kibernetinės grėsmės
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „kibernetinės grėsmės“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „kibernetinės grėsmės“.
Grėsmingos prognozės: kitais metais internetas tiesiog išsijungs?
Gruodžio mėnuo, yra skirtas praėjusių metų laimėjimų ir pralaimėjimų išryškinimui ir ateinančių metų prognozėms. Finansinių naujienų portalas „Business Insider“, remdamasis Jungtinių Amerikos valstijų IT saugumo sistemų kūrėjos LogRhythm atstovu, prognozuoja, kad kitais metais internetas turėtų patirti neeilinę programišių ataką, kuri, anot šaltinių, turėtų internetą išjungti 24 valandoms. Kiek tokia grėsmė yra reali ir ar jau reikia pradėti bijoti, klausiame ekspertų.
Kibernetinių grėsmių evoliucija: nuo lengvai pastebimų iki itin užslaptintų
Praėjusiais metais įvyko dideli pokyčiai, susiję su kibernetinių atakų organizavimo pobūdžiu, nurodo bendrovės ESET Lotynų Amerikos tyrimų laboratorija. Kaip teigia šios kompanijos saugumo ekspertai, „tradicines atakas“, kurios vis dar gali ženkliai paveikti organizacijas, išstumia specialiai konkrečiai aukai sukurta ataka – sudėtingo lygmens nuolatinė grėsmė (angl. advanced persistent threat – APT). Toliau apžvelgsime, kas gali nukentėti nuo APT grėsmių ir kaip nuo jų apsisaugoti.
Nuo kibernetinių pavojų apsaugoti gali ir darbuotojai
IT technologijos leidžia įmonėms stebėti ne tik kiekvieną jos kompiuterį, bet ir visą IT infrastruktūrą bei jos darbą. Dauguma kompanijų naudoja specialius infrastruktūros valdymo sprendimus, siekdamos apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių ir jų sukeliamų pasekmių – duomenų vagysčių, darbo procesų sutrikdymo ir t.t., bei užtikrinti efektyvų darbą. Įmonės diegia IT infrastruktūros stebėsenos programas, siekdamos didesnio duomenų saugumo.
REKLAMA
REKLAMA
IT saugumo ekspertai: Lietuva laukia kibernetinio saugumo krizės
Nors pasaulinės informacinių technologijų (IT) naujovės Lietuvoje pritaikomos beveik taip pat greitai kaip ir visame pasaulyje, mūsų šalyje vis dar siaurai suvokiama šių technologijų apsauga. Lietuvos organizacijos bei gyventojai kibernetinį saugumą dažnai sieja tik su antivirusinės apsaugos sistemos turėjimu ir kompiuterinių tinklų apsaugai ar švietimui apie saugų darbą internete vis dar skiria mažai dėmesio.
Sukurtas interaktyvus kibernetinių grėsmių žemėlapis
Bendrovė „Kaspersky Lab“ pristatė paslaugą, kuri aiškiai demonstruoja realiuoju laiku visame pasaulyje vykstančius kibernetinio saugumo incidentus. Vaizduojamų grėsmių kategorijose – kenkėjiški objektai, aptikti per tiesioginį kontaktą ir nuskenuoti pagal užklausą, taip pat pašto ir interneto antiviruso suveikimo metu aptiktos programų grėsmės ir tinklo atakos.
„Kaspersky Lab“ įvertino kibernetines grėsmes Baltijos šalyse
Analizuodami balandžio mėn. kibernetinių grėsmių statistiką „Kaspersky Lab“ ekspertai priėjo išvadą, kad tarp visų Baltijos šalių blogiausia situacija yra Lietuvoje. Balandžio mėn. pasaulio šalių, kurių vartotojams labiausiai grėsė užkrėsti savo kompiuterius internete, sąraše Lietuva atsidūrė 22 vietoje turėdama 26,48 proc. rizikos faktorių. Latvija dviem laiptukais žemiau – 24,98 proc., Estija liko 32 vietoje – 24,46 proc., sakoma bendrovės pranešime.
REKLAMA
REKLAMA
JAV įvardino pagrindinius kibernetinių grėsmių šaltinius
Jungtinių Valstijų specialiosios tarnybos vadina Prancūziją ir Izraelį vienais svarbiausių kibernetinių atakų šaltinių, be Kinijos ir Rusijos, pirmadienį informuoja JAV žiniasklaida. JAV ne kartą Kiniją ir Rusiją priskyrė prie svarbiausių kibernetinių grėsmių šaltinių. O dabar į šalių, kuriose kyla didžiausia kibernetinių atakų grėsmė, sąrašą pateko dar ir Prancūzija bei Izraelis, informuoja laikraštis „The Washington Post“, remdamasis Nacionalinės žvalgybos duomenimis.
Kibernetinės grėsmės – tarp mito ir realybės
Šiandien aktualiausiomis grėsmėmis bent jau mūsų regione dažniausiai laikomi galimi energetinių išteklių tiekimo sutrikimai, finansinis nestabilumas, išorės veikėjų įtaka šalies politiniam savarankiškumui. Tačiau nė vienos iš jų, kaip ir terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ar juo labiau piratavimo, negalima laikyti nauju, tik paskutiniam dešimtmečiui ar dvidešimtmečiui būdingu reiškiniu.
