klimato kaita

Nedidelė Ramiojo vandenyno salų valstybė Nauru pradėjo programą „pilietybė už investicijas“, leidžiančią užsieniečiams gauti šalies pasą mainais į finansinį įnašą. Šios valstybės pasas suteikia galimybę be vizos arba gavus vizą atvykus keliauti į daugiau nei 85 šalis, rašo „Business Insider“. Pažymima, kad Nauru susiduria su kylančio jūros lygio problema.

Dažnėjančios liūtys ir kaitros verčia miestus ieškoti naujų sprendimų. Specialistai pabrėžia, kad vien atnaujinti nuotekų sistemas nepakanka. Prisitaikyti prie klimato kaitos gali padėti žaliosios zonos, brandūs medžiai, lietaus sodai ir vandeniui laidžios dangos. Apie tai, kas dedasi Lietuvoje ir kokių orų dar sulauksime, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU profesorius Arūnas Bukantis  ir dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė, Vilnius TECH docentė-partnerė.

Ši vasara Europoje – itin neįprasta. Miestus vis dažniau alina ekstremalios kaitros ir sausros, todėl tenka ieškoti būdų, kaip prie tokių sąlygų prisitaikyti. Ekspertai perspėja, kad panašūs orų reiškiniai gali tapti vis dažnesni, tad sprendimų reikia ieškoti jau dabar. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU profesorius Arūnas Bukantis  ir dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė, Vilnius TECH docentė-partnerė.

Šiuolaikiniame informaciniame sraute naujienos apie gamtos stichijas Pietų Amerikoje ar Azijoje dažnai lieka nuošalyje. Tačiau pasaulyje vykstantys procesai rodo, jog klimato kaita jau nebėra „toli esanti problema“. Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“ klimatologas ir buvęs sinoptikas Silvestras Dikčius pasidalijo įžvalgomis apie tai, kodėl keičiasi orų modeliai, kokie pavojai gresia mūsų ekonomikai bei kasdienybėje naudojamiems įpročiams, ir kodėl orų prognozės vasarą kartais būna net...

Europoje uodai vis dar labiau laikomi erzinančia problema nei didele grėsme visuomenės sveikatai, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) įspėja, kad europiečiams laikas rimčiau vertinti šių vabzdžių platinamas ligas. Uodai yra laikomi mirtiniausiais gyvūnais pasaulyje.

Birželio mėnesį Lietuvą užklupę karščiai vis iškelia klausimą: ar tai tik dar viena vasara, ar jau klimato kaitos realybė? Kas už tai atsakingas? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja aplinkosaugos ekspertė Ieva Budraitė ir Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga.

Karo padariniai neapsiriboja mūšio laukais – sprogimai, gaisrai, sugriauta infrastruktūra ir pavojingų medžiagų išsiliejimai daro ilgalaikę žalą aplinkai, kurios pasekmes jaučia ne viena karta. Kokią įtaką karai daro gamtai ir žmonių gyvenamajai aplinkai? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, pokalbis su aplinkos inžinerijos mokslų daktare, Kauno technologijos universiteto Aplinkos technologijų katedros vedėja Violeta Kauneliene.

Mokslininkai gavo 228 metrų ilgio branduolio mėginį iš dumblingų uolienų, esančių po masyviais Vakarų Antarktidos ledo skydais, rašoma „IFLScience“. Šio rekordinio mėginio viduje jie aptiko jūros organizmų fosilijų, kilusių iš tų laikų, kai ši vietovė buvo atviras, nuo ledo laisvas vandenynas. Pažymima, kad gauti šį mėginį nebuvo lengva užduotis.

