kariai

Vilniuje penktadienį viešintis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean'as-Yves'as Le Drianas pareiškė suprantantis Lietuvos nerimą Rusijai užpuolus Ukrainą, bet paragino rasti bendrą požiūrį dėl papildomų pajėgų regione.

Danija gegužę pasiųs 800 karių į Latviją, atsakydama į NATO prašymą padėti sustiprinti Aljanso rytinį sparną, ketvirtadienį pranešė danų premjerė. Kopenhaga šio bataliono padidintą parengtį paskelbė Rusijai praeitą mėnesį įsiveržus į Ukrainą ir toliau didėjant įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos. Danija jau yra dislokavusi Baltijos šalyse ir Lenkijoje sausumos pajėgų ir aviacijos pastiprinimų.

Rusija tikina, kad į civilinius objektus – gyvenamuosius pastatus, ofisus ar pačius žmones – nesitaiko. Zaporižės ligoninėje gulinti Natalija Mykolajivna sako, kad tokie teiginiai – akiplėšiškas melas. Jau antrąją kovo savaitę Jungtinės Tautos skelbė, kad Rusijos vykdomi civilinių taikinių išpuoliai Ukrainoje gali būti laikomi karo nusikaltimais.

Kovo 26 d. Generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradėje) prasidės Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės lauko taktikos pratybos „Kylantis Grifonas“ (angl. „Rising Griffin“), rašoma pranešime spaudai. Iki balandžio 10 d. vyksiančiuose mokymuose dalyvaus apie 1000 karių ir 200 karinės technikos vienetų.

Nors Rusijos pradėtas karas Ukrainoje trunka jau mėnesį, o abi kariaujančios pusės patyrė milžiniškų nuostolių, socialiniame tinkle „Twitter“ galima rasti ir pozityvių vaizdų iš karo fronte besikaunančių karių gyvenimo. Vaizdo įraše matyti, kaip karines uniformas vilkintys ukrainiečiai šoka pagal muziką su ginklais rankose, slidinėja nuo kalniuko ar laiptų ar imituoja grojimą muzikos instrumentais, nors rankose laiko automatus.

Reaguojant į Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir dėl to kylančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, spartinamas Rūdninkų karinio poligono atkūrimo įgyvendinimo procesas. Pirmadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) tarpinstituciniam derinimui pateikė įstatymo projektą. Pritarus projektui, pirmieji kariai į poligoną galėtų įžengti jau gegužės mėnesį, o ne po dvejų metų, kaip planuota anksčiau.

Iki galo taip ir nežinant, kiek tiksliai Rusijos karių žuvo kovose prieš Ukrainą, vienas prorusiškas laikraštis pirmadienį paskelbė jiems patiems neįtikėtiną skaičių – beveik 10 tūkst. Iki tol skelbta, kad rusai neteko keliolika kartų mažiau karių. Laikraščio redaktorius aiškina, kad skaičius paskelbtas įsilaužimo į svetainę metu. Tiksliai suskaičiuoti karo Ukrainoje aukas praktiškai neįmanoma. Vis dėlto duomenys apie kare žuvusius rusus ypatingai nesutapo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viešai prabilo apie Rusijos kariuomenės nuostolius kare su Ukraina. Didžiausios rusų netektys fronte – tai kariai ir karo technika. Ministro teigimu, Rusijos puolimas buvo „statiškas“, o kariuomenės narių galvose niekas nesikeitė „nuo pokario laikų“. „Rusijos pajėgos buvo statiškos ir perėjo prie gynybinių operacijų Kijevo ir pietinėse operacijos srityse. Riboti puolimai vyko palei Doneco upės liniją ir Mariupolį.

Dvi dienas trukusiame Voznesensko mūšyje vietos savanoriai ir kariai sutriuškino užpuolikus. Šiems teko bėgti palikus šarvuočius ir žuvusius karius. Užtat dvi dienas trukęs Voznesensko mūšis, kurio detalės išaiškėja tik dabar, ryžtingai atsisuko prieš rusus, rašo „Wall Street Journal“. Sprendžiant iš sunaikintų ir apleistų šarvuočių, Ukrainos pajėgos, kurias sudarė vietiniai savanoriai ir profesionalūs kariai, kovo 2–3 dienomis sunaikino didžiąją dalį Rusijos bataliono taktinės grupės.

