijoje dėl nelaimės traukinių stotyje, per kurią praėjusių metų lapkritį žuvo 16 žmonių, penktadienį sulaikyta vienuolika žmonių, tarp jų – ir buvęs ministras. 2024-ųjų lapkričio 1 dieną šiauriniame Novi Sado mieste po remonto įgriuvo betoninio lauko stogo dalis. Daug kas žmonių žūtį Novi Sade aiškina korupcija ir prasta statybų projektų priežiūra. Ši tragedija sukėlė studentų protestų bangą ir privedė prie ministro pirmininko Milošo Vučevičiaus atsistatydino ir jo vyriausybės žlugimo.

Policija pareiškė įtarimus jaunuoliams, kurie sostinės ir kitų miestų gatvėse kabinėjosi prie praeivių, smurtavo, niokojo miesto infrastruktūrą, o savo chuliganišką elgesį filmavo ir viešino socialiniuose tinkluose, penktadienį pranešė Vilniaus apskrities policija. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Ketvirtadienio vakarą prie Prezidentūros prasidėjo Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) organizuojamas protestas. Jo dalyviai ragina prezidentą Gitaną Nausėdą atsisakyti iki šiol demonstruoto šališkumo ir kritiškai įvertinti savo vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono pastarojo meto retoriką.  Anksčiau buvo skelbta, jog mitingas rengiamas, siekiant, kad prezidentas išreikštų nepasitikėjimą premjeru bei paragintų jį atsistatydinti.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio siūlymu ketvirtadienį priimtą naują kovos su korupcija įstatymą. Kaip rašė BNS, juo keičiamas įstatymas, kuriuo praėjusią savaitę buvo apribota Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ir Specialiosios antikorupcinės prokuratūros (SAP) autonomija, šias agentūras padarant tiesiogiai pavaldžias generaliniam prokurorui, skiriamam prezidento.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad pasirašė įstatymo projektą, kuriuo pakeičiamas įstatymas, apribojęs kovos su korupcija institucijų įgaliojimus. Naujasis įstatymas pasirašytas po jo priėmimo parlamente. „Ką tik pasirašiau dokumentą ir tekstas bus nedelsiant paskelbtas. Tai garantuoja normalų, nepriklausomą kovos su korupcija įstaigų ir visų teisėsaugos institucijų darbą mūsų šalyje“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo būtų pakeistas įstatymas, apribojęs kovos su korupcija institucijų įgaliojimus ir išprovokavęs didžiausius viešus mitingus nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei trejus metus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė įvesti Brazilijai didžiulius muitus ir pritaikyti sankcijas teisėjui, nagrinėjančiam jo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų sąjungininko Jairo Bolsonaro bylą, kurioje šis kaltinamas bandymu įvykdyti perversmą šalyje su didžiausia ekonomika Lotynų Amerikoje. Paskelbęs apie 50 proc.

Ukraina pakoreguos prieštaringai vertinamą antikorupcinį įstatymą, dėl kurio praėjusią savaitę kilo protestai, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Ketvirtadienį parlamente planuojamas balsavimas dėl šių pataisų.  „Tikimės, kad balsavimas įvyks rytoj. Atitinkamas parlamento komitetas jau davė sutikimą. Mes tai sutvarkysime“, – duodamas interviu AFP nurodė ministras.

Londono Aukštasis teismas trečiadienį nusprendė, kad Ukrainos oligarchas Ihoris Kolomoiskis ir jo buvęs verslo partneris tikriausiai bus priversti grąžinti 1,9 mlrd. JAV dolerių (1,66 mlrd. eurų), kuriuos jie, kaip įtariama, pasisavino iš jiems priklausiusio banko.  Teisėjas Williamas Troweris nustatė, kad I. Kolomoiskis ir Henadijus Boholiubovas 2013–2014 metais iš didžiausio Ukrainos banko „PrivatBank“ pasisavino daugiau kaip 1,9 mlrd. dolerių.

Visuomenininkas, vienas iš žurnalistinių tyrimų apie premjero Gintauto Palucko verslo ryšius bendraautorių Andrius Tapinas sako neįsivaizduojantis, kad ministras pirmininkas po kelis mėnesius besitęsiančių skandalų galėtų ir toliau likti savo poste. Pasak A. Tapino, tikėtina, jog Vyriausybės vadovas iš paskutiniųjų stengsis išsaugoti pareigas, nepaisant to, kad ruošiamas naujas su jo verslo ryšiais susijęs tyrimas.  „Nenorėčiau sakyti, kad tai jau būtasis laikas.

Europos Komisijos pirmininkė sekmadienį paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį išsaugoti antikorupcinių institucijų nepriklausomybę po praėjusią savaitę kilusio ginčo dėl Kyjivo sprendimo apriboti šių institucijų įgaliojimus. Ursula von der Leyen sakė, kad ji surengė geras derybas su Ukrainos, kuri, jos teigimu, „jau daug pasiekė savo kelyje į Europą“, vadovu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad situacija, susijusi su Ukrainos Nacionaliniu kovos su korupcija biuru (NABU) ir Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO), neturės įtakos deryboms dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES). Jis pareiškė, kad kalbėdamasis su Europos partneriais pažadėjo rasti sprendimą. Pasak jo, partneriai supranta, kad tai yra vidaus reikalai.

