kibernetika

Po penktadienio vakarą įvykusios kibernetinės atakos kai kurių Europos oro uostų darbas pirmadienį ir toliau buvo sutrikęs, labiausiai paveiktas Berlyno oro uostas.  Pagrindiniame Berlyno oro uoste (BER) laukiama maždaug 95 tūkst. keleivių, gerokai daugiau nei įprastai pirmadienį, kai keleivių būna 75 tūkst.–85 tūkst., sakė atstovas ir pridūrė, kad papildoma įtampa kyla dėl tūkstančių grįžtančių maratono bėgikų.

Lenkija kasdien vidutiniškai patiria 300 rusų kibernetinių atakų, duodamas interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Times“ sakė skaitmeninių reikalų ministras Krzysztofas Gawkowskis. Ketvirtadienį publikuotame interviu K. Gawkowskis sakė, kad 2025 m. Rusų karinė žvalgyba GRU ėmė triskart intensyviau pulti Lenkijos infrastruktūrą ir jos darbuotojus. Praėjusiais metais užfiksuota daugiau nei 100 000 bandymų įsilaužti į kompiuterių tinklus.

Kibernetinių incidentų pernai patyrė beveik tris kartus daugiau gyventojų nei 2023 metais, skelbia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Pasak jos parengtos 2024 metų asmens duomenų apsaugos priežiūros apžvalgos, incidentai pernai paveikė beveik 1,5 mln. duomenų subjektų, tuo metu 2023 metais – beveik 0,6 mln.  Anot jos, trys dažniausios tokių incidentų priežastys: perimti naršyklėse išsaugoti prisijungimai (27 proc. atvejų), nepakankamai apmokytas personalas (18 proc.

Lietuvoje pernai užregistruota 63 proc. daugiau kibernetinių incidentų nei 2023 metais, rodo 2024-ųjų Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaita. „Tačiau šis pokytis sietinas ne su padidėjusia grėsme, bet su augančiu visuomenės sąmoningumu ir būtinybės pranešti apie kibernetinius incidentus supratimu“, – rašoma ataskaitoje.

Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas teigia, kad kariuomenė turi gilinti žinias kibernetikos srityje, nes ji nėra tokia išvystyta kaip kitose NATO valstybėse. „Paminėsiu kibernetiką ir kosmoso dimensiją, taip pavadinkime. Tai yra tos sritys, kuriose mes tikrai kaip Gynybos štabas, kaip Ginkluotosios pajėgų štabas, turime gilintis ir domėtis.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) antradienį pranešė steigianti kariuomenės kibernetinės gynybos valdybą. Sprendimas dėl šio struktūrinio kariuomenės padalinio ministerijoje priimtas dar praėjusiais metais, o šių metų pradžioje tam pritarė Valstybės gynimo taryba. Dabar dėl jo dar turės apsispręsti Vyriausybė, nurodoma pranešime.

Šią savaitę ekspertams atlikus milžiniško nutekintų duomenų kiekio analizę paaiškėjo, kad viena Kinijos technologijų saugumo bendrovė sugebėjo įsibrauti į užsienio vyriausybių duomenų bazes, paskyras socialiniuose tinkluose ir įsilaužti į asmeninius kompiuterius.

Lietuvos kariuomenė pirmadienį pradeda aktyviąją kibernetinės gynybos pratybų „Gintarinė migla 2023“ (angl. „Amber Mist 2023“), kuriose bus kuriami įvairių kibernetinių incidentų scenarijai, dalį. Situacijų vystymui bus sukurtas „Raudonosios komandos“ incidentų centras, kurio atstovai veiks kaip piktadariai, o Kibernetinių incidentų greito reagavimo komandos („Mėlynoji“ komanda) sieks susidoroti su visais „Raudonųjų“ mestais iššūkiais.

Lenkijos policija sekmadienį sulaikė du vyrus, įtariamus įsilaužimu į nacionalinių geležinkelių ryšio tinklą, šį savaitgalį sutrikdžiusiu eismą kai kuriose šalies dalyse.  „Du sulaikyti vyrai yra Lenkijos piliečiai“, – sakė Lenkijos rytuose esančios Balstogės, kur buvo sulaikyti įtariamieji, policijos atstovas Tomaszas Krupa. Policija taip pat paėmė radijo įrangos iš buto, kuriame buvo sulaikyti 24 ir 29 metų įtariamieji.