Milijonų medžių sodinimas ilgą laiką buvo laikomas vienu geriausių būdų kovoti su globaliu atšilimu, tačiau naujausias tarptautinės mokslininkų grupės tyrimas atskleidė netikėtą šalutinį poveikį. Žurnale „Global Change Biology“ paskelbti rezultatai rodo, kad miškai gali paspartinti dirvožemyje sukauptos anglies virtimą anglies dioksidu ir jo išsiskyrimą į atmosferą. Tyrėjai analizavo Europos miškų būklę ir dirvožemio cheminę sudėtį 1984–2022 metų laikotarpiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį atšaukė istorines mokslines išvadas, pagrindžiančias JAV reglamentus dėl planetą šildančios taršos mažinimo. Tai žymi didžiausią jo iki šiol įvykdytą žingsnį, nukreiptą prieš klimato politiką. Aplinkos apsaugos agentūros 2009 metų „išvados dėl pavojaus“ panaikinimas buvo susietas su tiesioginiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų standartų automobiliams panaikinimu.

Jungtinės Valstijos prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva antrą kartą oficialiai pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. D. Trumpas vykdomąjį įsakymą pasitraukti iš šio susitarimo pasirašė savo inauguracijos dieną – 2025 m. sausio 20 d. Paryžiaus susitarimo tikslas – apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai mažiau nei 2 laipsnių Celsijaus, palyginti su priešindustrinio laikotarpio temperatūra, o idealiu atveju – iki vos 1,5 laipsnio.

Jungtinės Karalystės (JK) meteorologijos tarnyba penktadienį patvirtino, kad 2025-ieji buvo karščiausi ir saulėčiausi metai Britanijos istorijoje, pavadindama tai „akivaizdžiu klimato kaitos poveikio įrodymu“. „2025-ieji dabar prisijungia prie 2022-ųjų ir 2023-iųjų, kaip treji šilčiausi metai nuo 1884-ųjų“, – sakoma meteorologijos tarnybos pareiškime. Pažymima, jog vidutinė temperatūra JK pernai buvo 10,09 laipsnio Celsijaus.

Lietuva 2026-2029 metais planuoja skirti 522 mln. eurų klimato kaitai valdyti, o didžiausia dalis lėšų numatoma pastatų atnaujinimui, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija.  Jos teigimu, Vyriausybei teikiamame plano projekte numatyta, jog 492,5 mln. eurų bus skirta daugiabučių, individualių namų, valstybinių bei savivaldybių pastatų renovacijai.  Tuo metu 54,5 mln.

Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencijos COP30, kuri pirmadienį prasidės Belene Brazilijoje, dalyvių laukia nelengva užduotis – neleisti žlugti pasauliniam bendradarbiavimui klimato srityje. Prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva primygtinai reikalavo, kad renginys vyktų čia, Amazonijos drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, nors Belene labai trūksta viešbučių kambarių.

Nepaisant didėjančio palaikymo politikos priemonėms, skirtoms klimato kaitai spręsti, internete vis dar gausu melagingos informacijos, kurią dar labiau sustiprina dirbtinis intelektas (DI) ir kuri kursto priešiškumą mokslui, ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje pažymi Koalicija prieš dezinformaciją apie klimatą (CAAD). CAAD ir Informacijos vientisumo observatorija (OII) pabrėžia, kad nuo liepos iki rugsėjo mėn. dezinformacijos, susijusios su klimato kaita, padaugėjo 267 proc.

Jungtinių Tautų aplinkos programa (JTAP) įspėjo, kad dabartinė klimato politika gali baigtis tuo, jog iki šimtmečio pabaigos planetos temperatūra pakils 2,8 laipsnio Celsijaus, palyginti su ta, kuri buvo ikipramoniniu laikotarpiu. Nairobyje įsikūrusios JT agentūros antradienį paskelbtame pranešime teigiama, jog labai tikėtina, kad kritinis 1,5 laipsnio ribinis lygis bus viršytas per ateinantį dešimtmetį.

Per ateinančius 15 metų Berlyne bus pasodinta šimtai tūkstančių medžių, pirmadienį žemės vyriausybei didele balsų dauguma priėmus prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymą.  Tik kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) balsavo prieš šią piliečių iniciatyva pagrįstą priemonę.  Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad iki 2040 m. Berlyne augtų 1 milijonas medžių – daugiau nei dvigubai nei yra dabar.

