konservatoriai

Laikinasis konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma mano, jog Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė galėtų tapti nuolatiniu parlamento frakcijos lyderiu. Anot Seimo vicepirmininko, artėjant rinkimams, frakcija ir partijos štabas turėtų veikti išvien. „Aš visada mielai, kaip sakant, palaikau politinės karjeros kryptyje jaunimą. Šiuo atveju, aš manau, kad mes turime daug jaunų, perspektyvių politikų savo frakcijoje.

Rugpjūtį planuojamos neeilinės Seimo sesijos metu konservatoriai tikisi patvirtinti naująjį Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką. Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime vis dar nėra apsisprendusi, kam bus siūloma užimti pirmininko postą, realiausiu pretendentu įvardinamas ankstesnėse kadencijose jau ne kartą šias pareigas ėjęs parlamentaras Emanuelis Zingeris.

Nors Seimo rinkimuose nedalyvaus, iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigų atsistatydinusi konservatorė Monika Navickienė neketina trauktis iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos. „Norėčiau likti partijos nare. Visgi, tai vienintelė politinė jėga, su kuria sieju savo asmenines vertybes“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė M. Navickienė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į Seimo vicepirmininko ir Europos reikalų komiteto vadovo pozicijas siūlo skirti dabartinį Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką Žygimantą Pavilionį. „Pradėjęs dirbti naujasis Europos Parlamentas ir netrukus kadenciją pradėsianti naujoji Europos Komisija jau dabar formuoja penkerių metų darbų prioritetus.

Antradienį parlamentarai slaptu balsavimu spręs dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos siūlomos Seimo vicepirmininko kandidatūros. Tiesa, kas bus deleguotas į atsilaisvinusią Seimo pirmininko pavaduotojo poziciją, konservatoriai apsispręs tik antradienio rytą. „Antradienį frakcijoje turime pasitarimą. Po jo ir paskelbsime kandidatą“, – Eltai sakė frakcijos seniūno pareigas einantis Andrius Vyšniauskas.

Antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija spręs, ką deleguoti į atsilaisvinusią Seimo vicepirmininko poziciją. „Kol frakcija nenusprendė, būtų nekorektiška įvardinti aiškias pavardes. Tai padarysime antradienį ryte“, – Eltai nurodė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako neatmetantis galimybės varžytis dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko posto. „Negaliu pasakyti, kad negalėčiau svarstyti“, – interviu BNS sakė L. Kasčiūnas. „Aš turiu pakartoti savo atkaltą mantrą, kad nesakau ne, bet nesakau ir taip. Paliekame klausimą atvirą, viskas spręsis po Seimo rinkimų. Dabar esmė – Seimo rinkimai, turime susitelkti ir judėti į priekį“, – kalbėjo jis.

Konservatoriai baigė reitinguoti partijos kandidatų į Seimą sąrašą. Daugiausiai palaikymo partijos kolegos suteikė ir į pirmą vietą išreitingavo krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną. Po jo rikiuojasi konservatorė, ką tik švietimo ministrės postą perėmusi, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Šeštu numeriu konservatoriai išreitingavo iš ministro posto dėl skandalingo skrydžio privačiu lėktuvu į Dubajų pasitraukusią Moniką Navickienę. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai pažėrė staigmenų – konservatoriai aplenkė socdemus, netikėtai sužibėjo Laisvės partija. Ar iš šių ir kitų partijų pasirodymo jau galime numatyti, kam šypsosis sėkmė Seimo rinkimuose? Politologai aiškina – nors Seimo rinkimų rezultatai bus kitokie vien dėl didesnio aktyvumo, akivaizdu, kad kai kurioms per gerai apie save galvojančioms partijoms per likusius mėnesius teks gerokai paplušėti, jei nenori patirti fiasko.

Premjerei Ingridai Šimonytei pateikus Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus, konservatorių gretose svarstoma, kas galėtų iš politikės perimti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno postą. Potencialiausiu kandidatu į šias pareigas yra įvardijamas parlamentaras Andrius Vyšniauskas, kuris, pasak kolegų, jau dabar aktyviai rūpinasi frakcijos reikalais. „Turės būti pokyčių.

Konservatoriai sureagavo į atsargos pulkininko Aurimo Navio priekaištus dėl to, kad šis buvo išbrauktas iš abėcėlinio partijos kandidatų sąrašo į Seimą. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos rinkimų štabo narys Andrius Vyšniauskas aiškina, kad bendruomenei kilo klausimų dėl Seimo mandato siekti panorusio karininko. „Iškilo klausimų dėl jo vertybinio apsisprendimo, ar jis yra mūsų bendruomenės narys.

