karinė invazija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis šiemet turėtų nuimti rekordinį grūdų derlių – apie pusantro šimto milijono tonų. „Preliminarus [2022 metų grūdų derliaus] įvertis jau siekia 150 mln. tonų, įskaitant apie 100 mln. tonų kviečių. Tai bus rekordas Rusijos istorijoje“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame pasitarime žemės ūkio temomis. „Jau prikulta 138,7 mln. tonų grūdų“, – pridūrė prezidentas.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato karštoji linija sulaukia rusų, patekusių į karinės mobilizacijos sąrašą, skambučių, kurie klausia, kaip būtų galima pasiduoti, rašo UNIAN, remdamasi ministerijos atstovo Andrijaus Jusovo pastebėjimu. „Į karštąją liniją skambina daugybė mobilizuotų rusų ar netgi tie, kurie dar net nebuvo įtraukti į [karinės tarnybos sudėtį].

Estijos užsienio reikalų ministerija dėl Rusijos karinių veiksmų pataria nevykti į šią šalį, nebent tai būtina, ir visiškai vengti kelionių į jos regionus, besiribojančius su Ukraina. Tokią rekomendaciją pirmadienį paskelbė Estijos URM spaudos tarnyba. Ministerija prašo laikinai Rusijoje esančių Estijos piliečių įvertinti poreikį likti toje šalyje ir, esant galimybei, grįžti į Estiją.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas 92 asmenims ir subjektams, Rusijos režimui surengus pseudoreferendumus rusų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, o Maskvai pažėrus daugiau grasinimų Vakarams. „Fiktyvūs referendumai, rengiami prirėmus ginklą, negali būti nei laisvi, nei sąžiningi, ir mes niekada nepripažinsime jų rezultatų“, – pareiškime teigė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.

Pietiniame Dagestano regione Rusijos policija savaitgalį sulaikė daugiau kaip 100 žmonių, protestavusių prieš dalinę karių mobilizaciją, pranešė nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“. Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos skaičiavimais, atliktais išanalizavus internete paskelbtus pranešimus apie mirtį, per Kremliaus puolimą Ukrainoje žuvo daugiau vyrų iš Dagestano – neturtingos Šiaurės Kaukazo respublikos, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, – nei bet kurios kitos Rusijos dalies.

Kremlius pirmadienį pripažino, kad mobilizuojant rezervistus kariniams veiksmams Ukrainoje buvo padaryta klaidų, ir teigė, kad sprendimas uždaryti Rusijos sienas nebuvo priimtas. „Iš tiesų yra atvejų, kai (mobilizacijos) dekretas buvo pažeistas. Kai kuriuose regionuose gubernatoriai aktyviai dirba, kad ištaisytų padėtį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Dekreto „nesilaikymo atvejų mažėja.

Visapusiškas Rusijos karas prieš Ukrainą pasaulio ekonomikai gali kainuoti 2,8 trln. JAV dolerių, jei jis tęstųsi iki 2023-ųjų pabaigos, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis ekspertų apklausomis. WSJ pažymi, jog dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą šoktelėjo energijos kainos, ypač Europoje, krito namų ūkių pajamos, smuko verslo pasitikėjimas. Dėl karo sutriko tiekimo grandinės, dalyje pasaulio pradėjo stigti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių.

Suomija pirmadienį paskelbė, kad praėjęs savaitgalis buvo rekordinis šiais metais kalbant apie į šalį atvykstančius rusus. Rekordinį į Suomiją atvykstančių rusų skaičiaus padidėjimą nulėmė Maskvos paskelbta dalinė mobilizacija. „Praėjusį savaitgalį eismas prie rytinės sienos buvo intensyviausias šiais metais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mertas Sasioglu iš Suomijos sienos apsaugos tarnybos. Tarnyba pranešė, kad šeštadienį kirtę sausumos sieną į Suomiją atvyko kone 8,6 tūkst.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grindžiamas režimas kiekvieną dieną silpnėja. Dėl šios priežasties, pasak jo, galima tikėtis, kad netolimoje ateityje karo fronte laukia nauja eskalacijos banga. „Rusijos meška sužeista, deja, netolimoje ateityje iš Rusijos galima tikėtis smurto proveržio ir agresijos.