Daugiau nei 100 mokslininkų teigia, kad Žemei teks susitaikyti su „nauja realybe“ – pasiektas pirmasis klimato lūžio taškas: smarkiai nyksta koralų rifai, skelbia CNN. Žmonių deginamas iškastinis kuras ir kylanti Žemės temperatūra jau dabar skatina intensyvias karščio bangas, potvynius, sausras bei gamtinius gaisrus. Pasirodo, artimiausioje ateityje numatomi dar didesni pokyčiai, klimato kaita naikina svarbiausias planetos ekosistemas.

Nors Europa yra pasaulinė lyderė kovoje su klimato kaita, ji privalo dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų savo aplinką ir padidintų atsparumą visuotiniam atšilimui, pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) aplinkos agentūra. „Padaryta didelė pažanga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir oro taršą, tačiau bendra Europos aplinkos būklė nėra gera“, – teigė Europos aplinkos agentūra (EAA), pristatydama naujausią ataskaitą šiuo klausimu.

Pasaulis artėja prie klimato krizės ribos. Mokslininkai įspėja, kad liko mažiau nei treji metai, kol bus išnaudotas paskutinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų „biudžetas“, leidžiantis išvengti katastrofiškų padarinių. Nors kasmetinės klimato konferencijos artėja, dauguma valstybių vis dar neturi naujų planų, kaip stabdyti atšilimą. Ekspertai teigia, kad laikas baigiasi, o pasaulio vyriausybės delsia, net ir esant aiškiems įrodymams, kad planeta šyla sparčiau nei bet kada anksčiau.

Iki 2100-ųjų, nepaisant didesnių pajamų, daugelis mūsų gali gyventi prasčiau nei šiandien. Dėl šios priežasties mokslininkai siunčia griežtą įspėjimą, kuris keičia nusistovėjusį požiūrį į pažangą ir gerovę. Jų išvados išties kelia nerimą – jei dabartinė ekonominė sistema nebus keičiama, net augant ekonomikai, greičiausiai didės socialinė įtampa, blogės aplinkos būklė ir mažės gyvenimo kokybė.

Viduržemio jūros pakrantę niokoja didžiuliai gaisrai. Ispanijoje šimtai gelbėtojų kovoja su ugnimi, kuri gviešiasi sunaikinti Katalonijos miškus. Klimato kaita smogia ne tik europiečių sveikatai ir saugumui, bet ir jų piniginėms. Ekonomistai paskaičiavo, kad per pastaruosius 40 metų Europos Sąjungos gyventojas iš savo kišenės vidutiniškai jau sumokėjo 1700 eurų. O lietuvių nuostoliai dėl klimato kaitos sukeltų stichijų mažesni – siekia maždaug po 700 eurų vienam žmogui.

Europa kenčia nuo karščio bangos, temperatūra kai kuriose vietovėse siekia net 46 °C. Skaudi tiesa yra ta, kad klimato kaita reiškia, jog turėsime prisitaikyti prie vis dažnesnių ekstremalių oro sąlygų, rašo „The Times“. Net jei, kaip šią savaitę Ispanijoje teigė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, šis karštas Europos vasaros sezonas yra „naujoji norma“, daugeliui žmonių tai vis dar atrodo nenatūralu. Miškų gaisrai ir sausros jau tapo įprastu reiškiniu.

Europą užklupusios karščio bangos kai kuriose šalyse pakėlė temperatūrą net iki 46 °C. Valdžios institucijos ragina būti atsargiems, nes sausos oro sąlygos, stiprūs vėjai ir karštis didina gaisrų pavojų, rašoma „Euronews“. Keletas Italijos regionų svarsto galimybę uždrausti tam tikrus darbus karščiausiomis dienos valandomis, nes šalyje siaučia stipri karščio banga, dėl kurios birželio 29 d. rytą 21 mieste buvo paskelbtas raudonasis pavojus.

Mokslininkai įspėjo, kad praėjusių metų karščiai gali tapti visiška norma artimiausiems penkeriems metams. Pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) duomenis, paskelbtus gegužės 28 d. Ženevoje, pasaulio temperatūra nuo 2025 iki 2029 metų greičiausiai išliks rekordiškai aukšta, rašoma „Bild“. Maža to, tikimybė, kad bent viena iš penkių ateinančių vasarų bus dar karštesnė nei 2024 m., yra net 70 proc.