Sekmadienį Lietuvoje fiksuoti du rimti kibernetiniai incidentai. Buvo įsilaužta į regioninės radijo stoties ir prekybos centro IT paslaugas ir vietoje įprastos muzikos ar pranešimų prekybos centro lankytojams buvo paleistas įrašas prieš NATO, prieš ginklų tiekimą Ukrainai, oranešė patikimi šaltiniai. Įraše žmonės taip pat buvo kviečiami reikalauti derybų, o ne kariauti. Tai išskirtinis atvejis, kai pakeičiami garso failai.

Rengiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) identifikavo galimas rizikas ir davė nurodymus įstaigoms „užkamšyti skyles“. Šio centro Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktoriaus Jono Skardinsko teigimu, iš viso identifikuota 30 institucijų, kurių funkcijos susijusios su informacinėmis sistemomis, nustatytos 363 nepriimtinos rizikos.

Artėjant Vilniuje liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui penktadienį institucijų vadovai bei ekspertai rengiamoje konferencijoje aptars kibernetinį saugumą.

Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) vadovauti pradeda kibernetinio saugumo specialistas Liudas Ališauskas. Kaip ketvirtadienį nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM), NKSC vadovas ypatingą dėmesį turės skirti Lietuvos kritinės infrastruktūros atsparumo kibernetinėms grėsmėms stiprinimui, kibernetinių incidentų valdymui ir visos valstybės kibernetinės brandos ugdymui.

Valstybės kontrolė ragina tobulinti kibernetinio saugumo užtikrinimo sistemą – dažniau rengti pratybas įstaigoms, kompleksiškiau stebėti kibernetinio saugumo rizikas. Šias rekomendacijas Valstybės kontrolė pateikė ketvirtadienį, baigiantis Europos kibernetinio saugumo mėnesiui. Valstybės auditoriai atkreipia dėmesį, kad 2019-2021 metais Lietuvoje registruota per 11,6 tūkst. kibernetinių incidentų.

Kibernetinės saugumo pratybos parodė, kad kas aštuntas imitacinį sukčių laišką gavęs darbuotojas atliko žalingus veiksmus, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.  Pratybų „Kibernetinis skydas 2022“ metu iš viso buvo išsiųsta 56 tūkstančiai elektroninių laiškų, imituojančių kibernetinių sukčių žinutes. Šiuos laiškus gavo darbuotojai iš 91 organizacijos. Anot pranešimo, sukčių elektroninio laiško neatpažino ir žalingus veiksmus atliko 7,1 tūkst.

Antradienį Lietuvoje prasideda didžiausios šiais metais kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2022“. Tris dienas vyksiančias pratybas organizuoja Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). Jose dalyvaus Lietuvos kariuomenės, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Kertinio valstybinio telekomunikacijų centro, Informacinių technologijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai.

Lenkija taps penktąja valstybe, prisijungsiančia prie Regioninio kibernetinės gynybos centro (RKGC), veikiančio kaip Nacionalinio kibernetinio saugumo centro filialas, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. „Pusantrų metų veikiantis Regioninis kibernetinės gynybos centras toliau plečiasi ir auga. Lenkijos prisijungimas jį tik dar labiau sustiprins ir leis geriau vertinti mūsų regiono kibernetinio saugumo situaciją“, – pranešime sakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Europos Komisija (EK) pateikė ketvirtadienį pasiūlymą dėl naujo Kibernetinio atsparumo akto, siekdama įvesti griežtas taisykles susietųjų prietaisų, tokių kaip „išmanieji“ šaldytuvai ar virtualūs asistentai, gamintojams ir užtikrinti, kad įmonės garantuotų geresnę apsaugą nuo kibernetinių atakų.  Pasak EK pranešimo spaudai, naujuoju aktu bus užtikrinta, kad skaitmeniniai produktai, pavyzdžiui, belaidžiai ir laidiniai įrenginiai ir programinė įranga, būtų saugesni vartotojams visoje ES.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) pasmerkė prorusiškų programišių kibernetines atakas prieš Bendrijos nares, tarp kurių buvo ir Lietuva.

Šiuo metu rengiama ypač daug kibernetinių atakų, nukreiptų ne tik prieš Lietuvos valdžios institucijas, bet ir prieš šalyje veikiančių privačių kompanijų informacines sistemas. Neretai perimami ir paviešinami verslo klientų duomenys. Vartotojai ir priežiūrą vykdančios institucijos paprastai skuba piktintis, kad neapsisaugojo pats verslas. Bet kalbant apie vis tobulėjančias informacines technologijas, būtina nepamiršti paprastos tiesos, – kad nenulaužiamų sistemų tiesiog nėra.