Prasidėjus rudeniui ir iškritus lietui, tankams tenka važiuoti per purvą, o tai apsunkina Ukrainos kariuomenės pastangas iki žiemos, kol žemė nebus pakankamai įšalusi, atsiimti dar daugiau prarastų šalies teritorijų, kurias okupavo Rusijos kariuomenė, rašo „The Guardian“, remdamasi Vašingtone įsikūrusios grupės pastebėjimais. Teigiama, kad Ukrainos ir Rusijos kariuomenėms laikas tiksi, o artėjanti žiema tik apsunkins vykstančias kovas karo fronte.

Ukrainos kariuomenės medikė, „Azovstal“ gynėja Marjana Mamonova, kuri prieš kelias dienas buvo išvaduota iš Rusijos nelaisvės, pagimdė naujagimę. Šią informaciją „Telegram“ tinkle paliudijo Rivnės miesto vadovas Oleksandras Tretjakas.  O. Tretjako teigimu, gimusios mergaitės svoris – 3 250 gramų, o ūgis siekia 57 centimetrus. Remiantis Lenkijos žiniasklaida „TVP World“, vaikelio ir M. Mamovos sveikatos būklė yra gera.

Ukrainos oro pajėgų 25-oji oro desanto brigada numušė Rusijos lėktuvą Su-25 ir daugiafunkcinį naikintuvą Su-30, rašo „Ukrinform“. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimu, oro erdvę, už kurią atsako Ukraina, kontroliuoja šalies priešlėktuvinės gynybos daliniai. Per pastarąją dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 400 rusų karių ir sunaikino keturis Rusijos lėktuvus.

Šeštadienį 33 skirtinguose Rusijos miestuose buvo suimti 798 žmonės, protestuojantys prieš Kremliaus vadovo Vladimiro Putino paskelbtą mobilizaciją, siekiant įtraukti dar daugiau asmenų į karinę invaziją Ukrainoje, rašo „The Guardian“, remdamasi nepriklausoma analizės grupe OVD-Info. Teigiama, kad nuo mobilizacijos paskelbimo buvo suimta daugiau kaip 2 tūkst. protestuotojų.

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusija gali priversti Ukrainos karo belaisvius kovoti kartu su Rusijos karinėmis pajėgomis. Pastebima, kad Rusija gali griebtis tokių veiksmų, nepaisant šiurkštaus Ženevos konvencijos pažeidimo, pagal kurią aiškiai yra sakoma, kad nė vienas karo belaisvis negali būti išsiųstas ar sulaikytas vietovėse, kur vyksta kariniai susirėmimai.

Rusų kariai ruošia informacinę-psichologinę operaciją (IPSO), po kurios gali būti įvykdyta kruvina provokacija, rašo UNIAN. Apie rengiamą Rusijos planą prakalbo karo ekspertas Aleksandras Kovalenko.  „IPSO yra susijęs su paskelbimu, kad į nelaisvę patekę Ukrainos kariai, esantys Jelenivkos kalėjime, neva yra pasirengę dalyvauti kare kartu su Rusijos karinėmis pajėgomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako nemamantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas blefuoja grasindamas branduoliniais ginklais. Pasak Ukrainos prezidento, tai tėra pirmieji branduolinio šantažo žingsniai.  Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 22:04 | Zelenskis nemano, kad Putinas blefuoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinių grasinimų nelaiko blefu, skelbia UNIAN.

Nyderlandų televizijos laidų vedėjas Arjenas Lubachas pašiepė Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus ir sarkastiškai teigia, kad Rusija priklauso Nyderlandams. Laidos metu A. Lubachas negalėjo suvokti V. Putino vykdomų žiaurių veiksmų logikos.  „Po velnių, iš pradžių jis [V. Putinas] į gyventojus paleido raketas, o paskui proukrainietiškus asmenis ištrėmė arba nužudė. Dabar jis klausia likusių: „Ar norite priklausyti Rusijai?“. Jis [V.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kartu su kolega iš Kinijos Wang Yi aptarė situaciją Ukrainoje, rašo „SkyNews“. Teigiama, kad susitikimo metu A. Blinkenas Wangui pasakė, kad jeigu Kinija ar bet kuri kita šalis, kuri materialiai rems Rusijos pradėtą karinę invaziją Ukrainoje arba padės išvengti šiuo metu galiojančių sankcijų Kremliui, sulauks rimtų pasekmų.

Ukrainos rytinės Charkivo srities valdžia penktadienį pranešė, kad 436 kūnai buvo ekshumuoti iš masinės kapavietės netoli rytinio Iziumo miesto, šį mėnesį atkovoto iš Rusijos pajėgų. „Šiandien baigiama ekshumuoti kūnus iš masinės kapavietės Iziume. Iš viso ekshumuoti 436 kūnai. Dauguma jų turi smurtinės mirties požymių, o 30 – kankinimo požymių.