Savaitgalį kartotinius rezervo karių mokymus pradėjo per 600 piliečių, anksčiau atlikusių tarnybą Lietuvos kariuomenėje, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Įvairiuose Sausumos pajėgų padaliniuose iki balandžio pradžios vyksiančiuose mokymuose rezervistai atnaujins savo karines žinias ir susipažins su kariuomenės naujovėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį apsilankė karo ligoninėje, Kyjivo srityje, kurioje dėl sužeidimų šiuo metu guli sužeisti ukrainiečių gynėjai. Daugiau nei 100 Ukrainoje sužeistų bei žuvusių karių V. Zelenskis apdovanojo medaliais už drąsą. Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, savaitgalį apsilankė vienoje iš karo ligonių, kuri yra Kyjivo srityje ir pagerbė 106 karius, iš kurių žuvo 17, apdovanojant juos „Ukrainos didvyrių“ titulu.

Seimui ketvirtadienį pateiktas biudžeto pataisos projektas, kuriuo išlaidas gynybai siūloma didinti iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Absoliučia suma Krašto apsaugos ministerijos asignavimai prie to, kas jau buvo šiais metais suplanuota, 1,2 mlrd. eurų, papildomai gynybos reikmėms didėtų 300 mln. eurų. Iš jų jau skyrėme 40 mln. eurų priimančiosios šalies paramai ir šis pakeitimas leistų skirti dar papildomus daugiau nei 250 mln.

Rusijos karinės pajėgos vykdo slaptą mobilizaciją, apsimesdamos, kad šauktinius iš Rusijos siunčia į treniruočių stovyklas Rusijos valdomose teritorijose, teigia Ukrainos gynybos ministerija.

Apie dar vienas įvykusias ukrainiečių karių vestuves šalia atakuojamo Kyjivo, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė „ABC News“. Atviroje  vestuvių ceremonijoje dalyvavo ir pats Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, esant ekstremalioms sąlygoms žiedus sumainė ne viena Ukrainos pora. Vieni jų – Lesia ir Valerijus, Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų nariai.

Ukrainos ministrų kabinetas sprendžia, ką daryti su žuvusių Rusijos karių kūnais, nes Rusija nenori jų atsiimti, skelbia Pravda.ua. Baiminantis blogėjančios sanitarinės situacijos ir norint išvengti užkrečiamų ligų protrūkio Ukrainos ministrų kabinetas sprendžią ką daryti ir kur dėti kareivių kūnus. Pradžioje buvo nutarta juos sukrauti į vagonus-šaldytuvus ir siųsti į Rusiją, bet Rusija tokių vagonų nepriima.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį apkaltino Rusijos karius žaginant moteris ir išreiškė paramą raginimui įkurti specialų tribunolą bausti už Maskvos agresiją.

Lietuva prašo Vokietijos atsiųsti daugiau karių ir tikisi pagalbos pertvarkyti mūsų oro gynybos sistemą. Taip pareiškė Gitanas Nausėda, priėmęs čia atvykusį Vokietijos prezidentą Štainmajerį. Šis savo ruožtu paaiškino, kodėl Vokietija po dešimtmečių nesikišimo politikos nusprendė tiekti ginklus Ukrainai.

Rumunijos rytuose prie Juodosios jūros sudužus kariniam sraigtasparniui, ieškojusiam dingusio naikintuvo ir jo piloto, trečiadienį žuvo septyni karinio personalo nariai, pranešė kariuomenė.

Išplito vaizdo įrašas, kuriame drąsus ukrainietis, siūlosi rusų karius prie stovinčio tanko „nutempti iki Rusijos“. Nors dauguma žmonių pamatę tanką kuo greičiau važiuotų tolyn nuo jo, neįtikėtinuose kadruose užfiksuota, kaip tuo pačiu keliu su tankais važiavęs ukrainietis sustoja su Rusijos kariais pasišnekėti.

