klausa

Daugelį metų tūkstančiai, o gal net milijonai žmonių įvairiose pasaulio šalyse skundėsi girdintys keistą, žemo dažnio dūzgimą, kurio negirdi niekas kitas. Vieni kaltino gamyklas, kiti – požeminius vamzdynus, o kai kurie net įtarė didelio masto vyriausybių sąmokslą, rašo vice.com. Tačiau naujas mokslinis tyrimas rodo, kad paslaptingasis garsas gali kilti ne iš aplinkos, o iš pačių žmonių organizmo.

Vytaras ir Laisvė Radzevičiai lankėsi Ispanijoje, Kordobos mieste. Pora aplankė įvairias lankomiausias vietas. Vienoje jų vyras kirto žmonai – anot V. Radzevičiaus, L. Radzevičienė turi vieną panašumą su anūkais. L. Radzevičienė pasakojo apie vieną lankomiausių Kordobos miesto vietų. Anot moters, čia kasmet vyksta kiemelių gėlių festivalis. „Tame festivalyje dalyvauja per 50 Kordobos kiemų, yra sudarytas tam tikras žemėlapis“, – pasakojo L. Radzevičienė. Pora aplankė vieną iš kiemelių.

Ausinės tapo neatsiejama kasdienybės dalimi – jas žmonės naudoja dirbdami, sportuodami ar keliaudami. Tačiau per garsus ir per ilgas klausymasis gali pakenkti klausai. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad apie 1,1 mlrd. jaunų žmonių pasaulyje rizikuoja prarasti klausą dėl šios priežasties. Plačiau apie saugų ausinių naudojimą, galimą žalą ir pirmuosius simptomus pasakoja doc. dr. Alina Kuzminienė, gydytoja otorinolaringologė.

Kovo 3 dieną minima Tarptautinė ausų ir klausos diena. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 430 mln. žmonių, susiduria su klausos sutrikimais, kurie vis dažniau nustatomi ir suaugusiesiems, ir vaikams. Šią dieną Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojami klausos aparatai reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę tūkstančiams Lietuvos gyventojų.

Dažniausiai į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus specialistus dėl blogėjančios klausos kreipiasi vyresnio amžiaus pacientai. Skyriaus medikai pastebi, kad daugėja ir pacientų, kuriems klausa pakitusi ne tik dėl amžėjimo, bet dėl lėtinių ligų, triukšmo poveikio bei kitų priežasčių. Pastebima, kad besiskundžiančiųjų blogėjančia klausa amžius pastebimai jaunėja.

Kovo 3-ąją, minint Pasaulinę klausos dieną, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) kartu su Klaipėdos universitetu (KU) klaipėdiečius kviečia į sveikatos akciją. Prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ bus galima nemokamai pasitikrinti klausą, pasikonsultuoti su gydytojais bei išbandyti interaktyvias, patyrimines edukacijas.

Klausos sutrikimai dažnai vystosi nepastebimai, tačiau jų pasekmės gali reikšmingai paveikti žmogaus bendravimą, emocinę savijautą ir gyvenimo kokybę. Apie šiandienines klausos ligų tendencijas, gydymo galimybes ir prevencijos svarbą kalbamės su Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos vadovu, gydytoju otorinolaringologu Valdu Bernotu.

TV3 televizijos laida „Sensodromas“ išbando žinomų žmonių pagrindinius pojūčius – klausą, lytėjimą, regą, skonį ir uoslę. Laidos svečias, atlikėjas Vytautas Medineckas-Ironvytas neslėpė silpniausio savo pojūčio – klausos. Anot vyro, jo kuriamoje muzikoje tai puikiai atsispindi. Laidoje svečiavosi puikiai pažįstamos Lietuvos žvaigždės.

Vitaminas D yra dar vadinamas saulės vitaminu, nes jis natūraliai gaminamas organizme veikiant saulės spinduliams. Vis tik tiems, kurių organizme šio vitamino kiekis yra nepakankamas, ausyse gali pasireikšti du simptomai. Vitaminas D yra svarbi maistinė medžiaga, dalyvaujanti daugelyje biologinių procesų organizme, rašoma express.co.uk. Ankstyvas šio vitamino trūkumo diagnozavimas svarbus norint išvengti nepageidaujamų negalavimų.