Skelbimų portalui alio.lt pranešus apie patirtą kibernetinę ataką ir galimai nutekėjusius 345 tūkst. klientų duomenis, Informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas sako, kad įmonėms ir įstaigoms būtina didinti investicijas į informacinių sistemų saugumą, o vartotojai turėtų apsaugoti savo prisijungimus ir dažnai keisti slaptažodžius.

Europos Centrinis Bankas (ECB) antradienį pranešė, kad į jo prezidentės Christine Lagarde elektronines paskyras buvo pamėginta įsilaužti, tačiau jokių duomenų pavogta nebuvo.

Tamsus kambarys, žalias kompiuterio ekranas ir šviesos greičiu klaviatūrą maigantis programišius, per sekundę „nulaužiantis“ visas saugos sistemas ir taip pridarantis žalos už milijonus. Greičiausiai tokia ar panaši filmo scena iškyla mūsų galvoje pagalvojus apie kibernetinius nusikaltėlius. Tačiau programišių atakos ne visada būna rimtos – kai kurios jų tik priverčia kvatotis ir tuo pačiu skatina mus virtualioje erdvėje būti dar atsargesnius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos institucijas ir verslą nuslopo, bet ekspertai pasirengę jų atsinaujinimui, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) laikinasis vadovas Jonas Skardinskas. „Viskas bet kada vėl gali prasidėti, pasiruošimas yra. Bet faktinė padėtis, sakyčiau, grįžo į pradinį lygį, kuris buvo prieš praėjusios savaitės pradžią“, – BNS penktadienį sakė J. Skardinskas.

Didžiausios DDoS atakos šiuo metu yra suvaldytos, visos Saugiojo tinklo paslaugos yra teikiamos, praneša Krašto apsaugos ministerija.  Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) anksčiau informavo, kad prieš Saugųjį valstybinį duomenų perdavimo tinklą, kitas Lietuvos valdžios institucijas bei privačias įmones buvo vykdoma intensyvi paskirstyta paslaugų trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) ataka.

Kelių Europos šalių kibernetinės gynybos pajėgų vadai trečiadienį kalbėjo, kad Rusijos prieš Ukrainą naudojamos kibernetinio karo priemonės pasirodė esančios daug silpnesnės nei tikėtasi. „Mes, kibernetinio saugumo ekspertai, remdamiesi ankstesne patirtimi dėl Rusijos elgesio ir pajėgumų, buvome gan tikri, kad įvyks kibernetinis Perl Harboras“, – sakė Lenkijos nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas generolas Karolis Molenda.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) užbaigė bendrą kibernetinės gynybos operaciją „Hunt Forward“,  skirtą stiprinti praktinį sąveikumą, didinti svarbiausių tinklų atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Kaip antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, ši bendra Lietuvos ir JAV kariuomenės kibernetinės vadavietės US CYBERCOM vykdyta operacija yra pirmas bendras toks projektas reaguojant į kibernetines grėsmes.

Jungtinės Valstijos antradienį pasiūlė 10 mln. dolerių (9,4 mln. eurų) premijas už pagalbą patraukiant baudžiamojon atsakomybėn šešis Rusijos karinės žvalgybos pareigūnus, kaltinamus verslui visame pasaulyje smarkiai pakenkusiomis kibernetinėmis atakomis 2017 metais. Šešis rusus, susijusius su Rusijos karinės žvalgybos (GRU) 74455-uoju skyriumi („Sandworm“), JAV federalinė didžioji žiuri spalį apkaltino dėl virtinės kibernetinių atakų, įskaitant ataką prieš Ukrainos energetinę sistemą.

Lietuvos ir Čekijos kariuomenių vadai Prahoje sutarė bendradarbiauti elektroninės kovos, komunikacijos, karinės medicinos, pajėgų apsaugos ir kitose srityse, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Prahoje besilankantis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys susitiko su Čekijos kariuomenės vadu generolu Aleš Opata. Susitikime aptartas dvišalis karinis bendradarbiavimas, Lietuvos ir Čekijos karių dalyvavimas tarptautinėse pratybose, karinio rengimo klausimai.

Programišiai kovo pradžioje surengė kibernetinį išpuolį prieš Kauno savivaldybės įmonę „Kauno vandenys“ – virusas sutrikdė įmonės interneto svetainės veiklą ir užšifravo dalį klientų duomenų.

