Kinija

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui pasakė, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos turėtų būti partnerės, o ne varžovės, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Abi šalys turėtų būti partnerės, ne varžovės“, – sakė Xi Jinpingas. Jį citavo transliuotojas CCTV. „Dar reikia išspręsti virtinę klausimų ir vis dar yra erdvės tolesnėms pastangoms“, – sakė Kinijos lyderis, susitikęs su A. Blinkenu Pekino Didžiojoje liaudies salėje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi  Antony Blinkenu, pranešė valstybinė žiniasklaida. Prieš šį susitikimą A. Blinkenas daugiau nei puspenktos valandos kalbėjosi su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi. JAV valstybės sekretorius šias derybas apibūdino kaip konstruktyvias ir išsamias.

Pekinas Berlyno pareiškimus, kad Vokietijoje veikia kinų šnipai, penktadienį pavadino visišku prasimanymu. „Vadinamoji kinų šnipų byla yra visiškas prasimanymas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas. „Kinija jau pareiškė griežtų protestų vokiečiams dėl nepagrįstų Vokietijos kaltinimų“, – pridūrė jis. Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo.

JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui penktadienį susitikus su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, buvo akcentuojamos išsiskiriančios pozicijos dėl daugybės ginčytinų dvišalių, regioninių ir pasaulinių klausimų. Abu diplomatai pabrėžė, kad svarbu išlaikyti atvirą bendravimą, tačiau apgailestavo, kad nesutarimai tarp jų šalių didėja ir darosi vis rimtesni. „Apskritai Kinijos ir JAV santykiai visose srityse pradeda stabilizuotis, – A. Blinkenui sakė Wang Yi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad gegužės mėnesį planuoja apsilankyti Kinijoje – tai bus jo pirmoji kelionė į užsienį po perrinkimo kovo mėnesį. Pastaruosius dvejus metus Vakarai su vis didesniu nerimu žvelgia į Rusiją ir Kiniją, kurios stengiasi stiprinti prekybos ir gynybos ryšius ir siekia plėsti savo įtaką pasaulyje. „Vizitas planuojamas gegužės mėnesį“, – sakė V. Putinas verslo forume Maskvoje, nepateikdamas daugiau detalių.

Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais  vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kosmodromo Gobio dykumoje šalies šiaurės vakaruose. Kosminį laivą iškėlė nešančioji raketa „Langer Marsch 2F“. Astronautai Ye Guangfu, Li Congas ir Li Guangsu pakeis dabartinę „Tiangong“ įgulą, dirbusią kosmose šešis mėnesius. Šį į Žemę turėtų grįžti kitos savaitės pradžioje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį išreiškė susirūpinimą po to, kai kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) politiko padėjėjas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu Kinijos naudai.  Įtarimai kelia „labai, labai didelį nerimą“, spaudos konferencijoje Berlyne sakė O. Scholzas po to, kai tyrėjai sulaikė europarlamentaro Maximiliano Kraho (Maksimiliano Kraho) iš partijos AfD, kandidatuosiančio ir šių metų rinkimuose, padėjėją.

Kinija trečiadienį įspėjo, kad Jungtinių Valstijų karinė parama Taivanui tik didina konflikto riziką po to, kai JAV Kongresas pavirtino 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų) karinę paramą savivaldžiai salai.

Antradienį Kinija pasmerkė, jos teigimu, „nepagrįstus JAV kaltinimus“, kad Pekinas remia Rusijos karą Ukrainoje. „Jungtinės Valstijos pristatė didelio masto pagalbos Ukrainai įstatymą, kartu pateikdamos nepagrįstus kaltinimus normaliai prekybai tarp Kinijos ir Rusijos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas ir pridūrė, kad „toks požiūris yra labai veidmainiškas ir visiškai neatsakingas, Kinija tam griežtai prieštarauja“....

Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politiko, Europos Parlamento (EP) nario, padėjėjas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu Kinijos naudai. Vyras, įvardytas tik kaip Jianas G. (Džianas G.), kaltinamas šnipinėjęs Kinijos opozicijos atstovus Vokietijoje ir dalijęsis informacija apie EP su Kinijos žvalgybos tarnyba, sakoma federalinių prokurorų pareiškime.

Kiniją kausto didžiuliai potvyniai. Nuo praėjusio ketvirtadienio tankiai apgyvendintą ir ekonomiškai išsivysčiusią Kinijos Guangdongo provinciją užklupo neįprastai smarkios ir ilgai trunkančios liūtys. Ši provincija dėl daugybės svarbių pramonės šakų dažnai yra vadinama „pasaulio fabriku“. Kiniją kausto potvyniai Dėl liūčių potvynių sezonas prasidėjo anksčiau nei įprastai.

Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. Gynybos ministerijos atstovas spaudai Wu Qianas teigė, kad Informacinės paramos pajėgos bus „pagrindinė parama koordinuotam tinklo informacinių sistemų kūrimui ir taikymui“. Kinija pastaraisiais metais skyrė milijardus dolerių savo ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, išaugus įtampai su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis regiono galiomis.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl dvejopo naudojimo medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Kinijos įmonės tiekia Rusijai ir kuriuos Maskva naudoja karinėms reikmėms, perdavimo.

Kinijos ambasada Irane penktadienį perspėjo šalyje esančius savo piliečius „imtis atsargumo priemonių dėl pavojaus saugumui“ po to, kai Irano žiniasklaida pranešė apie sprogimus netoli Isfahano. JAV žiniasklaida citavo pareigūnus teigusius, kad Izraelis sudavė atsakomuosius smūgius savo aršiam varžovui, o iraniečių žiniasklaida atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio.

Aukščiausiasis Kinijos saugumo pareigūnas Chen Wenqingas savaitgalį lankysis Rusijoje ir dalyvaus kolegų iš viso pasaulio susirinkime, penktadienį pranešė Pekinas. Politinio biuro narys, vadovaujantis galingai valdančiosios Komunistų partijos Centrinei politinių ir teisės reikalų komisijai (CPLC), lankysis Rusijoje nuo šeštadienio iki balandžio 28 d., pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija.

Irano įvykdytas Izraelio puolimas kelia pavojų ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir Rusijos karui Ukrainoje, nes tarp Maskvos ir Teherano mezgasi naujos konfliktų linijos. Platesnio masto konfliktas ne vien apribotų Kremliaus galimybes vykdyti savo „naftos ekonomiką“, bet ir galimai išplėstų Kinijos įtaką Rusijoje. JAV analitinio centro RAND vyresnioji politikos tyrėja Michelle Grisé aprašė, kaip platesnis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti Rusiją.

Pekinas ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas veidmainyste, reaguodamas į amerikiečių prezidento Joe Bideno kaltinimus, kad Kinija yra ksenofobiška ir sukčiauja dėl prekybos. „Norėčiau jo paklausti: ar jūs kalbat apie Kiniją, ar apie pačias JAV?“ – paprašytas pakomentuoti sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

JAV kosmoso agentūros NASA vadovas trečiadienį įstatymų leidėjams Vašingtone pasakė, kad Kinija po civilinių programų priedanga kosmose siekia karinių tikslų. „Kinija (kosmose) yra padariusi didžiulę pažangą, ypač per pastaruosius 10 metų, tačiau viskas daroma labai, labai slapčia“, – JAV Atstovų Rūmų asignacijų komitete pristatydamas JAV kosmoso agentūros prašymą dėl 2025 m. biudžeto pasakė Billas Nelsonas.

Pasaulyje pastaraisiais metais vis labiau nerimaujama dėl Trečiojo pasaulinio karo scenarijaus. „Sky news“ pakalbino kelis ekspertus ir klausė jų, ar tikrai artėjame prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.