konservų gatvė

„Kaip pavaizduoti poemą, smarvę, gergždesį, šviesos atspalvį, įprotį, sapną? Kai renki jūros gyvius, pasitaiko tokių plokščių kirmėlių, tokių švelnių, kad jų beveik neįmanoma paimti sveikų, nes vos paliestos nutrūksta. Reikia palaukti, kol ji ramiai pati užšliauš ant peilio geležtės, ir tik tada nukrėsti į stiklainį su jūros vandeniu. Gal kaip tik šitaip ir reikia rašyti šitą knygą – kloti tuščius lapus, ir tegu pasakojimai patys šliaužia į juos.