karkasinis namas

Pasakoje apie tris paršiukus, kurie tikrai nebuvo diplomuoti statybininkai, namams buvo naudojamos labai ekologiškos, tačiau ne visais atvejais tvirtos medžiagos. Kuris paršiukas atsilaikė, turbūt pamenate – tas, kurio namas buvo iš akmenų. Todėl kad ir kokias permainas individualių namų statybos rinkoje atneša naujausios technologijos, vis tiek Lietuvoje iki šiol karaliauja mūras.

Namo statybos daugeliui asocijuojasi su ilgu ir daug išlaidų reikalaujančiu darbu. Tačiau 25-erių kretingiškis Tomas Rudys nedidelį namelį savo rankomis pasistatė per dešimt mėnesių, o jam tai atsiėjo 15 tūkst. eurų. Nors ateityje prireiks kiek daugiau investicijų, tačiau bendra suma taip pat nebus itin didelė. Statybos darbus jis pradėjo 2022 metų balandžio mėnesį. Pradėjo, kaip pats sako, be aiškaus plano, o šiandien jau įsirenginėja naujuosius namus.

Lietuvoje – vis daugiau svarstančiųjų galimybę pasistatyti surenkamą skydinį-karkasinį namą. Tačiau neretai žmones stabdo niekuo nepagrįsti mitai apie šio tipo būstus, kuriuos jų gamintojai nesunkiai paneigia. Skydinius–karkasinius namus gaminančios bendrovės „Kriautė“ vadovas Rokas Lukošius įvardija šešis dažniausiai sutinkamus mitus apie šio tipo būstus. 1. Nepatvarus. Žmonės dažnai nuogąstauja, kad tokie namai gali neatlaikyti stipresnio vėjo ar kitokių gamtos stichijų.

Tyrėjai, aiškindamiesi įprastinių šiltojo regiono karkasinių JAV namų tvirtumą, iš daugiau nei 100 milžiniškų ventiliatorių sukūrė 2 kategorijos uraganą. Eksperimentas, praneša BBC, buvo atliktas JAV Namų saugumo centre Pietų Karolinoje ir juo siekta parodyti sustiprintų konstrukcijų pranašumą prieš pigesnį, bet labai plačiai paplitusį konstrukcijos tipą. Vėjui pasiekus 155 km/ val. greitį įprastas karkasinis namas pradėjo virpėti ir subyrėjo į šipulius.