Šių metų rugsėjo 22-28 dienomis visame pasaulyje minima Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitė. Ši iniciatyva, kilusi iš Pasaulio kurčiųjų federacijos, kasmet primena apie kurčiųjų žmonių teises, jų bendruomenės kultūrą bei gestų kalbos svarbą, kuri yra ryškiausias šios savaitės akcentas.

Garsi muzika, nuolatinis miesto šurmulys ar net statybų darbų keliamas triukšmas – visa tai yra mūsų kasdienybės dalis. Specialistai perspėja: net trumpas buvimas tokioje aplinkoje gali turėti ilgalaikį poveikį klausai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2050 m. net kas ketvirtas europietis susidurs su klausos sutrikimais. Tad rūpintis savo klausa verta pradėti jau dabar.

Ar teko mintyse barti kaimyną, kad šis nuo ankstyvo ryto burzgina žoliapjovę? O gal patys sulaukėte beldimo į duris su prašymu liautis gręžti ar kalti? Iš tiesų, tiek vejos priežiūra, tiek remonto darbai neatsiejami nuo vasaros ir jos „grojaraščiui“ priskiriamų sezoninių garsų – tokių kaip uodų zvimbimas ar vakarinis žiogų ir varlių choras. Vis dėlto vieni vasaros garsai gali būti malonūs ir net naudingi, o kiti – pavojingi klausai.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Valstybinė ligonių kasa prie SAM dalijasi svarbia informacija, kuri gali būti naudinga žmonėms su klausos sutrikimais. Jei jums arba jūsų artimiesiems reikia klausos aparato, galbūt kyla klausimų, kaip dažnai ir kokiomis sąlygomis galima pasinaudoti valstybės parama. Klausimai apie klausos aparatų gavimo dažnumą ir kompensacijos sąlygas – itin aktualūs.

„Laba diena, prašau ėsti“. Kaip reaguotumėte išgirdę kokį kvietimą? Klausos sutrikimų turintys, tačiau jų nesprendžiantys žmonės į panašias situacijas patenka dažnai, nes nusilpus klausai nukenčia kalbos suvokimas ir gali visiškai pasikeisti girdimų žodžių prasmė. Tam, kad nepamirštume klausos svarbos ir skirtume didesnį dėmesį klausos sveikatai kovo 3-ąją dieną yra minima Pasaulinė klausos diena.

Kovo 3-iąją minima Tarptautinė ausų ir klausos diena primena, kokia svarbi yra klausa mūsų kasdieniam gyvenimui. Tačiau ne visi turi galimybę aiškiai girdėti – klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Laimei, šiuolaikinės technologijos suteikia sprendimų – gydytojų parinkti klausos aparatai gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę net 95 proc. pacientų.

Gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną. Šį kartą ligonių kasos ypatingą dėmesį skiria žmonėms, turintiems klausos negalią – problemai, kurią, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, patiria daugiau nei 5 proc. pasaulio gyventojų, arba 430 milijonų žmonių, tarp jų – 34 milijonai vaikų.

Klausa – vienas iš svarbiausių pojūčių, padedančių pažinti ir suprasti pasaulį. Visgi, nuolatinis triukšmas, sveikatos problemos ar dėl amžiaus atsirandantys pokyčiai neretai ją apsunkina ir sukelia tam tikrų pažeidimų. Laiku pastebėjus kai kuriuos iš jų galima pagydyti, tačiau kita dalis yra neatstatomi ir koreguojami tik klausos aparatais.

Stebuklui prilygstantis proveržis medicinoje, kurio medikai siekė daugiau nei du dešimtmečius. Jungtinėse Valstijose genų inžinerijos dėka aplinkos garsus ėmė girdėti nuo gimimo kurčias vienuolikmetis. Medikams pavyko ištaisyti itin retą geno anomaliją, o tai teikia vilčių tūkstančiams kurčiųjų visame pasaulyje. 11-metis Aissamas pirmą kartą gyvenime gali girdėti aplinkos garsus ir dėkingas už tai berniukas turi būti genų terapijai.