Monikai Navickienei prabangus užsakomasis skrydis į Dubajų kainavo ministrės postą, tačiau istorija tuo nesibaigia. Vyriausybinei komisijai oficialiai pripažinus, kad jos vyro verslo partneriai kelia grėsmę saugumui, kyla klausimas, ką daryti dėl Seimo nare likusios Navickienės? Premjerė Ingrida Šimonytė, kuri su Navickiene bičiuliaujasi kaip draugės, pareiškė – problemos buvusios ministrės kompanijoje nemato. Nors opozicija ir ekspertai sako, kad tai ir yra didžiausia šio skandalo problema.

Konservatoriai siūlo premjerei Ingridai Šimonytei vesti partiją į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Pasak konservatorių, Šimonytė stipriausia ir daugiausiai iššūkių įveikusi partijai priklausanti politikė. Vis dėlto politologai tokiu partijos sprendimu nesistebi, esą partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis atsakomybės kratosi ir vis dar tikisi išvykti į Briuselį kaip naujas eurokomisaras. Negaili kritikos patiems konservatoriams ir partijos patriarchas, profesorius Vytautas Landsbergis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis sekmadienį paragino partiją skirti didelį dėmesį etikos klausimams. „Reiktų, kad mūsų partija skirtų tam etikos dėmeniui didelį pirmaeilį dėmesį, svarstytų politinius ir šiaip etikos klausimus kaip prioritetinius, o ne rūpestį galimais postais ir kaip tų postų pasiekus“, – per partijos tarybos posėdį Vilniuje sakė V. Landsbergis.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) patvirtino kandidatų į Seimą vienmandatėse apygardose sąrašą, jame – Seimo nariai, viceministrai, patarėjai, savivaldybės politikai. Sekmadienį vykusiame tarybos posėdyje patvirtintame sąraše nėra premjerės Ingridos Šimonytės ir šią savaitę iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės posto atsistatydinusios Monikos Navickienės.

Valdančiųjų konservatorių taryba sekmadienį pasiūlė partietei premjerei Ingridai Šimonytei vesti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą šiemet spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. „Siūlau premjerei I. Šimonytei vesti mūsų sąrašą“, – tarybos posėdyje Vilniuje sakė partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Vėliau taryba tokiam siūlymui vienbalsiai pritarė. Šią savaitę konservatoriai paskelbė abėcėlinį kandidatų į Seimą sąrašą.

Atsargos pulkininkas Aurimas Navys praneša, kad buvo išbrauktas iš Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingavimui skirto galimų kandidatų į Seimą sąrašo. Karininko teigimu, taip nutiko, nes partijos prezidiumo pareikalautas, jis atsisakė stoti į partiją. „Reitingavimui skirtame sąraše kažkodėl yra praleistas 143 numeris. Prie šio skaičiaus turėjo būti mano pavardė. Ji, partijos prezidiumo sprendimu, kaip matote, yra išimta.

Valdantieji konservatoriai sekmadienį aptars politinę padėtį ir pasirengimą Seimo rinkimams. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba taip pat tarsis dėl sąrašo Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje formavimo tvarkos ir patvirtins vienmandatininkus. Šią savaitę konservatoriai paskelbė abėcėlinį kandidatų į Seimą sąrašą. Jame – beveik visi dabartinės kadencijos Seimo nariai, buvę parlamentarai, viceministrai, patarėjai, savivaldos politikai.

Valdantieji konservatoriai vykdys atvirą balsavimą reitinguojant kandidatus į Seimą, nusprendė partijos prezidiumas. „Mes vėl kviečiame žmones į atvirą reitingavimą“, – žurnalistams antradienį Seime sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, norintieji dalyvauti reitingavime gali registruotis nuo trečiadienio iki birželio 19 dienos. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, šiuo metu jau patvirtintas abėcėlinis kandidatų sąrašas.

Europos Parlamento (EP) rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai teigia, kad gerus EP rinkimų rezultatus lėmė ir premjerės Ingridos Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose. Konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė taip džiaugėsi dėl paneigtų išankstinių prognozių.