Pastaraisiais metais gamta siunčia vis aiškesnius signalus, jog klimatas mūsų pasaulyje nenumaldomai keičiasi. Gamtos fotografas ir stebėtojas Marius Čepulis pasakoja, jog klimato kaitos padarinius galime pastebėti ir Lietuvoje – atsiranda naujos gyvūnų, parazitų rūšys, o dalis mums įprastos augalijos pradeda atsitraukti iš Lietuvos. Pokyčiai vyksta taip greitai, kad gamta nespėja prisitaikyti, o to pasekmes jaučiame kiekvienas.

Helsinkio mokslininkai ištyrė, kad pingvinų kolonijos, esančios Antarktidoje gali sušvelninti globalinio atšilimo pasekmes, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Gerščenko“. Šių paukščių išmatos išskiria amoniaką, kuris jungiasi su fitoplanktono išskiriama sieros rūgštimi vandenyne ir sukelia debesų susidarymą.

Trečiadienį staigus ledyno tirpimas Šveicarijos Alpėse galėjo sukelti didelę nuošliaužą, kuri užtvindė apačioje esantį kaimelį. Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius komentavo, ar dėl klimato kaitos tokios stichijos gali kartotis vis dažniau, ir kas lemia šiuos gamtos incidentus.

Dėl žmogaus veiklos sukelto klimato šiltėjimo visame pasaulyje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje, vasaros tampa vis karštesnės, su dažnesnėmis karščio bangomis, tropinėmis naktimis ir ekstremaliais orų reiškiniais. Šios tendencijos jau dabar akivaizdžios ir, pasak klimatologo, ateityje tik stiprės. Klimato kaitos grėsmė jau tęsiasi ne vieną dešimtmetį, o padėtis, atrodo, negerėja.

Gegužės vidurys, bet vietoje pavasariškos šilumos – vėsūs orai, lietus ir net sniegas. Nors kalendorius sako viena, gamta šiemet kalba kitaip. Pasak žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus, visa tai – ne atsitiktinumas, o aiški klimato kaitos pasekmė, kurios ilgą laiką nenorėjome pripažinti. Jis pastebi, kad kitą savaitę prasidės gamtos vasara, tačiau perspėja – niekas tiksliai negali pasakyti, kokia ji bus: gal ir atšils iki 20 laipsnių, bet šilumos garantijų nėra.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad kritikai, vadinantys kovos su klimato kaita veiksmus nereikalingais ir brangiais, nemoka skaičiuoti. Kova su kylančia pasaulio temperatūra nėra savaiminis tikslas, sakė A. Baerbock Vokietijoje vykstant svarbiam klimato diplomatijos forumui. „Kas saugo klimatą, tas saugo ir (...) žmoniją, mūsų gerovę ir saugumą“, – sakė ji pareiškime.

Aplinkosaugininkams sulaukus pranešimo, kad prie Jonavos karjero keliose vietose buvo iškirsti 205 saugotini medžiai, buvo pradėtas tyrimas. Žala gamtai siekia daugiau kaip 60 tūkstančių eurų. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atlikę tyrimą dėl šių metų vasario 24 d. gauto pranešimo apie prie Jonavos karjero kertamus medžius nustatė, kad ūkininkui išnuomotame valstybiniame sklype neteisėtai pašalinti 155 saugotini želdiniai: vienas gluosnis, 47 beržai, 107 pušys.

Tyrime nustatyta, kad iki šio šimtmečio pabaigos dėl pavojingos temperatūros Europoje gali žūti 50 proc. daugiau žmonių. Prognozuojama, kad dėl intensyvaus karščio žuvusių žmonių skaičius bus daug didesnis nei dėl šaltų orų ir labiausiai paveiks Pietų Europą, rašoma „The Guardian“. Tyrėjai apskaičiavo, kad dėl „neoptimalių temperatūrų“ kasmet mirtų 8 tūkst. žmonių, o pagal karščiausią tikėtiną scenarijų, kurį jie svarstė, per metus dėl temperatūros pokyčių mirtų 80 tūkst. žmonių.