Panaudojant suklastotą elektroninio pašto adresą Latvijos gynybos ministro Arčio Pabriko vardu antradienį keliems adresatams valstybinėse įstaigose buvo išsiųsti neteisingi, kompromituojančio turinio pranešimai, naujienų agentūrai BNS nurodė Gynybos ministerija. Melagingi pranešimai A. Pabriko vardu buvo išsiuntinėti iš Rusijoje esančių serverių. Laiškuose sakoma, kad vasario 16 dieną jis apsilankė bare Rygos senamiestyje, kur dviprasmiškai leido laiką.

Lietuvoje nėra tinklų, kurių negalėtų įveikti kibernetiniai įsilaužėliai, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas. „Tų incidentų yra ir jų yra faktiškai visuose tinkluose, visose sistemose, kur esame prisijungę, kur stebime. Faktiškai tokių tinklų, kad įsilaužėliai negalėtų tos saugos įveikti, nėra, deja“, - centro oficialiam atidarymui skirtoje spaudos konferencijoje antradienį sakė R.Černiauskas.

Dėl kibernetinės atakos trečiadienį neveikia Užsienio reikalų ministerijos (URM) interneto svetainė. Ministerija pranešė, kad jos informacinių technologijų specialistai ėmėsi reikiamų priemonių, kad nebūtų sutrikdyti kiti URM informaciniai ištekliai ir Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje veiktų įprastu režimu. URM puslapis patyrė DDos ataką, kurios metu siunčiama daugybė užklausų iš įvairių interneto taškų, siekiant sutrikdyti interneto tinklalapio veikimą.

Prieš Lietuvos institucijas nukreipta kibernetinė žvalgyba ir atakos stiprėja, didesnis priešiškų jėgų aktyvumas pastebimas prieš ar po rezonansinių įvykių, sako Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento direktorius Arvydas Plėštys. „Incidentai tampa labiau stebimi pagal tam tikrus politinius įvykius, pavyzdžiui, suintensyvėjo prieš Paryžiaus įvykius - jaučiama, kad atliekami kažkokie „žvalgybiniai“ dalykai, parengiamieji.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Vilniuje informacinių technologijų ekspertai, akademikai ir valdininkai rinksis į kibernetinio saugumo konferenciją. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko teigimu, nors kibernetinis saugumas yra įvardijamas kaip pirmaeilis nacionalinio saugumo interesas, šioje srityje trūksta ir teisinio reglamentavimo, ir specialistų, ir įrangos.

NATO pranešė, kad šeštadienį buvo įvykdyta „reikšminga“ kibernetinė ataka prieš kelias jos interneto svetaines, už kurią atsakomybę prisiėmė ukrainiečių kompiuterių įsilaužėliai ir kuri, regis, buvo naujausias virtualaus karo, susijusio su Ukrainos krize, protrūkis.

Ukrainoje dešimtys kompiuterių tinklų buvo užkrėsti nauju agresyviu kibernetiniu ginklu „Snake“ („Gyvatė“), nurodė ekspertai. Šis kompiuterinis virusas vis plačiau naudojamas nuo šių metų pradžios – dar prieš įsiplieskiant didžiausiems protestams, per kuriuos galiausiai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, sakoma penktadienį paskelbtame Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios kibernetinio saugumo bendrovės „BAE Systems“ pranešime.

  LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybė spręs dėl kibernetinio saugumo grupės steigimo, kuri veiktų Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad grupė pirmininkavimo laikotarpiu rūpintųsi incidentų pasekmių valdymu. Taip pat siūloma didinti valstybinių institucijų kibernetinį saugumą bei užtikrinti, kad jos imtųsi reikiamų priemonių duomenims apsaugoti.

  Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kibernetinės atakos, prasidėjusios nuo portalo „Delfi“, vykdytos ir prieš kitus portalus, sukėlė ant kojų institucijas ir privertė atsakingus asmenis kalbėti ir analizuoti, kodėl jos buvo surengtos, ar jos susijusios su artėjančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai, kas jų organizatorius ir, svarbiausia, ar Lietuva pajėgi nuo jų apsiginti.

Kibernetinės atakos prieš naujienų portalą „Delfi“ ir Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapį patvirtina, kad internetiniai nusikaltėliai nesnaudžia, o artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) tarybai kibernetinės grėsmės ir jų mastai gali viršyti visus nuogąstavimus, teigia intelektualius informacinių technologijų (IT) sprendimus diegiančios įmonės „Blue Bridge“ specialistai.

