kornelijus platelis

Siekdama aktyvinti ir populiarinti meno kūrėjų veiklą, stiprinti jų bendradarbiavimą, Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) sukurs specialią informacinę sistemą. Joje menininkai ras aktualios informacijos apie jų renginiams ir kitoms paslaugoms tinkamas vietas – koncertų sales, parodų galerijas, bibliotekas ir kt. „Sieksime sukurti interaktyvų Lietuvos kultūrinių erdvių, rezidencijų žemėlapį ir duomenų bazę, kuri leis lengviau, greičiau ir patogiau rasti vietą savo renginiams.

Spalio 3 d., pirmadienį Britų bibliotekoje vyks renginys „Czeslaw Milosz: Mind of a Great Poet“, skiriamas lietuvių kilmės lenkų poetui, rašytojui ir vertėjui, 1980-ųjų metų Nobelio premijos laureatui Czeslawui Miloszui. Šis skaitymų, interpretacijų ir asmeninių refleksijų vakaras apibrėš šios asmenybės indėlį į 20-ojo amžiaus literatūrą ir politiką, jo nemažėjančią kūrybos svarbą bei aktualumą žymint poeto šimtmetį.

Jau penkiolika metų lietuvių literatūros kūrėjai nebeskelbia jokių savo kartos manifestų, o skirtingų kartų poezijos sąvoka neretai vertinama kaip pasenusi, neaktuali arba pernelyg mitologizuota. Poetai ir jų kūrybos tyrinėtojai bando ieškoti kartos atpažinimo ženklų poezijoje. „Šiuo metu literatūroje vyrauja labai korektiškas tonas tarp autorių kartų ‒ nėra jokių įtampų arba jos labai aštriai nepasirodo viešumoje.

Tradiciškai per Tris karalius pagerbtas Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) premijos laureatas. Šįkart LRS premija už didelės vertės literatūros kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. įteikta poetui, vertėjui Kornelijui Plateliui. Šventiniame ketvirtadienio vakare laureatas 3 tūkst. litų premija apdovanotas už praėjusiais metais pasirodžiusį aštuntąjį eilėraščių rinkinį „Karstiniai reiškiniai“, kurį išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Poetas, Nacionalinės kultūros ir meno bei kitų solidžiausių literatūrinių premijų laureatas, kitados šalies švietimo ministru dirbęs Kornelijus PLATELIS apie šiandienos kultūrinę Lietuvos padėtį: kultūros reikalai geri, kultūros sektoriaus - ne. Nors didžių menininkų turime visose srityse, sutartinai tvirtiname, kad su mūsų valstybės pamatais - kultūra yra prastai. Kodėl? Nesakyčiau, kad visai prastai.

Šių metų liepos 1 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžiojoje menėje (trečias aukštas) rengiamas poezijos ir muzikos vakaras, skirtas pergalės Žalgirio mūšyje 600-osioms metinėms. Tai Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo valstybinės programos renginys.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla po ilgesnės tylos leidybos fronte gegužės pabaigai pristato dvi naujas poezijos knygas – Rimvydo Stankevičiaus „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ ir Kornelijaus Platelio „Karstiniai reiškiniai“. Akivaizdu, kad poezijos mylėtojai šį pavasarį palydės ne tik jau prasidėjusiu Poezijos pavasario festivaliu, bet ir galės save palepinti puikių autorių kūryba.

Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas ir šalies kultūros organizacijų bei įstaigų vadovai sutaria, kad, patikslinus teisinį menininkų statusą, galima svarstyti galimybę įvesti mokesčių lengvatas šalies kūrėjams. Apie tai buvo kalbama antradienį vykusiame susitikime su Parlamento vadovu.

Pastarąsias savaites vardas „Lietuva“ Japonijoje skambėjo dažniau nei įprasta. Liepos 19 d. vakarą Tokijo galerijoje „Hillside Forum“ įvyko Justo Dvariono atliekamos fortepijoninės muzikos vakaras „Nuo Europos klasikos iki lietuvių moderniosios muzikos“, kuriuo buvo uždaryta Mariaus Jovaišos foto paroda „Neregėta Lietuva“. Koncerto programoje skambėjo J. S. Bacho, M. K. Čiurlionio, B. Dvariono ir S. Prokofjevo kūriniai.