Tą savaitę aukštyn kojom apsivertė visų ukrainiečių gyvenimas. Žymi menininkė atvirai pasakoja apie savo baimes ir apie tai, kaip didžiuojasi savo tautiečių narsa, rašoma theguardian.com. Mes nenorėjome tikėti, kad gali prasidėti tikra, masinė invazija, nes tame nėra jokios logikos. Bet Putinas nesivadovauja logika ar sveiku protu.

Karališkojo karinio jūrų laivyno laivai, Didžiosios Britanijos armijos kariai ir Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai buvo dislokuoti Rytų Europoje, kad sustiprintų NATO rytinį frontą, teigiama šeštadienį JK gynybos ministerijos pranešime, skelbia CNN. „HMS Trent yra rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir vykdo NATO pratybas su Merlin Helicopters ir RAF P8 Poseidon jūrų patruliniais lėktuvais“, – sakoma pranešime. Iš Portsmuto prisijungs minininkas HMS Diamond.

NATO pirmą kartą istorijoje dislokuoja savo Greitojo reagavimo pajėgas, skirtas sustiprinti Aljanso rytinį flangą Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Pateikiame keletą faktų ir skaičių šį dalinį, laikomą labiausiai pasirengusiomis reaguoti NATO pajėgomis. Istorinis dislokavimas 40 tūkst. karių turinčios Greitojo reagavimo pajėgos suformuotos, kad būtų pasirengusios dislokavimui 365 dienas per metus ir galėtų reaguoti per dvi ar tris dienas kilus saugumo krizei.

Jungtinės Valstijos pasiųs į Europą dar 7 000 karių, kurie bus įkurdinti Vokietijoje, atsakant į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Pentagonas. „Jie bus dislokuoti Vokietijoje siekiant padrąsinti NATO sąjungininkes, atgrasyti Rusijos agresiją ir būti pasiruošusiems palaikyti įvairius poreikius regione“, – sakė vienas JAV Gynybos departamento pareigūnas.

Pavasarį Lietuvoje planuojamuose karinėse specialiųjų operacijų pajėgų pratybose „Liepsnojantis kalavijas 2022“ dalyvaus per 1 tūkst. užsienio karių. Trečiadienį Vyriausybė davė leidimą atvykti iki 1157 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. Bendras pratybose dalyvausiančių karių skaičius neskelbiamas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare pranešė pasirašęs įsaką dėl atsargos karių mobilizavimo, padidėjus Rusijos karinio puolimo grėsmei. „Kalbama išskirtinai apie piliečius, priskirtus prie operatyvinio rezervo“, – sakoma V. Zelenskio vaizdo pranešime. „Turime padidinti Ukrainos kariuomenės parengtį visiems įmanomiems operatyvinės padėties pokyčiams“, – pridūrė jis. Prezidentas sakė, kad artimiausiu metu taip pat bus paskelbti teritorinės gynybos rezervo narių mokymai.

Papildomos JAV karinės pajėgos sustiprins Baltijos valstybių saugumą, tai atitinka situacijos rimtumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Toks sprendimas priimtas Vakarams toliau nuogąstaujant dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Su Jungtinių Valstijų viceprezidente Kamala Harris penktadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva tikisi nuolatinio amerikiečių karių buvimo šalyje. „JAV matome kaip strateginį sąjungininką saugumo ir gynybos srityje. JAV karinis buvimas regione yra patikimiausias Rusijos atgrasymo veiksnys.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Maskva turi duoti visas garantijas, kad po pratybų patrauks iš Baltarusijos ten sutelktus 45 tūkst. karių kartu su karine technika.  Šį klausimą prezidentas žada akcentuoti ir penktadienį dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje. „Taip pat noriu kalbėti ir tą šiandien akcentavau, kad sukaupta labai daug karinės technikos ir 45 tūkst. kariškių Baltarusijoje.