Kyjivas penktadienį pareiškė, kad jo pajėgos atkovojo vieną kaimą rytinėje Donecko srityje ir kito karo nuniokoto miesto apylinkes, prasidėjus pseudoreferendumams promaskvietiškų separatistų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose. Ukrainos generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas patvirtinto, kad Jackivkos kaimas, esantis Donecko srityje, pateko į ukrainiečių rankas, rašo CNN.

Ukrainos kariuomenės atstovai pranešė, kad penktadienį ąIrane pagaminti ir rusų kariuomenės naudojami dronai kamikadzės sudavė smūgius Odesos uostui, rašo CNN. Operatyvinė grupė „Pietūs“ teigė, kad dronai kamikadzės puolimą surengė iš jūros pusės.  Ukrainos kariuomenė skelbia, kad du Irane pagaminti dronai kamikadzės sunaikino administracijos pastatą šalia Odesos uosto, įvykio vietoje dirba ugniagesiai. Be to, po įvykdytos rusų atakos taip pat žuvo vienas civilis.

JAV jau keletą mėnesių siunčia privačius įspėjimus Maskvai dėl branduolinio ginklo panaudojimo, rašo „Sky News“.  Teigiama, kad Vašingtonas įspėja Rusiją apie „rimtas pasekmes“, jeigu Maskva išdrįstų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainos teritorijoje. Be to, priduriama, kad perspėjimų turinyje yra sąmoningai pateikiama miglotų detalių, todėl Kremlius gali sunerimti, kad Vašingtonas griebsis atskirų priemonių, siekiant užtikrinti saugumą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino rusus surengti protestus Rusijoje prieš šalies prezidento Vladimiro Putino paskelbtą „dalinę mobilizaciją“, rašo CNN. Vaizdo įraše V. Zelenskis tvirtino, kad tūkstančiai rusų karių beveik septynis mėnesius trunkančios invazijos metu jau žuvo mūšio lauke. „55 tūkst. rusų karių per 6 mėnesius žuvo šiame kare. Dešimtys tūkstančių [rusų karių] yra sužeisti arba suluošinti. Norite daugiau? Ne? Tuomet surenkite protestus.

Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skibickis perspėjo, kad Rusija kare gali ryžtis panaudoti branduolinį ginklą ir tokiu būdu sukelti didelę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visoms Juodosios jūros regiono šalims, rašo „Ukrinform“. „Yra tikimybė, kad Rusija prieš Ukrainą panaudos branduolinius ginklus. Jie [rusų kariai] bandys sustabdyti mūsų kontrpuolimą ir sunaikinti visą šalį“, – kalbėjo jis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionetė Sergejus Lavrovas ketvirtadienį į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį atvyko vėluodamas beveik dvi valandas, o vėliau po tradiciškai mestų kaltinimų Ukrainai ir Vakarams paliko salę. Kaip rašo CNN, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas į vykusį JT Saugumo Tarybos posėdį atėjo vėluodamas beveik 1,5 val.

Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas teigė, kad jo šalis turi būti pasiruošusi Ukrainai suteikti dar daugiau karinės ir ekonominės pagalbos, rašo „The Guardian. B. Johnsono teigimu, tai yra itin svarbu nei bet kada anksčiau, jog Britanija išlaikytų strateginę kantrybę, siekiant užtikrinti, kad ukrainiečiai atkovos prarastas šalies teritorijas, kurias užėmė rusų kariai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą „dalinę mobilizaciją“ vadina klaida. E. Macronas taip pat pridūrė, kad V. Putinas nutolo nuo galimybės pasiekti taikos susitarimą su Ukraina.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis skelbti dalinę mobilizaciją yra lūžinis momentas kare. Politiko pastebėjimu, Rusijai paskelbus mobilizaciją, dabar spręsis ne V. Putino režimo likimas, bet visos Rusijos. „Putinui paskelbus mobilizaciją dėl karo Ukrainoje ir dar kartą pagrasinus branduolinio ginklo panaudojimu, Kremlius priėmė sprendimą eiti va bank. Tai galima laikyt lūžiniu momentu kare.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija atves prie „didžiulės tragedijos“.  Balsingiausias V. Putino kritikas tai sakė vaizdo ryšiu per teismo posėdį, kuriame nagrinėjama viena iš jo bylų.     „Tai sukels didžiulę tragediją, daugybę mirčių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, reaguodamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus, teigia, kad mobilizacija bus vykdoma ir Kaliningrado srityje, todėl Lietuvai nereikia prarasti budrumo. Socialiniame tinkle ministras pridūrė, kad Rusija atsidūrė beviltiškoje situacijoje, todėl visais įmanomais būdais bando išsaugoti okupuotas Ukrainos teritorijas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino trečiadienį paskelbta dalinė mobilizacija rodo prastą šalies padėtį, tačiau siunčiami rezervistai kare prieš Ukrainą tebus „patrankų mėsa“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Na ką, Putino „trijų dienų pergalingas karas“ pasiekė mobilizacijos etapą. Vadinasi, visai prasta padėtis“, – feisbuke trečiadienį paskelbė ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje, praneša šalies žiniasklaida. Šiandien, rugsėjo 21-ąją, prasidedanti dalinė mobilizacija apims tuos asmenis, kurie yra atsargos kariai ir kurie buvo atlikę tarnybą Rusijos kariuomenėje, turi atitinkamą karinę specialybę ir patirtį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį padėkojo Vakarų sąjungininkams, pasmerkusiems okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. „Dėkoju visiems Ukrainos draugams ir partneriams už tai, kad masiškai ir griežtai pasmerkė Rusijos ketinimus surengti dar daugiau pseudoreferendumų“, – sakė jis savo kasdieniame kreipimesi.

Rusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą  Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių. Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.

Rusija turi atsakyti už iš okupuotų Ukrainos teritorijų prievarta išvežtus vaikus, sako prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvavęs pirmadienį UNESCO rengtame Švietimo viršūnių susitikime. „Ukrainiečių mokytojai yra verčiami vartoti rusų kalbą ir mokyti pagal rusišką mokymo programą. Ukrainiečių vaikai prievarta vežami į Rusiją, kurioje juos įsivaikina rusų šeimos. Rusija turi atsakyti už šiuos smerktinus veiksmus“, – Prezidentūros pateiktoje kalboje sakė šalies vadovas.

Pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos turistų. Tokia pati tvarka turi pradėti veikti ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.  Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, Lietuvos pasieniečiai į šalį įleis Rusijos diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius rusus.

Po Ukrainos kontrpuolimo rusų kariai pradėjo bėgti į Belgorodą, todėl dabar čia yra nemaža dalis Kremliaus vadovo Vladimiro Putino kariškių, rašo UNIAN, remdamasi „The Guardian“ žurnalisto Andrew Rotho surinkta informacija. Kaip teigė A. Rotho, Rusijos kariškiai „klaidžioja Belgorodo gatvėmis“. „Rusų kariai iš Osetijos, atėjus vakarui, klaidžioja nepažįstamomis gatvėmis.

64-oji Rusijos kariuomenės brigada, kurie Bučos mieste kraupiai kankino bei žudė ukrainiečius, karo fronte prarado daugiau kaip 90 proc. savo karinio personalo, skelbia UNIAN, remdamasi Ukrainos generalinio štabo informacija. Pabrėžiama, kad į šią statistiką įtraukti likviduoti, sužeisti, taip pat dezertyriauti pradėję rusų kariai.  „64-oji atskira Rytų karinės apygardos motorizuotųjų šaulių brigada prarado daugiau kaip 90 proc.

Naktį Rusija apšaudė daug Ukrainos miestų ir miestelių, sekmadienį pranešė pareigūnai, o Jungtinės Karalystės gynybos ministerija perspėjo, kad Maskva, patirianti pralaimėjimus mūšio lauke, gali dažniau atakuoti civilinius taikinius. Per raketų atakas taip pat žuvo 11 metų mergaitė. „Per pastarąsias septynias dienas Rusija vis dažniau taikosi į civilinę infrastruktūrą, net ir tais atvejais, kai tikriausiai nesuvokia tiesioginio karinio poveikio“, – per nuotolinę konferenciją sakė ministerija.

Jungtinės Karalystės (JK) ginkluotųjų pajėgų vadovas teigia, kad Rusijos prezidentas vis labiau priverstas suklysti po to, kai situacija Ukrainoje pasikeitė ne jo naudai, rašo „SkyNews“. JK ginkluotųjų pajėgų vadovas Tony Radakinas pareiškė, kad V. Putinas „nesugeba įvykdyti visų strateginių tikslų“ karo fronte, o jo problemos vis gilėja. „Jau iš pradžių sakėme, kad tai [karinė invazija Ukrainoje] buvo strateginė prezidento V. Putino klaida, o tai lemia ir strategines pasekmes.

