konservatoriai

Pastarieji socialdemokratųir valdančiosios koalicijos skandalai išryškino dar vieną dalyką – prezidento Gitano Nausėdos simpatijas šiems valdantiesiems. Nors jos skambėjo ir prieš rinkimus, tačiau dabar aiškiai matyti, kad praėjusią kadenciją prisidirbus konservatoriams, prezidentas buvo gerokai griežtesnis.

Grupė parlamentarų kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašydami ištirti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Lauryno Kasčiūno laidoje nuskambėjusius pasisakymus, kuriais politikas neva ragina susidoroti su nelojaliais piliečiais. Kreipimesi parlamentarai pažymi, kad tarptautinė teisė draudžia taikytis į civilius gyventojus, o civilio nužudymas yra traktuojamas kaip karo nusikaltimas.

Pietų Korėjos prezidento rinkimus laimėjo kairiųjų kandidatas Lee Jae Myungas, o jo varžovas konservatorius Kim Moon Soo pripažino pralaimėjimą, antradienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“. Suskaičiavus beveik visus balsus, opozicijos politikas akivaizdžiai lenkia Kimą, pranešė „Yonhap“. Pasak „Yonhap“, iš pradžių Lee pirmavo su 48,4 proc. balsų, o Kimas buvo gavęs 42,8 proc. Tuo metu buvo suskaičiuota apie 88 proc. balsų. Galutinių rezultatų tikimasi sulaukti ryte.

Nors antradienį iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos premjeras Gintautas Paluckas atsakinėjo į parlamentarų keliamus klausimus apie jam dalinai priklausančią įmonę „Garnis“ bei gautą lengvatinę nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą, Seimo opozicijos pateikti politiko pasiaiškinimai – neįtikino.

Paaiškėjus, jog premjerui Gintautui Paluckui dalinai priklausančiai įmonei „Garnis“ buvo suteikta lengvatinė ILTE paskola, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir konservatorių frakcijos Seime seniūnas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).  Dokumente, su kuriuo susipažino ir ELTA, prašoma ištirti, ar G. Paluckas šioje situacijoje nesupainiojo viešų ir privačių interesų.

Konservatoriai ir vėl bando padėti valdantiesiems – pateikė dar vieną idėją, kaip galima gynybai surinkti beveik milijardą, nedidinant mokesčių. Jie siūlo daugiau pinigų paimti iš valstybės valdomų įmonių uždirbtų pelnų. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas į tokią idėją žvelgia skeptiškai ir eilinį kartą klausia, kodėl konservatoriai šių sumanymų neįgyvendino visai neseniai, kai patys buvo valdžioje.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo antradienį konservatorių pasiūlytą planą didinti finansavimą gynybai. Pasak jo, valstybės valdomų įmonių rezervų naudojimas krašto apsaugos finansavimui gali sukelti didelių problemų vėliau. „Valstybės įmonės taip pat investuoja. Jos investuoja į teikiamų paslaugų kokybę.

Kilus ažiotažui dėl premjero Gintauto Palucko žvejybos su verslininku Tautvydu Barščiu bei Druskininkų meru Ričardu Malinausku, grupė Seimo konservatoriai prašo ministrą pirmininką iš plenarinių posėdžių salės pasiaiškinti ir išsklaidyti kilusias abejones dėl politiko skaidrumo.

Vyriausybei antradienį teikiant Seimui mokesčių pakeitimų paketą, konservatoriai tikriausiai susilaikys, sako opozicinių konservatorių frakcijos narė Gintarė Skaistė. „Turime klausimų, esame atviri diskusijai, tačiau pirminiame etape, matyt, susilaikysime“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Skaistė. „Paketas turi gerų aspektų, kurie galėtų prisidėti prie gynybos poreikių finansavimo, tačiau pilna apimtimi paketo tikrai nepalaikysime“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako besitikintis, kad Seimas antradienį po pateikimo pritars Vyriausybės siūlomai mokesčių pertvarkai. Vėliau Seimo komitetuose projektai bus tobulinami, be kita ko, anot jo, atsižvelgiant ir į verslo nuogąstavimus.    „Šiandien tikiuosi, Seimas po pateikimo stadijos pritars ir tada prasidės tobulinimas, tvarkymas Seimo komitetuose pataisų ir pasiūlymų registravimas“, – žurnalistams antradienį Seime sakė S. Skvernelis.