Didžioji žmonių dauguma gyvena klausai kenksmingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, rūkantieji turi net 70 proc. didesnę tikimybę, kad jų klausa sutriks. TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi ir kitais klausai kenkiančiais aspektais. Rūkymas klausai kenkia dėl to, kad rūkant kraujagyslės traukiasi, o tai riboja kraujo tekėjimą į ausis. Dėl to klausa ima silpti ir gali sutrikti. Galimybę grąžinti klausą kurčiajam yra įgyvendinamas šių dienų stebuklas.

Klausa – vienas svarbiausių žmogaus pojūčių. Žmogaus ausys surenka visus garsus, kuriuos paverčia nerviniais signalais ir perduoda smegenims. Būtent klausos dėka galime atpažinti daugybę skirtingų garsų, orientuotis aplinkoje bei visapusiškai mėgautis gyvenimu. Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie klausos sutrikimus, pasakojama kokios prevencinės priemonės padeda užkirsti kelią klausos pablogėjimui bei kaip galima klausą pagerinti.

Priešpaskutinę vasario dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasidalijo prognoze – iki 2050 m. beveik 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje turės tam tikro lygio klausos praradimą. Mažiausiai 700 mln. iš jų prireiks reabilitacijos. Natūralu, jog daugiau ar mažiau ši statistika palies ir Lietuvą.

Klausa – vienas iš penkių svarbiausių žmogaus jutimų. Prasidėjus mokslo metams, pirminės sveikatos priežiūros centrų koridoriuose vis dar gausu moksleivių, kuriems atliekamas privalomasis profilaktinis sveikatos patikrinimas. Klausos patikra nėra įtraukta į privalomųjų tyrimų ir testų sąrašą. Apie tai, kodėl vertėtų tikrinti vaikų klausą ir kokią įtaką tai turi vaikų raidai, pasakoja klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Beata Baliukevič.

Nuo liepos klausos negalią turintiems suaugusiesiems, nepriklausomai nuo šių asmenų amžiaus, kas penkerius metus bus kompensuojami du klausos aparatai. Šioms medicinos pagalbos priemonėms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) šiemet prireiks apie 900 tūkst. eurų. „Klausos negalią turintiems suaugusiesiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, suteikta galimybė gyventi maksimaliai kokybiškai: jie gali gauti iš PSDF kompensuojamus klausos aparatus abiem ausims.

Oficialiais duomenimis, 2 iš 3 klausos problemą turinčių europiečių šiandien nesprendžia klausos sutrikimų. Ekspertai patvirtino, kad to pasekmė – didžiulė našta ne tik žmogaus sveikatos būklei ir gerovei. Negydomas klausos praradimas taip pat silpnina visuomenę socialiniu bei ekonominiais aspektais ir atsieina daugiau nei metinis ES biudžetas.

Klausa yra labai svarbi pilnavertiško gyvenimo užtikrinimui, o jai sutrikus, tarsi atitolstame nuo mus supančio pasaulio. Kai žmogui sunku išgirsti tam tikrus garsus, tai yra vadinama klausos sutrikimu, tačiau ar šį sutrikimą galima pagydyti? Apie tai kalbėsime jau šį šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“ Klausos protezavimo specialistas Mindaugas Ruzas teigia, jog klausos sutrikimų yra daug ir juos gali lemti skirtingos priežastys: „Dažniausia klausos sutrikimo priežastis, yra senėjimas.

Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi Alma Toleikienė, kuri skundžiasi patyrusi nemalonų vizitą Respublikinėje Šiaulių ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Kaip teigia moteris, vizito metu buvo nemaloniai sudrausminta, o ir pati apžiūra buvo vykdoma atmestinai.

