kodai

Kitąmet nebeliks dešimtmečius naudotų telefono numerių kodų, tačiau ruoštis tam specialistai pataria jau dabar. Priešingu atveju bus sunku susisiekti, o ypač daug vargo teks verslams. Lietuvoje įprastą aštuonetą telefonų numerių pradžioje pakeis nulis, tačiau paprasčiausia visų išsaugotų adresatų pradžias pakeisti kodu +370. O jei jie – taip ir įrašyti, tada išvis nieko daryti nereikia.

Mes visi nešiojamės debeto ir kredito korteles bei mobiliuosius telefonus, o juos atrakinti  būtinas keturių skaitmenų PIN kodas. Stebina tai, kad vienas iš 10 žmonių naudoja tą patį skaičių rinkinį – 1234. Teoriškai yra 10 000 galimų keturių skaitmenų nuo 0 iki 9 kombinacijų, kurios užtikrintų pakankamą apsaugos lygį. Tačiau atrodo, kad žmonės demonstruoja stulbinantį vaizduotės trūkumą ir pasirenka labai nuspėjamus skaičius.

Su mažais vaikais dažnai būna nelengva, todėl prieš mokytojus ir auklėtojus, prižiūrinčius visą jų klasę, visiems reikėtų kelti kepurę. Nors jų darbas, žinoma, suteikia daug džiaugsmo, mokytojai ir auklėtojai dažnai būna pavargę ir patiria daug streso. O tiems, kurie kartais susimąsto, kaip iš tiesų atrodo kasdienis darbas su vaikais, verta užmesti akį į vieną Tiktoko paskyrą, rašoma mirror.co.uk.

Sąmokslo teoretikai ir toliau demonstruoja fantaziją. Anksčiau kalbėję, kad vakcinos yra mirtinos, dabar jie skleidžia melą, kad su jomis žmonėms suleidžiamos mikroschemos, kurias galima aptikti mobiliojo telefono pagalba. Alternatyvia realybe įtikėję veikėjai vaikšto po miestų gatves ir neva rodo, kad kiekvienas paskiepytas žmogus jau turi ir tam tikrą elektroninį kodą. O kai kurie net bando aiškinti, kad dūrio vieta rankoje veikia kaip magnetas. Iš tokių absurdų ekspertai gali tik pasijuokti.

Daugumai Lietuvos komercinių bankų netrukus ketinant atsisakyti kodų kortelių, jas kaip priemonę prisijungti prie internetinės bankininkystės ir atlikti mokėjimus dar naudoja dešimtys tūkstančių vartotojų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, didieji bankai dar turi nuo 50 iki 70 tūkst. kodų kortelių naudotojų, tačiau jų sparčiai atsisakoma – per savaitę korteles naujais įrankiais pakeičia vidutiniškai per 10 tūkst. klientų.

Skrydžio palydovių darbas ne vienai merginai atrodo svajonė – skraidymas iš vieno didmiesčio į kitą, nuolatinės kelionės ir įdomios patirtys. Tai – neretai įvairiais mitais ir paslaptimis apipinta profesija, kurios paslaptis sužino tik stiuardesėmis dirbti pradedančios merginos. Dvi australės sutiko duoti interviu „PopSugar“, kuriame papasakojo apie savo darbo paslaptis.

Beveik kiekviena profesija turi savo slaptus avarinius kodus, kurie naudojami trumpam laikui jautriose situacijose ir retkarčiais tam, kad padėtų išvengti visuomenės panikos, rašo indy100.com. Šie kodai gali būti sudaryti iš bet kokių atsitiktinių, nesusijusių žodžių, nieko bendro neturinčiais su tikrąja profesija ir jie paprastai naudojami tik kolegoms, darbuotojams bendraujant tarpusavyje.

Pareigūnai perspėja, jog pastaruoju metu telefoniniai sukčiai suranda vis išradingesnių būdų nei gąsdinti žmones neva jų artimiesiems nutikusioms nelaimėmis. Tobulinamos ir sukčių schemos – šie, apgaulės būdu gavę žmonių elektroninės bankininkystės duomenis, bankų kortelių kodus ar pačias korteles sugeba išsisukti, keisdami savo išvaizdą, įtraukdami į savo veiklą ir nieko dėtus žmones.

Šiais laikais bankų plėšimas yra labai sudėtingas reikalas: reikia rengti ginklų logistiką, išsiaiškinti pinigų saugyklos konstrukciją ir rasti gerą vairuotoją pabėgimui. Daug lengviau tampa apvogti skatmeninės valiutos savininkus ir mokėjimų operatorius, rašoma portale qz.com. Didžiulis susidomėjimas „Bitcoin“ virtualia valiuta neaplenkė ir plėšikų, nes vien pernai ši valiuta dolerio atžvilgiu brango 6000 proc. ir 300 proc. vien praėjusį mėnesį.