Politikams diskutuojant, iš kur paimti pinigų gynybai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turi savo planą – panaudoti valstybinių įmonių pinigus. „Matome, kad situacija nesikeičia, geopolitinė aplinka, matyt, blogėja, todėl reikia skirti papildomą dėmesį gynybos finansavimui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė kreipėsi į Prezidentūrą, ragindamas iš buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus atimti 2004 m. gautą valstybinį apdovanojimą.  „Iš Eduardo Vaitkaus turėtų būti atimtas valstybinis apdovanojimas, kurį jam 2004 m. suteikė prezidentas Rolandas Paksas“, – rašoma M. Lingės feisbuke.

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako Seimui teiksiantis pasiūlymą, kaip panaudoti valstybinių bendrovių gaunamus pelnus ir tokiu būdu gynybai surinkti papildomus 300 mln. eurų. „Mes su Gintare Skaiste ruošiam pasiūlymą, kuris nebus mokestinis, bet radom vidinį resursą, susijusį su valstybinėmis įmonėmis, kur galima per metus surinkti apie 300 mln.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnas Mindaugas Lingė prašo Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio paviešinti jo gautą Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą apie „aušrietį“ Dainorą Bradauską. „Jūsų 2025-05-12 potvarkiu neišdavus Seimo nariui Dainorui Bradauskui leidimo dirbti su slapta informacija, kyla pagrįstų klausimų, kokios tikslios priežastys nulėmė tokį sprendimą.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė giria opozicinę konservatorių frakciją, kuri kreipėsi į Generalinę prokurorę, prašydama teikti Seimui dar kartą svarstyti klausimą dėl socialdemokrato Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės naikinimo. Politikės teigimu, nėra jokių teisinių ar techninių kliūčių, kodėl prokuratūra negalėtų žengti tokio žingsnio ir leisti Seimui ištaisyti padarytą klaidą.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentarai ketvirtadienį kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašydami pakartotinai teikti Seimui prašymą dėl socialdemokrato Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės panaikinimo. „Kreipiamės į jus, prašydami dar kartą teikti Lietuvos Respublikos Seimui prašymą dėl Seimo nario Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės panaikinimo“, – rašoma kreipimesi.

Siekiant užtikrinti didesnį valstybės pasirengimą galimoms grėsmėms pasienyje, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo įrengti Vytauto Didžiojo vardu pavadintą gynybos liniją. Konservatorių teigimu, joje galėtų atsirasti priešpėstines minas, prieštankinius griovius, mobilias šarvuotas grupes ir toliašaudę artileriją turinčios gynybinės linijos. Tokio plano įgyvendinimas kainuotų apie 1 mlrd. eurų.

Priešo tankai iš Baltarusijos Vilnių pasiektų per 1–1,5 val., sako Lietuvos kariuomenės dimisijos leitenantas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Vladas Sakalauskas. Tam, kad Lietuva būtų pajėgi sulaikyti priešus ir apsiginti, pristatomas fortifikacijų planas su patobulintomis priemonėmis. Opoziciniai konservatoriai siūlo pasienio fortifikavimą papildyti Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gynybos linija, kurią būtų galima įrengti per kelerius metus, o ji atsieitų apie milijardą eurų.

Seimo konservatorių frakcija siūlo įstatymo pataisas, kurios įpareigotų Rusijos piliečius gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą įsigyti šalia strateginių objektų esantį nekilnojamąjį turtą (NT).  „Siūlome papildyti Ribojamųjų priemonių įstatymo projekto 3 straipsnį 7 dalimi ir ten numatyti, kad Rusijos piliečiams būtų negalima įsigyti turto. Būtų daroma išimtis – jeigu jie įgyja leidimą.

Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad spausdamos Ukrainą sutikti su taikos planu Jungtinės Valstijos iš esmės verčia Rusijos invazijai besipriešinančią šalį kapituliuoti. „Tai, kas dabar yra siūloma ir dedama ant stalo, kaip vadinamasis taikos planas, tai žinote, nereikėjo (Donaldo – BNS) Trumpo tarpininkavimo, kad Ukraina kapituliuotų. Nes tas planas iš principo yra kapituliacinis“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas.