Paaiškėjus, kad rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gavo tris mandatus, komentarą pateikė partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. „Dėkojame rinkėjams už pasitikėjimą ir pergalę šiuose rinkimuose. Sveikiname su gerais rezultatais bei iškovotais mandatais ir abi koalicijos partneres. Tai solidus tiek mūsų partijos, tiek ir visos koalicijos rezultatas bei geras valdančiosios koalicijos nuveiktų darbų įvertinimas.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) viliasi išlaikyti tris mandatus ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose užimti pirmą vietą. Vienas iš partijos sąrašo lyderių, profesorius Liudas Mažylis pakomentavo, kaip vertina žemą rinkėjų aktyvumą ir atskleidė, ką darytų, jeigu ir vėl būtų išrinktas į EP. Profesoriaus teigimu, rinkimuose į EP TS-LKD „atrodo neblogai“, tačiau daug ką gali nulemti balsai už mažesniąsias partijas.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau laukia rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų. Rinkiminiame štabe – žinomi politikai ir rinktinės vaišės. TS-LKD rinkiminiame štabe – žinomi politikai. Pareikšti palaikymo ir laukti rinkimų rezultatų atėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vos kiek daugiau nei dvidešimt procentų surinkusios premjerės Ingridos Šimonytės štabas vakarėlį baigė dar iki vidurnakčio. Vis dėlto štabe netrūko dainų apie Lietuvą, šokių ir gausių sveikinimų. Šimonytė pripažino pralaimėjimą prezidento rinkimuose, telefonu naktį pasveikino Nausėdą su pergale. Tiesa, žurnalistams Šimonytė pridūrė, kad pasirodė geriau už bet kokį kada nors nepriklausomos Lietuvos istorijoje rinkimuose dalyvavusį premjerą.

Plojimais konservatorių rinkimų štabe pasitikta prezidento posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė tikino besijaučianti puikiai. „Jaučiuosi puikiai – komentarai paskui“, – lakoniškai sureagavo I. Šimonytė. ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimų antrasis turas. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 49,61 proc. piliečių.

Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas jau sekmadienį, tačiau dalis gyventojų pasigęsta aršesnės kandidatų kovos. Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad tiek konservatoriai, tiek ir pati Ingrida Šimonytė dar prieš kandidatuojant žinojo, kad neturi šansų, todėl į šiuos rinkimus daug neinvestuoja. Apie tai R. Valatka kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Dėl paviešintos informacijos apie antros kadencijos siekiančio prezidento Gitano Nausėdos gautą auką iš šiuo metu motinystės atostogose esančios patarėjos grupė Seimo konservatorių kreipėsi į įvairias institucijas.

Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad santykiai su konservatoriais jau nuo šios Seimo kadencijos pradžios buvo pradėti „konkurencine nata“. Šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad viskas prasidėjo nuo to, kai vos pasibaigus Seimo rinkimams konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vienašališkai ėmė kelti klausimą dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). „Vienas iš pirmųjų pareiškimų, puikiai prisimenu – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsber...

Du Seimo nariai konservatoriai siūlo, kad Lietuvoje ne tik būtų draudžiama platinti ir demonstruoti nacių bei sovietų simbolius, bet ir juos įvežti į Lietuvą ar gabenti tranzitu.

Prezidentas Gitanas Nausėda išskirtiniame interviu teigė, kad konservatoriams laimėjus Seimo rinkimus jie nusprendė, kad geriausia politika yra kvestionuoti prezidento teises, nuo to viskas prasidėjo. Pasak G. Nausėdos, natūralu, kad prezidentas turi ginti Konstitucijoje suteiktas teises ir pareigas, tą jis darė. Štai kodėl, pasak jo,  tie santykiai iš karto tapo tokie ginčų arba tam tikros politinės konkurencijos objektu.

Smuko valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos reitingai, jie – žemiausi nuo 2020 metais vykusių Seimo rinkimų. Penktadienį paskelbtos „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, konservatoriai partijų reitinge iš antrosios vietos nukrito į ketvirtąją. Palaikymas TS-LKD kovą siekė 7,4 proc., kai vasarį – 11,3 procento. „Čia žemiausias rezultatas po rinkimų“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Valdas Gaidys.

Konservatoriai Seime toliau tęsia Lietuvos desovietizaciją – susiruošė keisti visus kelio ženklus, nes tokius pat naudoja Rusija ir Baltarusia. Idėją iškėlęs konservatorius Andrius Vyšniauskas sako, kad kelių eismo ženklai Lietuvoje užsiliko nuo sovietmečio, kai tokios valstybės kaip Latvija ir Estija juos seniausiai pasikeitė. Apie tai, ar tikrai tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Andrius Vyšniauskas ir Gintautas Paluckas.

Seimo konservatoriai Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas kreipėsi į Susisiekimo ministrą, siūlydami keisti sovietinio dizaino kelių ženklus.  Pasak parlamentarų, šiuo metu didžioji dauguma Lietuvoje galiojančių ir naudojamų kelio ženklų, atsižvelgiant į jų dizainą, yra identiški ar panašūs į SSRS okupacijos metu patvirtintus kelio ženklus.

Konservatorių frakcija į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkus siūlo buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke konservatorių frakcija deleguoja parlamentarę Jurgitą Šiugždinienę. Tai Eltai patvirtino konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad siekiant didesnio saugumo šalyje, neturėjo įvykti tokios istorijos, kokia nutiko atsistatydinant krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Anot jos, siūlymas susikeist pareigomis su parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu yra keistas, o vidinės konservatorių partijos įtampos neturi destabilizuoti šalies reikalų.

