karinės pajėgos

Europos kariuomenių lyderiai jau kurį laiką žinojo, kad žemynui grėsė didelio intensyvumo karinio konflikto ar plataus masto karo pavojus. Tai liudija laipsniškas Europos persiginklavimas, kurį karas Ukrainoje tik dar paspartino. Būtų neteisinga sakyti, kad Europos lyderiai neįvertino kylančių grėsmių, tačiau jie padarė klaidą manydami, kad grasinimams atremti užteks tik geležies, rašo „Foreign Policy“. Ginkluotė tėra tik vienas Europos problemos aspektų.

Alexas Drueke ir Andy Tai Huynhas kelias valandas bėgo nuo Rusijos pajėgų. Kad liktų nepastebėti, jie slinko per Ukrainos pušynus ir pelkes. Šie Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų veteranai liko užnugaryje (nors, kaip sakė patys kariai, jie buvo „palikti“) po to, kai buvo užpultas jų dalinys. Jie nusprendė, kad saugiausia išeitis, leisianti išgyventi, yra pėsčiomis grįžti į jų bazę Charkive. Šį jų sprendimą sekė kančių ir baimės pilnos 104 dienos nelaisvėje.

Pirmadienį Lietuvos teritoriniuose vandenyse prasidės tarptautinės pratybos „Baltijos bikinis 2022“. Jose treniruosis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos karinių oro pajėgų kariai, pranešė kariuomenė. Per mokymus bus tikrinamos ir vykdomos įvairios procedūros orlaivio avarijos atveju, o karinių oro pajėgų skraidantis personalas mokysis tinkamai reaguoti nelaimės atveju bei tobulins išsilaisvinimo iš orlaivio įgūdžius vandenyje.

Ukrainiečių oro gynybos sistema „Buk-M1“ sekmadienį numušė rusų karinį droną „Ptero“, kuriuo buvo renkama žvalgybinė informacija. Oro gynybos atstovų socialiniame tinkle taip pat buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip okupantų dronas yra numušamas. „Šiais metais saulėgrąžos vėl kvepia karu, tačiau jos savo gražumu įkvepia, kad būtų pasiekta pergalė“, – priduriama prie patalpinto vaizdo įrašo.

Lietuvoje pirmą kartą dislokuota Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) vadavietė, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Nuolatinis jungtinių pajėgų štabas (angl. The Standing Joint Force HQ, SJFHQ) šalyje dislokuojamas mėnesiui – iki gegužės 31 dienos. Pirmą kartą Lietuvoje dislokuoto štabo pagrindinis uždavinys yra tarptautinės vadaviečių pratybos.

Dabar prie Ukrainos pajėgų tiek, kad Rusija galėtų pradėti didelio masto karinę operaciją, teigė Laurynas Kasčiūnas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė, kad Rusija taip pat galėtų bandyti išplėsti okupuotas teritorijas. L. Kasčiūną kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Ukraina ir mūsų NATO partneriai vis rimčiau įspėja, kad šią žiemą Rusija gali užpulti Ukrainą.

Žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos karinės pajėgos buvo ypatingai nustekentos, tačiau tai jau seniai praeitis. Rytų kaimynė iš esmės sugebėjo įgyvendinti didžiąją dalį suplanuotos ginkluotųjų pajėgų reformos, o tai reiškia, kad šalia rytinių NATO sienų yra valstybė, kurios pajėgos gali be jokio ypatingo pasiruošimo iškart kariauti du su puse karo ir kuri jau sukūrė atskirą karinę finansinę sistemą, kad galėtų mokėti atlyginimus kariams tikro karo atveju.

Rusijai būdinga prūsiška karybos kultūra, kuri yra visiškai nebūdinga Vakarams, todėl mes dažnai nesuprantame Maskvos užmačių ir veikimo būdo. Tokiai kultūrai natūralu orientuotis vien į tikslą. Jeigu atsiranda kažkas, kas trukdo siekti tikslo, tas „kažkas“ turi būti pašalintas. Taip Rusijos karinį ir politinį veikimo stilių apibūdina atsargos majoras, nepriklausomas analitikas Daivis Petraitis. Vakarų kariniams ir politikos veikėjams taip pat įprasta mąstyti „win-win“ kategorijomis.

Likus vos minutei iki vidurnakčio iš Kabulo oro uosto pakilo paskutiniai JAV kariniai lėktuvai ir taip baigėsi kone 20 metų trukęs Vašingtono ir NATO Aljanso karas Afganistane. Karo pabaigą vieni vadina pralaimėjimu, kiti – neišvengiamumu. Kabulo oro uoste jau drąsiai vaikšto talibų lyderiai, aidi džiaugsmo šūviai.  O apie įspūdžius iš operacijos Kabule prabilo ir vertėjus vaduoti padėjusi Lietuvos diplomatė.