Tam tikros būklės pablogėjus klausai yra tokios, kai delsti negalima, įspėja gydytojai. „Yra atvejų, kai pas mus atvykti reikia kuo skubiau, nes delsimo pasekmės gali būti nepataisomos“, – sako LSMU Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas Kęstutis Marius Šaulys.  Vienas tokių atvejų, kai delsti negalima, – akivaizdžiai pakitusi klausa. „Tarkime, žmogus vieną rytą atsikėlė ir jaučia, kad viena ausis užgulta, jis ja beveik nebegirdi.

Keturiolikmečio Gvido, kuriam Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje vienu metu implantuoti du poodiniai klausos aparatai, mama tikisi, kad tai jau paskutinis kartas, kai jos sūnui prireikia medikų pagalbos. „Baisiausia suvokti, kad niekaip negaliu padėti savo vaikui“, – pasakoja Kristina. Moteris atvirauja, kad ši implantacija berniukui yra trečia – pirmoji atlikta, kai jam buvo vos penkeri metai, antroji – kai suėjo septyneri.

Mokslininkai nustatė savybes, kurios galimai skatina žmones teigti, kad jie „girdi“ mirusiuosius. Naujas tyrimas rodo, kad tiems, kurie save apibūdina kaip „aiškiagirdžius“, būdingi tam tikri bendri bruožai su aiškiaregiais („matančiais“) ar „aiškiajaučiais“ („jaučiančiais“ ar „nujaučiančiais“), įskaitant jautrumą klausos haliucinacijoms ir vaikystės patirtį.

Klausa – pojūtis, su kuriuo mes susiduriame kasdien ir jis yra reikalingas mūsų darbui ir laisvalaikiui. Kartais nutinka taip, kad klausa ima prastėti, o tai gali lemti ne viena priežastis – darbas, triukšmingas laisvalaikio leidimo būdas, vaistai ar ligos. Deja, tačiau ne visais atvejais įmanoma atstatyti klausą. Apie tai nuotolinėje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro vadovas prof.

Pastaruoju metu internete sklando informacija, kad negalima valyti ausų, o ypač to daryti ausų krapštukais, nes tai gali pažeisti ausies vidų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro vadovas prof. Eugenijus Lesinskas turi kitokią nuomonę šiuo klausimu. „Aš rezonuosiu su paskutiniu metu girdima nuomone, kad ausų valyti negalima. Ausų krapštukais valyti ausis irgi galima“, – sako jis.

Ūmus idiopatinis prikurtimas gali atsirasti staiga, skaičiuojama, jog jis pasireiškia kasmet dvidešimčiai žmonių iš 100 tūkst. gyventojų. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytojų surdologų, gydyti idiopatinį prikurtimą reikia per pirmąsias 14 dienų pajutus pirmuosius simptomus. Ūmus idiopatinis prikurtimas – tai klausos nervo arba vidinės ausies pažeidimas.

Dėl koronaviruso 45-erių metų amžiaus vyras staiga prarado klausą – gydytojai teigia, kad Jungtinėje Karalystėje tai pirmas toks atvejis. Pacientas, kurio tapatybė neatskleidžiama, sirgo astma, bet nepaisant to buvo „geros sportinės formos ir sveikas“, tačiau susirgus COVID-19 sukeliama liga jam prireikė intensyvios terapijos. Po ilgo buvimo ligoninėje jis skundžiasi kurtumu kairiojoje ausyje. Anksčiau jis jokių klausos ar ausų problemų neturėjo.

Silpstanti klausa ir pusiausvyros sutrikimai – pirmieji simptomai, privertę Janiną kreiptis į Kauno klinikų gydytojus. Moteris galvojo, kad problemą išspręs klausos aparatas. Tačiau po nuodugnių tyrimų paaiškėjo, kad vienintelis sprendimas, galintis sugrąžinti kokybišką gyvenimą, – operacija gama peiliu. Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja dr. Alina Kuzminienė pasakoja, jog moters išsakyti nusiskundimai iš pradžių neaiškumų nekėlė, o daugiau klausimų kilo po nuodugnios apžiūros.