Remiantis nauju tyrimu, netolimoje ateityje atšilus orams didės salmonelių paplitimo rizika. Pranešama, jog šie orų deriniai sukuria puikią aplinką salmonelių plitimui: kylanti temperatūra, padidėjusi drėgmė, sumažėjęs kritulių kiekis ir ilgesnės dienos, rašoma „Study Finds“. Žurnale „Journal of Infection“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad oro temperatūra, aukštesnė nei 10°C, santykinė oro drėgmė ir ilgesnis šviesus paros metas (12-15 valandų) yra pagrindiniai salmonelių atv...

Trečiadienį paskelbtoje analizės ataskaitoje teigiama, kad nuo 2000-ųjų iki 2023 m. viso pasaulio ledynuose ištirpo 6 542 milijardai tonų ledo, o jūrų ir vandenynų lygis dėl to pakilo 18 milimetrų. Minėtuoju laikotarpiu ledynuose kasmet ištirpdavo vidutiniškai po 273 mlrd. tonų ledo, rašoma Ledynų masės balanso palyginimo projekto (angl. Glacier Mass Balance Intercomparison Exercise, GlamBIE) žurnale „Nature“ pasirodžiusioje mokslinių tyrimų ataskaitoje.

Nors lietuviai įpratę prie žiemiškų sausio orų, tačiau šie metai stebina savo skirtybe. Vakar buvo pasidalinta nuotraukomis iš Palangos, Birutės parko, kuriose buvo užfiksuoti neįprasti vaizdai – pumpurus kraunantys ir jau žydėjimą pradedantys augalai.  Vakarykščiai vaizdai stebina net visko mačiusius.

Mokslininkai apskaičiavo, kad pasaulinis atšilimas prisidėjo prie to, kad nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio Kalifornijoje 172 proc. padidėjo miškų gaisrų išdeginti plotai, o artimiausiais dešimtmečiais tikimasi tolesnio jų plitimo. Kalifornijos gaisrus sukėlė ekstremalių oro sąlygų mišinys. Pirmiausiai, tai itin dideli Santa Anos vėjai, kurie 161 km/val.

Smulkios kietosios dalelės sukėlė apie 239 tūkst. mirčių Europoje, tačiau kai kuriose žemyno dalyse ši problema buvo juntama labiau nei kitose, rašoma „Euro News“. Pranešama, jog oro tarša yra susijusi su plaučių vėžiu, širdies ir kvėpavimo takų ligomis, insultu bei nevaisingumu. Ji ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms – dėl jos miršta apie 4 proc. visų 65 metų ir vyresnių suaugusiųjų.

Mokslininkų teigimu, praėję metai buvo karščiausi nuo tada, kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys – be to, tai buvo pirmieji metai, kuriais viršyta svarbi 1,5 laipsnio Celsijaus pasaulinio atšilimo virš ikipramoninio lygio riba.

Mokslininkai perspėja, kad tikimybė, jog šį šimtmetį Žemėje įvyks didžiulis ugnikalnio išsiveržimas, yra viena iš šešių, ir „žmonija neturi jokio plano kaip su tuo kovoti“, rašoma „Daily Mail“. Pasak klimatologo Markuso Stoffelio, toks įvykis gali sukelti klimato chaosą, panašų į 1815 m. įvykusį Indonezijos Tamboros ugnikalnio išsiveržimą. Šis išsiveržimas į atmosferą išmetė didžiulį kiekį dujų, dulkių ir uolienų, dėl to pasaulinė temperatūra stipriai nukrito.

Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį pranešė, kad 2024 metais buvo fiksuojami klimato kaitos nulemti rekordiniai karščiai ir ekstremalūs orai bei paragino pasaulį pasitraukti iš „kelio į pražūtį“. JT meteorologijos ir klimato agentūra pranešė, kad šie metai bus šilčiausi iš visų kada nors užfiksuotų.

