kim ki-dukas

Atėjo tikrai įvairių bei įdomių filmų savaitėlė. Ir dažnai anksčiau nerodytų. Bet esi, žmogau, sugedęs tiek, kad jau dabar bauginiesi: vadinas, kitą savaitę visai nebus, apie ką rašyti. Šeštadienis Šioji diena, deja, ne ką tvirtina mano optimizmą. Apskritai savaitė -- kaip ir praėjusi: tai įdomybių sankaupa, tai -- tuštuma. Štai amerikiečių politinio kino („Septynios gegužės dienos“ ir kt.

Būtų savaitė kaip savaitė, jeigu dvi dienas iš eilės lietuvių TV ekranuose netriumfuotų mitinis rytietis Kim Ki-dukas. O ir šiaip gražių nelauktumų yra. Šeštadienis Daug daug filmų, bet iš pradžių susidaro įspūdis, kad tarp jų – vienos vidutinybės, ryt pasimiršiančios. Norit pavyzdžių? Prašom: tipiška „jaunimo komedija“ apie mažorečių (na, tų, kurios klykauja ir kilnoja gražias kojytes per kokias nors amerikiečių sporto varžybas) komandą – „Smarkuolės“ (LTV, 17.55 val.

Atrodytų, kažkas užsispyrė įrodyti, kad amerikiečių kinas - pats geriausias, nes šią savaitę daugiausia rodomi tikrai įspūdingi, gilūs jo pavyzdžiai. O bendrą foną galima trumpam ir užmiršti. Šeštadienis Ir vėl seni pažįstami, bet ne visai tokie, kuriuos pasitinki išskėstu glėbiu. Vampyrų enciklopedija „Ašmenys“ (LNK, 20.50 val.), aną savaitę rodyto trilerio tęsinys, panašiu grėsmingu pavadinimu „Aš vis dar žinau, ką veikei aną vasarą“ (LNK, 23.00 val.

Ir vėl niekuo neypatinga savaitė su keliais tikrai gerais filmais. Man ypač gaila, kad nesimato nieko iš klasikos. Bet tiek to, paklaidžiokime tarp pavadinimų. Šeštadienis Veiksmo filmai, trileriai, fantastika šią dieną triumfuoja. Tarp jų yra ir visai neblogų. Antai dar rodomas kino ekranuose, didelio pasisekimo susilaukė trileris “Dviveidis” (TV3, 20.15 val. ir pirmadienį, lapkričio 22 d., 11.55 val.) su fantastiška - kaip dabar dažniausiai ir būna - prielaida: ką, jeigu.

Šiandien visi prabėgam, nepastebim, sumindom, stengiamės išvengti to, kas mums nenaudinga, laimės ieškome keisčiausiais būdais, modernėjame... Režisierius Kim Ki-Dukas filme “Pavasaris, vasara, ruduo, žiema ir... pavasaris” herojaus mokytojo lūpomis atsako į pagrindinį filmo klausimą, iš kur šiuolaikiniame žmoguje tiek daug meilės, geismo, o kartu ir neapykantos, keršto. Atsakymą Kim Ki-Dukas susieja su Rytų kultūra - iš gamtos.

54-ojo Berlyno kino festivalio apdovanojimą už geriausią filmą, "Auksinį lokį", laimėjo turkų kilmės vokiečių režisieriaus Fatiho Akino juosta "Kaktomuša" (Gegen Die Wand, Head-On), šeštadienį paskelbė vertinimo komisijos prezidentė Frances McDormand (Fransis Makdormand). Filmas, pasakojantis apie sunkumus, su kuriais susiduria Hamburge gyvenanti antros kartos turkų išeivių šeima, buvo vienas iš dviejų vokiečių prodiusuotų kandidatų į prestižinį "Berlinalės" prizą.

Rugsėjo 27 d. pasibaigusio tarptautinio kino festivalio žiuri komisija netikėtai pagrindinį prizą atidavė Vokietijai atstovavusiam gruzinų kilmės režisieriui Dito Tsintsadzei, sukūrusiam absurdo kupiną filmą "Ginklo baimė". Filmas Toks keistas ir nesuvokiamas žiuri komisijos verdiktas nustebino daugelį kino specialistų.

Ir lietuvių kalba išleista norvegų rašytojos Herbjorg Vassmo knyga susilaukė populiarios ekranizacijos “Aš Dina”, o dabar, Lietuvoje peršokusi kino teatrų tarpsnį, tapo prieinama tik namų kinui. Naujausieji Naujais reliatyviai vadinu paskutinių 3-4 metų kino produkciją. Ar tie filmai išliks žiūrovų sąmonėje ir kino istorijoje, dabar pasakyti dar niekas negali.