Vilniaus rajone gyvenanti Natalija Bernatovič su vyru augina vienuolikmetę dukrelę Milaną. Į pasaulį mergaitė pasibeldė labai anksti – vos 23 savaičių. Netikėtai prasidėjęs gimdymas pareikalavo Milanos tėvų daug jėgų kovojant už geresnę mergaitės sveikatą, kai gydytojai netikėjo mergaite. Nesvarstė atsisakyti dukters 41-erių mama Natalija pasakoja, kad nėštumo metu jautėsi gerai, tačiau gimdymas praėjo sudėtingai.

 Šiandien maždaug 16 procentų suaugusių europiečių kenčia nuo klausos sutrikimo. Net ir nežymus klausos sutrikimas gali stipriai paveikti įprastą kasdienį gyvenimą. Deja, tik nedidelė dalis kreipiasi pagalbos ir nešioja klausos aparatus, nepaisant to, kad nuo jų priklauso žmonių darbingumas ir gyvenimo kokybė. Apie klausos higieną ir prevenciją kalbiname Klausos centro „Audiomedika“ vadovą Mindaugą Jonaitį. Klausos centro klientai – ir kūdikiai, ir šimtamečiai senjorai.

Šiandien lietuviai yra vis labiau laisvesni, drąsesni, tolerantiškesni. Vis mažiau žmonių slepia ar net ignoruoja savo sveikatos problemas, bijodami, ką apie tai pagalvos aplinkiniai. Rūpintis savimi, savo gerove, sveikata tampa normaliu, kasdieniu ir net madingu dalyku.

Pastaruoju metu internete paplito įrašas, kuriame užfiksuotas nuo gimimo kurčias mažylis, kuriam daktarai pagaliau įstatė klausos aparatą ir jis pirmą kartą per visą savo gyvenimą išgirsta savo mamos balsą. Christy Keane – mama, kuri ir pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nufilmavo savo dukrelę Charlotte ir jos reakciją kuomet motina pirmą kartą pasakė „Aš tave myliu“. Šis vaizdo įrašas vos per kelias dienas surinko 2 milijonus peržiūrų „Facebook“ socialiniame tinkle.

 Darbas žemės ūkyje smarkiai kenkia žmonių klausai ir situaciją dar labiau blogina lietuvių užsispyrimas nenaudoti apsaugos priemonių. Klausos centrų „Audiomedika“ vadovas skaičiuoja, kad kas antram ūkininkui Lietuvoje gresia stiprūs priešlaikiniai klausos sutrikimai, kitiems – kiek lengvesnės sutrikimų formos. „Beveik niekas iš Lietuvos žemdirbių neišvengs klausos sutrikimų.

Gegužę pasaulis mini geros klausos mėnesį, tačiau Lietuvoje tam skiriama itin mažai dėmesio. Žmonės neinformuojami kaip apsaugoti savo klausą, nežino, kurie įpročiai jiems labiausiai kenkia ir netgi tiki, kad klausos netekimas yra staigus įvykis, sako klausos centrų vadovas. Jis dalinasi septyniais praktiškais patarimais, kurie padės efektyviai apsaugoti klausą. „Žmonių klausa itin retai kada sutrinka iš karto.

JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp žmogaus klausos ir jo gaunamų pajamų. Vien JAV blogiau girdintys žmonės per metus negauna 100 milijardų dolerių pajamų. Klausos centrų „Audiomedika“ vadovas Mindaugas Jonaitis aiškina, kad Lietuvoje situacija gali būti dar blogesnė. „Lietuviai neigia klausos sutrikimus, kol tai nepadaro akivaizdžios žalos jų gyvenimams. Jie save ir aplinkinius įtikinėja, kad yra sveiki, nors akivaizdžiai taip nėra.

Policijos sirenos, traukinių ir automobilių signalai – tik dalis nuolatinio miesto triukšmo, kuriame paskęsta net muzikos garsai. O žmonės tiesiog priversti prisitaikyti. Vokietijos mokslininkai surinko informaciją iš daugiau nei 20.000 atliktų klausos testų visame pasaulyje. Tam buvo naudojama programėlė „Mimi“, sukuriant ir pasaulio klausos indekso puslapį. Tyrime buvo nagrinėjamas galimas ryšys tarp gyvenimo mieste ir priešlaikinio klausos praradimo.