Įstatymo projekte, kuris grąžins nepriklausomybę Ukrainos antikorupciniams organams, numatytas melo detektoriaus pasitelkimas darbuotojams, turintiems giminaičių Rusijoje, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kalbama apie įstatymo projektą, kurį liepos 24 d. Ukrainos Aukščiausiajai Rūmams pateikė pats V. Zelenskis. Dokumentas skirtas atkurti dviejų institucijų – Nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcinės prokuratūros (SAP) – nepriklausomybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė įstatymo projektą, kuriuo oficialiai įtvirtinama, kad Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO) yra nepriklausoma institucija, pati vykdanti procedūrinę tyrimų priežiūrą, ir įdiegiami mechanizmai, skirti neleisti užsienio žvalgybos agentūroms užsiimti ardomąja veikla, nukreipta prieš kovos su korupcija pareigūnus. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, visa tai išdėstyta įstatymo projekto Nr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad pasiūlė naujus teisės aktus dėl kovos su korupcija įstaigų.  Apie tai paskelbta po to, kai šalyje kilo protestai dėl ankstesnių pakeitimų, kuriais buvo apribotas priežiūros organizacijų nepriklausomumas.

Ukrainoje jau trečią dieną iš eilės tęsiantis protestams dėl naujo įstatymo, kuris, pasak protestuotojų, atima Ukrainos kovos su korupcija institucijų nepriklausomybę, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis bando sumažinti įtampą, žadėdamas teisines garantijas. Po susitikimo su pagrindinių Ukrainos kovos su korupcija ir saugumo tarnybų vadovais V. Zelenskis pažadėjo atsižvelgti į jų rekomendacijas ir pateikti parlamentui įstatymo projektą, kuriuo būtų sustiprinta teisinė valstybė.

Antradienį ir trečiadienį per Ukrainą pirmą kartą nuo 2022-ųjų nuvilnijo protestai. Jie buvo nukreipti prieš įstatymus, nukreiptus prieš kovos su korupcija agentūras. Tūkstančiai piliečių susirinko visos šalies miestuose pirmąją naktį, turėdami aiškų tikslą: paraginti prezidentą Volodymyrą Zelenskį vetuoti parlamento priimtą įstatymą, kuris panaikina kovos su korupcija reformas, ir išreikšti pasipiktinimą neseniai įvykusiais vyriausybės išpuoliais prieš kovos su korupcija veikėjus.

Europos Sąjungos plėtros procesui reikia tikro jos vadovų ryžto, be kurio gali įsivyrauti abejingumas, o šalių kandidačių susidomėjimas stojimu į ES gali sumažėti, cituodama buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio tinklaraštyje pasirodžiusį straipsnį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“. „Siekti realios Europos plėtros reiškia daugiau nei tik retkarčiais tviteryje parašyti „susirūpinimo kupiną“ žinutę.

Kyjive trečiadienį keli tūkstančiai žmonių susirinko į precedento neturintį protestą prieš įstatymą, kuriuo panaikinama dviejų kovos su korupcija agentūrų autonomija, nurodė naujienų agentūros AFP žurnalistai.  Susirinkusieji, tarp jų ir daug jaunų žmonių, ragino vetuoti antradienį Ukrainos parlamento priimtą įstatymą.

Rusijos žvalgybos tarnybos ir propagandistai atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, joje kilus protestams dėl įstatymo, panaikinusio kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumą, feisbuke perspėjo Ukrainos žvalgyba (DIU). Jos teigimu, priešo tikslas – pasinaudoti protestais ir pakirsti Ukrainos gebėjimą priešintis Rusijos plataus masto agresijai.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareikalavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „paaiškinimų“ dėl teisės aktų pakeitimų, kuriais panaikinamas dviejų pagrindinių kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumas, trečiadienį pranešė Europos Sąjunga (ES). Reti Briuselio, kuris yra svarbus Ukrainos rėmėjas vykstant karui, priekaištai nuskambėjo tuo metu, kai Kyjivas siekia įstoti į 27 šalis nares turinčią ES.

Klaipėdos apygardos teismas buvusiai Kretingos rajono savivaldybės tarybos narei Augenijai Juknevičienei už piktnaudžiavimą, sukčiavimą ir dokumentų klastojimą skyrė 10 tūkst. eurų baudą, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Be to, teismas jai skyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė teisę trejus metus būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų, jų įstaigų ar įmonių renkamas ar skiriamas pareigas.

Lietuvos Vyriausybei ir Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ praėjusią savaitę pasiekus taikos sutartį ir baigus beveik dešimtmetį trukusius teisminius ginčus, Energetikos ministerija antradienį pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisako dalies ieškinio. „Vilniaus apygardos teismas trečiadienį pripažino, jog yra pagrindas pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo nagrinėti skubos tvarka“, – BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Ukrainoje priėmus prieštaringai vertinamą įstatymą dėl antikorupcinių agentūrų ir dėl to kilus protestams, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Kyjivo veiksmai neturėtų kelti abejonių dėl politikos skaidrumo. „Mes turime priimti faktus, susijusius su Ukraina, atviromis akimis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį stojo ginti teisės aktų pakeitimų, kuriais panaikintas dviejų svarbiausių kovos su korupcija institucijų nepriklausomumas. Pirmas kartas nuo 2022-ųjų V. Zelenskiui antradienį pasirašius įstatymą, kuriuo panaikinama dviejų kovos su korupcija agentūrų autonomija, kilo pirmieji dideli protestai nuo Rusijos invazijos pradžios ir pasigirdo kritika iš tarptautinės bendruomenės. „Visi turime bendrą priešą – rusų okupantus.

Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo buvo pareikšti buvusiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams Larisai Dmitrijevai, Dariui Radkevičiui bei šiuo metu šias pareigas tebeeinančiai Editai Tamošiūnaitei. Kaip trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra, tokį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tarybos narių pateiktą informaciją apie jiems skirtų lėšų panaudojimą.