JAV pareigūnai ir gynybos kompanijos padarė išvadą, kad kinų programišiai įsilaužė į tinklą, kuriame laikomi moderniausių JAV ginklų sistemų brėžiniai, antradienį pranešė "The Washington Post". Cituodamas slaptą Pentagonui ruoštą ataskaitą laikrašis rašo, jog kibernetiniai įsilaužimai yra dalis plataus masto kinų šnipinėjimo kampanijos prieš JAV gynybos rangovus ir vyriausybines agentūras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Darbo partijos frakcijos atstovas Artūras Paulauskas sako, jog kol kas tinkamai neįvertinama kibernetinių atakų keliama grėsmė. "Mes dar nelabai suvokiame tokių grėsmių ir negalime įvertinti jų svarbos. Nei verslas, nei valstybinis sektorius, nei paprasti žmonės kol kas rimtai nesusidūrė su tokiomis grėsmėmis, o jei ir susidūrė, galbūt nieko apie tai nežino.

Indija per ateinančius penkerius metus ketina kovoti su kibernetiniais išpuoliais parengdama 500 tūkst. kompiuterių specialistų. Indijos saugumo agentūros teigia, kad kibernetinis karas tapo pagrindiniu pavojumi nacionaliniam saugumui. Šalies sistemas dažnai puldinėja savi sabotažininkai ir užsienio varžovai. „Nepaisant to, kad Indija laikoma informacinių technologijų lydere, šaliai trūksta apie 500 tūkst. šios srities ekspertų, - sakė Indijos duomenų apsaugos tarybos vadovas.

Technologijų pasaulyje plinta kibernetinės grėsmės, kurioms pagrindą suteikia spartėjantis įrenginių konvergencijos procesas. Jis apima kompiuterius, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus, netgi spausdintuvus – visus išmaniuosius įrenginius, kurie gali tarpusavyje jungtis, internetu ar vietiniu tinklu keistis duomenimis. Ekspertai prognozuoja, jog ši tendencija stiprės ir ateinančiais metais taps viena iš didžiausių saugumo grėsmių.

Kibernetinėje erdvėje siautėti pradėjęs naujas kompiuterinis virusas saugumo ekspertus privertė prabilti apie naują kibernetinio karo etapą ir už viso to slypinčias šalių vyriausybes. Rusijos bendrovės „Kaspersky Labs“ programuotojai aptiko virusą „Flame“, kuris jau mažiausiai dvejus metus vagia konfidencialią informaciją iš Vidurio Rytų valstybėse esančių kompiuterių.

JAV ir Kinija turi pagerinti savo kibernetinį saugumą ir kartu dirbti, siekiant išvengti klaidų, kurios gali lemti konfliktą, teigė JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta. Pirmadienį Kinijos gynybos ministras Liang Guanglie pirmą kartą per devynerius metus lankėsi JAV. Per spaudos konferenciją Pentagone su L. Guanglie L. Panetta gynė JAV kariuomenės pokyčius, sutelkiant strateginį dėmesį į Aziją. Pasak jo, tikslas yra padėti draugams išplėsti pajėgumą iššūkiams įveikti.

Kinijos kibernetinis karas konflikto atveju, pavyzdžiui, dėl Taivano ar dėl Pietų Kinijos jūros, gali kelti realią grėsmę JAV kariuomenei, teigiama JAV Kongresui parengtoje ataskaitoje. Aviacijos, kosmoso ir karinės pramonės kompanijos „Northrop Grumman Corp“ atliktos analizės išvadose teigiama, kad operacijos prieš kompiuterių tinklus per pastarąjį dešimtmetį tapo pagrindine Pekino karinės ir nacionalinės plėtros strategija.

Estijos teisėsauga, bendradarbiaudama su JAV žinybomis, sulaikė septynis asmenis, įtariamus didelio masto sukčiavimu pasitelkiant internetą ir pinigų plovimu. Sukčiai gali būti teisiami ir Estijoje, ir JAV, kur pirmiausia ir buvo pastebėta jų kenkėjiška veikla, praneša Estijos nacionalinis transliuotojas. Estijos valstybės prokurorė Piret Paukštys sako, kad nusikaltėliai pasisavino 21,5 mln. JAV dolerių ir 560 tūkst. eurų. Jų sukurtos kenkėjiškos programos buvo užvaldžiusios maždaug 4 mln.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį išvyksta į Tartu, kur susitiks su Estijos Prezidentu Toomas Hendrik Ilves ir lankysis Tartu universitete. Šalies vadovė pabrėžė, jog prieš 20 metų kartu iškovojusios laisvę, šiandien Lietuva ir Estija žengia į naują, bendrų iniciatyvų ir konkrečių darbų etapą. 2012 m. Lietuva koordinuos Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą ir pirmininkaus Baltijos valstybių bendradarbiavimo institucijoms.