 Mergytės veidas tarsi sustingsta, išsiplečia net akių vyzdžiai, tada mažoji apsidairo ir ranką kelia prie ausies... Štai taip vos metukų Viltė sureaguoja į pirmąjį išgirstą garsą kaire ausimi. Gydytoja klausos aparatą mergytei jungia pamažu, kad ši neišsigąstų ir priprastų prie tokių naujovių. „Adaptacinė pirma tokia programa savaitėlei, kad šiek tiek suaktyvintų tą klausą ir susipažintų, kas tie garsai yra. Antrai savaitei jungiame jau antrą programą.

Nors visa Indrės Petkevičienės šeima ir giminė yra girdintieji, jos sūnus Kristijonas gimė kitoks. Medikai tada jiems pasiūlė išeitį – įstatyti kochlearinį implantą. Mažylio šeima nepasidavė vyraujantiems stereotipams – kad vaikas gali virsti robotu, kad gali nepritapti nei prie girdinčiųjų, nei prie kurčiųjų, kad magnetas vaiko galvoje trauks geležį – ir Kristijonui buvo atlikta operacija. „Kai Kristijonui buvo 6 mėn., pastebėjome, kad jis negirdi.

Kauno klinikų medikai dėl antibiotikų kurčiai likusiai vos kelių mėnesių mažylei grąžino klausą. Chirurgams mikronų tikslumu teko operuoti per anksti gimusios ir labai smulkutės mergaitės ausis. Ant rankų sūpuojanti savo pirmagimę, Viktorija su siaubu prisimena tą akimirką, kai iš medikų išgirdo ypač niūrias prognozes savo dukrai. Gimusi per anksti mergytė kurį laiką leido inkubatoriuje, vėliau persirgo dar ir meningitu. O po to medikai pastebėjo, kad mažylė visiškai nieko negirdi.

Paskutinį balandžio trečiadienį kasmet minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, jog nuolatinis triukšmas yra viena iš nerimo, nemigos, dirglumo, viršsvorio, galvos skausmo, padidėjusio kraujospūdžio, skrandžio ligų priežasčių. Taip pat, tie, kuriuos veikia triukšmas, dažniau skundžiasi suprastėjusia atmintimi, sumažėjusiu fiziniu ir protiniu darbingumu, prasta orientacija.

Iš D. Britanijos, Gatesheado miesto kilusi 40-metė Joanne Milne nuo gimimo negirdėjo nė krepštelėjimo. Ne gana to, būdama 20-ties ėmė prarasti ir regą. Moterį kamuoja Usherio sindromas. Tačiau visai neseniai ją aplankė stebuklas, kuris, pasak jos, akimirksniu pakeitė visą gyvenimą. Daktarai Joanne atliko ilgai lauktą ausų operaciją. Džiugią akimirką, kuomet moteris pirmą kartą išgirdo, jos mama įamžino filmavimo kamera. Kol medikė tikrino pacientės klausą ši puolė į ašaras.

Labai sudėtinga auginti ir tinkamai išauklėti vaiką, tam reikia labai daug tėvų laiko, pastangų ir, žinoma, atsidavimo. O kaip reikia auginti vaiką, kuris turi klausos sutrikimų? Tokiems vaikams pasaulio pažinimas tampa sudėtingesnis, kadangi jie daug sunkiau gauna informaciją iš aplinkos. Savo patirtimi dalinasi Skaistė Juozėnienė.

„Selga“ antrus metus iš eilės dovanoja galimybę išgirsti! Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimą negalią – klausos sutrikimus. Padėti kurtiems ir neprigirdintiems vaikams. Kuo anksčiau neprigirdintis vaikas turi galimybę pradėti naudoti klausos aparatą, tuo efektyvesnis jo panaudojimas, kuris lemia spartesnį vaiko vystymąsi. „Selga“ akcija „Už tikrą vaikystę“ jau du metus iš eilės vykdoma Latvijoje, kur klausos aparatai buvo nupirkti septyniems vaikams.