Pranešama, kad vandens telkiniai kelia didelį pavojų Jungtinės Karalystės nekilnojamajam turtui. Aplinkos agentūra teigia, kad potvyniai gresia daugiau nė 6 mln. namų, o iki 2050 m. šis skaičius gali pasiekti net 8 mln. Pagal naujausias klimato kaitos prognozes, daugiau nei 6 mln. namų Jungtinėje Karalystėje gresia potvynių pavojus, rašoma „The Guardian“. Tyrime teigiama, kad iki 2050 m. šis skaičius gali išaugti iki 8 mln.

Pagal ankstesnes prognozes Arkties vandenynas be ledo turėjo likti iki 2030-ųjų, tačiau naujieji tyrimai parodė, kad tai įvyks žymiai greičiau nei buvo tikėtasi.   Dauguma mokslininkų šiuo metu skiria didelį dėmesį Arkties vandenynui, kadangi naujausios prognozės parodė, kad iki 2027 m. vasaros pabaigos jo nebegaubs ledas, rašoma „Euro News“. „Nature Communications“ paskelbtame tyrime mokslininkai teigia, kad ledo išnykimas Arktyje dabar yra neišvengiamas.

Likus kelioms savaitėms iki Donaldo Trumpo kadencijos pradžios, dabartinio prezidento Joe Bideno vyriausybė paskelbė savo naujus klimato tikslus. Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad JAV įsipareigoja iki 2035 m. savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 61–66 proc., lyginant su 2005 m. lygiu. Šie planai esą dar leistų klimato šilimą apriboti iki daugiausiai 1,5 laipsnio, lyginant su priešindustriniu laikmečiu.

Europos klimatą stebinti tarnyba pirmadienį pareiškė, kad šie metai „iš esmės neabejotinai“ buvo karščiausi per visą istoriją – ir pirmieji, kai buvo viršyta kritinė riba, sauganti planetą nuo pavojingo perkaitimo. Naujoji „Copernicus Climate Change Service“ patvirtinta riba vainikuoja metus, kai turtingas ir skurdžias šalis persekiojo nelaimės, kurias mokslininkai sieja su žmonijos vaidmeniu spartaus Žemės atšilimo procese.

NASA mokslininkai teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo svarbiausi pasaulio gėlo vandens ištekliai. Milijardai žmonių yra priklausomi nuo gėlo vandens šaltinių, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo ir gaminama energija, rašoma „The Independent“. Visame pasaulyje 70 proc. gėlo vandens yra naudojama žemės ūkyje ir mažiausiai 10 proc. gyvūnų gyvena tik gėlo vandens aplinkoje.

Klimatologas teigė, kad praėjusios savaitės temperatūra buvo išskirtinė, prilygstanti vasarai. Pietvakarių Prancūzijos miestus antradienį anksti ryte kepino ekstremalus karštis, o nakties temperatūra siekė net 26,9 laipsnius šilumos, rašoma „The Guardian“. „Tai labai išskirtinė temperatūra net vasarai, o ką jau kalbėti apie lapkričio pabaigą“, – sakė Prancūzijos meteorologijos tarnybos „Météo France“ klimatologas Matthieu Sorelis.

Aukščiausios instancijos Jungtinių Tautų (JT) teismas pirmadienį pradeda nagrinėti didžiausią bylą savo istorijoje – dvi savaites truks posėdžiai, kuriuose bus aiškinamasi, kokių teisinių veiksmų pasaulio šalys privalo imtis kovojant su klimato kaita ir padedant pažeidžiamoms šalims kovoti su jos niokojančiu poveikiu.

Aplinkosaugininkė Jane Goodall ragina imtis skubių veiksmų, kurie yra būtini norint sulėtinti klimato kaitos pokyčius ir išsaugoti gamtos įvairovę. Ji mano, jog sugriežtinus aplinkosaugą ir sumažinus pramoninį ūkininkavimą, klimato kaita sulėtėtų, rašoma BBC.  Viena iš priemonių, kurią aplinkosaugininkė J. Goodall siūlo apsvarstyti, yra medžių sodinimo ir gyvūnų buveinių atkūrimo misija.