Opoziciniai konservatoriai atsisako dalyvauti popietiniame ketvirtadienio Seimo plenariniame posėdyje, jie teigia taip protestuojantys dėl „valdančiųjų diktatūros“. „Akivaizdžiai valdantieji nesilaiko (Seimo – BNS) statuto procedūrų, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir kelis kartus tą padarė“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

Šią savaitę premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad pasiruošimas ekstremalioms situacijoms yra gyventojų asmeninis reikalas, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tokią ministro pirmininko retoriką vadina blogu tonu. Anot jų, nors gyventojai turi ruoštis galimoms krizėms ir patys, tačiau procese privalo dalyvauti šalies institucijos. „Iš tikrųjų, čia yra blogai, kai mūsų institucijos ir vadovai užduoda blogą toną.

Konservatoriai Dalia Asanavičiūtė ir Laurynas Kasčiūnas planuoja registruoti Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisas, kuriomis būtų apribota trečiųjų šalių piliečių teisė balsuoti ir kandidatuoti savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį registravo Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekia išplėsti lietuvių kalbos vartojimą mokyklose, kur mokoma rusų kalba. „Projektai, kurie sprendžia dalies mūsų visuomenės integracijos į visuomenę problemas, nes valstybinė kalba yra pats geriausiais būdas integruotis į valstybės gyvenimą“, – pataisoms pristatyti surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Konservatorių įsteigta Birželio sukilimo kolegija rengs konferenciją, skirtą įvertinti šio istorinio įvykio reikšmę Lietuvos valstybės ir tautiniam sąmoningumui, trečiadienį BNS sakė vienas iš kolegijos steigėjų Audronius Ažubalis. „Sutarėme, kad konferencija bus – dabar daromi apmatai jos. (...) Sutarėm, kad tai bus metinės konferencijos, bent jau tokios didesnės apimties“, – teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys.

Seimo konservatorių frakcijos politikai siekia griežtinti politinių partijų atsakomybę už antivalstybinę retoriką, neskiriant joms valstybės dotacijų. Tokia Politinių organizacijų įstatymo pataisą registruota praėjusią savaitę. Pasak vienos iš projekto iniciatorės Dalios Asanavičiūtės, partijų ir jų valdymo organų sprendimai patvirtinti antivalstybinę rinkimų programą neturi būti praleidžiami pro pirštus, o antivalstybinė retorika neturėtų būti laikoma žodžio laisvės išraiška.

Naujam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui Laurynui Kasčiūnui keliant užduotį „susigrąžinti Kauną“, kiti partijos nariai sako, kad po dvejų metų į šio miesto mero pareigas reikia parinkti patriotišką ir pragmatišką, iš šio miesto kilusį kandidatą. BNS kalbinti konservatoriai taip pat teigė nemanantys, kad kauniečių pažiūros esmingai pasikeitė,  ir pabrėžė, jog iššūkiai, kurie lemia demokratijos vertybių nepaisančių vadovų iškilimą, stebimi visame pasaulyje.

Konservatorių suvažiavimas Kaune spalvingas - prasidėjo trankiai su roko muzika, kunigo palaiminimu ir tautinėmis dainomis. Susirinkę konservatoriai oficialiai partijos pirmininku patvirtina Lauryną Kasčiūną. Ir čia sulaukia partijos patriarcho Vytauto Landsbergio pamokymų,  mesti šalin apkalbas ir pavydą. Konservatoriai išsako ir savo ambicijas. Būsimuose rinkimuose jie tikisi ne tik paimti valdžią Kaune, bet ir šalyje. Jei kas prisnūdo, roko muzika tikrai prižadino.

Opozicinei Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) teikiant siūlymus dėl šalies gynybos stiprinimo, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad tam konservatoriai turėjo visą praėjusią kadenciją, kai buvo didžiausia valdančioji partija. „Turėjo galimybę ketverius metus tą energiją skleisti ten, kur reikia, dabar po trijų mėnesių, pasitraukę nuo valdžios, pamatė, kad tos energijos nebuvo ketverius metus“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Daliai konservatorių siūlant į parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti Civilinės sąjungos įstatymą, Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas sako, kad partijoje dėl šio pasiūlymo palaikymo apsitarta nėra. „Kol kas nesam apsitarę. Dar šios kadencijos Seimo sudėtyje, frakcijoje nesvarstėm kiek palaikytų (Civilinės sąjungos įstatymą – BNS)“, – BNS sakė R. Motuzas.