Premjerė Ingrida Šimonytė neigia konservatorius pernelyg užaštrinus retoriką dėl karo, taip esą siekiant telkti rinkėjus, anot jos, panašiai kalba ir ekspertai, ir kitų valstybių politikai, tarp jų ir JAV prezidentas Joe Bidenas.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis pasitraukė iš Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos. Šį Seimo nario pareiškimą sekmadienį vykusio posėdžio pradžioje perskaitė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo konservatorių frakcija vietoje „Skaidrinam“ iniciatyvos dėmesio susilaukusio Justo Džiugelio į Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigas siūlo skirti Paulę Kuzmickienę. „Frakcija deleguoja Paulę Kuzmickienę, kuri praeitoje kadencijoje dirbo SRDK komitete, tai turi žinojimą ir išmanymą. Ir  viliuosi, kad tęsis sėkmingas komiteto darbas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kariuomenės analitikai pernai fiksavo net pusketvirto tūkstančio propagandos ir dezinformacijos atvejų. Pradedant Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu ir mūsų istorijos iškraipymu, baigiant informacinėmis atakomis vakaruose, kur rusai aiškina, kad kilus karui Lietuvos ginti neverta. Rusai bando skleisti ir žinutes, kad Lietuvos kariai bus siunčiami kariauti į Ukrainą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje išsitarė, kad nemažai kas Lietuvoje ir užsienyje jam kartoja, esą jo pasisakymai skamba kaip be vilties, labai neoptimistiškai. Šis politikas išties yra pagarsėjęs ypatingai pesimistiniu požiūriu dėl Lietuvai kylančių grėsmių iš Rusijos, bet, kaip jis pats sako, tai yra strategija, kuri turi mus mobilizuoti.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos taryba sekmadienį tvirtins partijos sąrašą ir programą Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Valdantieji konservatoriai taip pat aptars būsimus prezidento rinkimus, politinę padėtį. Gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose TS-LKD kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, ji pirmoji iš pretendentų surinko 20 tūkst. rinkėjų parašų ir užsitikrino kelią į kitą rinkimų etapą.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusį parlamentarą Justą Džiugelį dalis konservatorių spaudžia trauktis iš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigų. Tokios galimybės, susilaukęs klausimų dėl ryšių su lošimų lobistu, neatmeta ir pats J. Džiugelis.

Užsienio reikalų ministerija vis dar laukia paaiškinimo, kodėl prezidentui netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak viceministro Egidijaus Meilūno, šalies vadovas nėra pateikęs oficialių paaiškinimų. Todėl, tęsė jis, tik sulaukus tokio atsakymo, ministerija galės svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos. Apie prezidentūros ir konservatorių karą dėl ambasadorių.

Konservatoriai grįžta prie santykius su prezidentu aštrinusio atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimo. Į naujus konfliktus su prezidentu įsivėlę valdantieji tvirtina, kad jau pavasario Seimo sesijoje pateiks ne kartą „į stalčių padėtą“ iniciatyvą, reglamentuoti Lietuvos atstovavimo EVT tvarką.

Prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių konfliktas jau tampa panašus į serialą be pabaigos. Akibrokštu konservatoriai vadina prezidento sprendimą į Europos Vadovų Tarybą išvykti be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Pasak Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, Nausėda taip sulaužė „konstitucinę sąrangą“. Konservatoriai dar labiau supyko po Prezidentūros paaiškinimo, esą viceministras savo darbus atliko dar iki Tarybos posėdžio.

Iki dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigos liko mažiau nei metai, o dalis visuomenės vis garsiau skundžiasi, kad valdantieji nieko nenuveikė ir nebendrauja su žmonėmis. Buvęs ministras pirmininkas, ilgametis konservatorius Andrius Kubilius nesutinka su šia kritika ir sako, kad kalbos apie aroganciją yra neracionalios. Apie tai A. Kubilius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Partijų reitingai rodo, kad šiuo metu valdančiąją koaliciją vedanti Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) smuko žemiau 10 proc. palaikymo ribos, o dalis partijos politikų – vieni prasčiausiai vertinamų Lietuvoje.

Paskutiniame Seimo sesijos posėdyje parlamentarai po nepavykusios nuteistojo Vytauto Gapšio apkaltos dažnai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Visgi valdantieji džiaugiasi, kad pavyko priimti šių šalies biudžetą, bet pripažįsta – kai kurie svarbūs klausimai tiesiog įstrigo.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį ėmėsi svarstyti krašto apsaugos prioritetus, dėl kurių siūlys sutarti visoms parlamentinėms partijoms, regione blogėjant saugumo situacijai.