Karo ekspertas Oleksandras Musijenka teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra suglumęs dėl karinės invazijos Ukrainoje ir nežino, kokių veiksmų griebtis toliau, rašo UNIAN. Eksperto nuomone, Kremlius tikisi tolimesnius sprendimus priiminėti pagal situaciją, įvertinant tai, kaip viskas karo fronte dėliosis toliau. „Rusija vienintelis planas – vilkinti laiką iki žiemos. Rusija viliasi, kad Europa netaps vieninga dėl dujų tiekimo klausimo“, – sakė jis.

„Ukrinform“ skelbia, kad Ruijos kariuomenė su Irano perduotais dronais kamikadzėmis „Shaded-136“ sudavė keletą smūgių Ukrianos karinėms pajėgoms.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pietiniame fronte nuskandino baržą kartu su Rusijos karine technika ir kariais, rašo „Ukrinform“. Kaip pranešė Ukrainos operatyvinė grupė „Pietūs, Rusijos kariuomenė bandė perkelti savo ginklus laivo pagalba, tačiau nesėkmingai. Priduriama, kad situacija pietinėje fronto linijoje šiuo metu yra intensyvi, tačiau Ukraina atsilaiko. „Okupantai atsitraukė iš savo pozicijų, prarasdami taktiškai palankią vietą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šiuo metu Rusijos okupuotas Krymo pusiasalis bus susigrąžintas diplomatiniu keliu, rašo UNIAN, remdamasi naujienų agentūros „Reuters“ interviu su prezidentu. Pasak prezidento, nėra kito kelio, kaip tik susigrąžinti Krymą, o didžioji dalis ukrainiečių norėtų, kad šis diplomatinis procesas įvyktų 'Yra būtina deokupuoti [užimtas] teritorijas. Gali būti taip, kad Krymas bus susigrąžintas diplomatiniu keliu. Tai gali įvykti.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad fronte nėra ramybės, tiesiog ruošiamasi kitam Ukrainos teritorijų išlaisvinimo etapui. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 22:50 | „Azovo“ medikė „Ptaška“ – gyva, bet rusai ją naudoja propagandai Rusijos propagandistai paskelbė vaizdo įrašą su ukrainiete savanore felčere Kateryna Poliščuk (Ptaška). Ji yra rusų nelaisvėje. Vaizdo įraše mergina vadinama „Azovo“ snaipere.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Kremlius, nepaisydamas kontrpuolimo, neplanuoja „koreguoti“ Rusijos karinės operacijos Ukrainoje, ir pažymėjo, kad Maskva „neskuba“ jos užbaigti. „[Specialiosios karinės operacijos] planas nekoreguotinas“, – pareiškė jis reporteriams per regioninį aukščiausiojo lygio susitikimą Uzbekistane. „Mūsų puolimo operacijos pačiame Donbase nesustoja.

Šveicarija penktadienį sustabdė supaprastinto vizų režimo Rusijai galiojimą ir prisijungė prie Europos Sąjungos, kuri žengė panašų žingsnį reaguodama į Maskvos invaziją į Ukrainą. Vyriausybė pareiškė, kad „visiškai sustabdė“ 2009 metų susitarimą, kuriuo Rusijos piliečiams buvo sušvelnintos įvažiavimo į šią Alpių šalį taisyklės. „Tai nereiškia, kad įvestas bendras draudimas išduoti Rusijos piliečiams vizas“, – sakoma Šveicarijos federalinės tarybos pareiškime.

Regioninio viršūnių susitikimo metu Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį pasakė, kad dabar „ne laikas karui“. Naująjį Delį ir Maskvą sieja ilgalaikiai ryšiai, užsimezgę dar Šaltojo karo metais, o Rusija išlieka didžiausia Indijos ginklų tiekėja.

Ukraina penktadienį pranešė, kad iš Rusijos pajėgų atkovotoje teritorijoje šalies rytuose aptiko mažiausiai 10 vietų, kurios buvo naudojamos kankinimams. Ukrainos kariams susigrąžinus didelius plotus teritorijos Charkivo srityje, pareigūnai sakė, kad baiminasi, jog išlaisvintose žemėse bus aptikta Rusijos karo nusikaltimų ženklų. „Kalbu apie mažiausiai dešimt kankinimo centrų Charkivo srities gyvenvietėse“, – teigė Ukrainos policijos viršininkas Ihoris Klymenka per spaudos konferenciją.