Savaitgalį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku išrinktas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo atstovaujama politinė jėga kartu su Liberalų sąjūdžiu turi sukurti stiprią opoziciją. Politikas leidžia suprasti, kad veikiant kartu būtų siekiama neutralizuoti ir „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kuriamas neigiamas įtakas.

Grupė Seimo konservatorių siūlo į kovo 10 d. prasidėsiančios parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti aštrius politinius ginčus praėjusioje kadencijoje kėlusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Tokios iniciatyvos ėmėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Matas Maldeikis, Jurgita Sejonienė bei Arūnas Valinskas. Politikai antradienį išsiuntė tokį siūlymą ir visai frakcijai.

Sekmadienį išrinktas naujas Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas – juo tapo Laurynas Kasčiūnas. Kol vieni politologai teigia, kad nuo šiol drastiškai keisis konservatorių politinė linija, požiūris į Europos Sąjungą, kiti teigia, jog situacijos nereikėtų dramatizuoti. Visgi, ekspertai sutaria, kad keisis partijos komunikacija, bus bandoma atsisakyti arogantiškų politikų partijos etiketės, keisis programinės nuostatos.

Per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus beveik 80 proc. balsų gavęs 43 metų Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai rodo permainų partijoje poreikį. „Manau, be abejo, sutelkėme rinkėjus, bet tai rodo ir permainų poreikį, naujo puslapio poreikį, išsaugant tai, kas yra tikrai gera, kas tvirtai pastatyta kaip pamatas“, – sekmadienio vakarą BNS sakė buvęs krašto apsaugos ministras.

Pasibaigus balsavimui Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, sekmadienio vakarą konservatorius Paulius Saudargas pasidalino žinute, kad laimėtojas yra Laurynas Kasčiūnas. „Antro turo neprireiks! Turim naują TS-LKD Pirmininką! Ryžtingą ir galingą. Sveikinu Lauryną Kasčiūną“, – rašė jis socialiniame tinkle. Netrukus oficialiai paskelbta, kad už jį balsavo 13 tūkst. 488 arba 78 proc. partijos narių ir rėmėjų.

Didžiausia opozicinė partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – renka naują partijos lyderį. Sekmadienį vyks balsavimas gyvai, prieš tai šią savaitę partijos nariai ir rėmėjai savo valią galėjo pareikšti balsuodami internetu. TS-LKD duomenimis, balsuoti rinkimuose registravosi beveik 12 tūkst. partijai nepriklausančių žmonių, dar kiek daugiau nei 5 tūkst. asmenų jos rėmėjais yra tapę ankstesnių vadinamųjų demokratijos švenčių metu.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai artėja lemiamas metas – vyksta naujojo pirmininko rinkimai. Didžioji kova vyksta tarp tęstinumą siūlančios, liberalaus partijos elito atstovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir gerokai konservatyvesnio Lauryno Kasčiūno, iš kurio dalis žmonių tikisi partijos vairo pasukimo atgal į dešinę. Iš viso pirmininko rinkimuose dalyvauja 5 kandidatai.

Prezidentas Gitanas Nausėda palaikytų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą, jei parlamentinės partijos matytų tam poreikį. „Krašto apsaugos sistema ir Lietuvos kariuomenė išsakė savo poreikius dėl nacionalinės divizijos formavimo pastarajame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje. Jeigu Seime atstovaujamos politinės partijos mato reikalą šiame kontekste tikslinti, atnaujinti savo susitarimą, prezidentas tokią iniciatyvą palaikytų“, – BNS trečiadienį nurodė Prezidento komunikacijos grupė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime artimiausiu metu ketina kreiptis į prezidentą su prašymu inicijuoti partijų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą. „Matome poreikį, kad finansavimas gynybai augtų ir matome, kad šioje vietoje prezidentas galėtų būti tas moderatorius ir imtis lyderystės telkti politines partijas susitarimo atnaujinimui prie esamų sąlygų.

Socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusijos po to, kai žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė uždavė klausimą Laurynui Kasčiūnui, pretenduojančiam į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą. D. Žeimytė-Bilienė akcentavo, kad skaičiai 88 yra laikomi nacių simboliu, dėl to laidos metu L. Kasčiūno paklausė, kodėl jo telefono numeryje yra nacistiniai simboliai. Po užduoto klausimo kilusias diskusijas žurnalistė pakomentavo ir savo socialinių tinklų paskyroje.

Konservatorių partijai artėja lemiamas metas. Jau kitą savaitę jie rinks naująjį partijos pirmininką, o artėjant balsavimui kyla įtampos ir pačioje partijoje. Didžioji kova vyksta tarp liberaliosios Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir konservatyviojo Lauryno Kasčiūno. Konservatorių pirmininko rinkimai įgavo pagreitį ir artėjant balsavimui konkurencija dar labiau paaštrėjo.

Šilutės rajone kilo didžiulis gaisras: užsidegė daugiabutis, teko evakuoti gyventojus kopėčiomis. Per gaisrą nukentėjo užsidegusio buto šeimininkė, ji aptikta lAiptinėje. Dalis butų po gaisro – netinkami gyventi. Po Amerikos prezidento Donaldo Trumpo grasinimų Rusijai sankcijomis ir pasaulinės naftos kainos mažinimu – į viešumą išlindo Vladimiras Putinas. Rusijos diktatorius, akivaizdžiai bando įsiteikti Trumpui.

Seimo konservatoriai pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl viename sostinės knygynų parduodamų pasaulio atlasų. Pastaruosiuose leidiniuose Krymas ir rytinės Ukrainos teritorijos vaizduojamos kaip Rusijos dalis. Tarnybai pateiktame skunde teigiama, kad dėl neskelbtinos informacijos atsiradimo knygyne atsakingais turi būti laikomi ne tik leidėjai, tačiau ir pats knygynas, nes jis paskleidė galimai neskelbtiną informaciją, kurią draudžia įstatymas.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo atnaujinti prieš trejus metus pasirašytą partijų susitarimą dėl gynybos. Antradienį posėdžiavęs partijos prezidiumas nusprendė kreiptis į socialdemokratus, kad imtųsi iniciatyvos susodinti partijas už vieno stato. Pasak laikinosios TS-LKD pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, šį pasiūlymą inspiravo Valstybės gynybos tarybos (VGT) sprendimas per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaujanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė partijai žada nuoseklumą. Pasak jos, tai ir yra pagrindinė konservatorių stiprybė, padėjusi politinei jėgai išlaikyti stabilų rinkėjų ratą. „Aš manau, kad jau 30 metų mūsų partijos stiprybė yra nesiblaškymas ir pastangos atliepti kaip įmanoma platesnį ratą žmonių centro dešinėje“, – Eltai duotame interviu teigia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Balsuoti atviruose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko užsiregistravo beveik 12 tūkst. partijai nepriklausančių rėmėjų. Tiesa, dar kiek daugiau nei 5 tūkst. rinkėjų partijos rėmėjais yra tapę ankstesnių atvirų balsavimų metu, todėl galės balsuoti renkant naująjį partijos pirmininką be papildomos registracijos – kaip ir visi kiti TS-LKD partijos nariai. „Toks užsiregistravusiųjų skaičius ir džiugina, ir įpareigoja.

Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį pradėjo eiti vyresniojo patarėjo pareigas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA), praneša naujienų portalas Delfi.lt. Kaip rašo portalas, ši pareigybė dar visai nauja – ji atsirado vos prieš kelis mėnesius, praėjusių metų lapkričio viduryje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams partija numatė po 2 tūkst. eurų – šie pinigai skirti politikų rinkiminei agitacijai vykdyti. Tačiau asmeninių lėšų prie konservatorių partijos pirmininko vairo stoti panorę partiečiai rinkiminei kampanijai naudoti negalės. „Tėvynės sąjunga kiekvienam kandidatui skiria vienodą lėšų dalį – partijos prezidiumas yra nutaręs kandidatams skirti iki 2 tūkst.

Paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendė ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.