Rusija gali dar „ne vieną mėnesį“ tęsti Ukrainos krizę, išbandydama Vakarų vienybę, ketvirtadienį prieš vizitą į Kijevą pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. L. Truss dar kartą įspėjo Maskvą, kad jai tektų sumokėti „didžiulę ekonominę kainą“, jei įsiveržtų į savo vakarinę kaimynę. Užsienio reikalų sekretorė pridūrė, kad tokiu atveju būtų „nesąžininga“ nesiimti veiksmų prieš kontroversišką rusiškų dujų eksporto į Europą vamzdyno „Nord Stream 2“ projektą.

Jungtinė Karalystė pasiųs į Lietuvą nedidelį skaičių karių, reaguodama į „spaudimą palei jos sieną su Baltarusija“ ir tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą, pirmadienį pranešė pareigūnai. Šis dislokavimas bus atliktas laikantis „solidarumo dvasios“, sakoma britų Gynybos ministerijos pranešime. Ši karių grupė parems Lietuvos kariuomenės žvalgybos pajėgumus. Britanija siunčia karius į Lietuvą ne NATO bendradarbiavimo, o dvišaliu pagrindu, priduriama pranešime.

Pirmadienį į Lietuvą atvyksta NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje pastiprinimas iš Vokietijos, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Vokietijos gynybos ministerija papildomus pajėgumus Lietuvoje šią savaitę dislokuos reaguodama į pastaruoju metu vis agresyvėjančius Rusijos karinius veiksmus prie Ukrainos sienų ir blogėjančią saugumo situaciją Baltijos šalyse, teigiama pranešime.

Jungtinės Valstijos išveda beveik visus savo karius iš Ukrainos, šeštadienį pranešė Pentagonas, augant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas „įsakė laikinai perkelti 160 Floridos nacionalinės gvardijos narių“, kurie „konsultuodavo ir apmokydavo ukrainiečių pajėgas“, sakoma Pentagono atstovo Johno Kirby pareiškime.

Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė siunčiančios į Lenkiją dar 3 000 karių, kad paremtų NATO sąjungininkes tvyrant Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmei. Šie 3 000 karių ir 82-osios oro desantininkų divizijos, pagrindinio JAV greitojo reagavimo dalinio, jau nuo sausio pabaigos laikėsi aukštesnio lygio parengties prezidento Joe Bideno įsakymu. J. Bidenas nori pademonstruoti JAV paramą sąjungininkėms Rytų Europoje didėjant Rusijos agresijos tikimybei.

Rusija ir Baltarusija pradėjo bendras karines pratybas „Sąjungos ryžtas“. Jose ne tik trisdešimt tūkstančių karių, bet ir moderniausia puolamoji Rusijos ginkluotė. Vašingtonas nesiryžta prognozuoti, ar Rusija, pasinaudojusi šiomis pratybomis, ryšis veržtis į Ukrainą, o NATO vadovas sako, kad reikia ruoštis blogiausiam.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Danija yra pasiruošusi įsileisti JAV karinių pajėgų į savo teritoriją pagal naują dvišalį gynybos susitarimą su JAV, didėjant įtampai su Rusija. „Jungtinės Valstijos kreipėsi į Daniją ir pasiūlė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje.

Deeskaluoti Rusijos karių telkimu prie Ukrainos keliamą įtampą diplomatinėmis priemonėmis tebėra galima, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, nors pati Rusija gali būti suinteresuota tuo, jog būtų įtikėta priešingai ir taip pasiekti Vakarų nuolaidų. Apie tai ministras kalbėjo LRT radijo laidai „Svarbus pokalbis“. „Diplomatija visada gali padėti išspręsti konfliktą.

Otava svarsto galimybę siųsti karinį pastiprinimą į Rytų Europą dėl sudėtingos saugumo situacijos, ketvirtadienį lankydamasi Latvijoje pareiškė Kanados gynybos ministrė Anita Anand. „Svarstome galimybes sustiprinti visą Rytų Europą“, – sakė A. Anand. Ministrė apsilankė Adažių bazėje, kur veikia Otavos vadovaujama NATO kovos grupė. Kanada Latvijoje yra dislokavusi apie 500 karių.

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas padėkojo Estijos parlamento pirmininkui Juri Ratui už Kijevui perduotas JAV pagamintas prieštankines raketas „Javelin“. „Kai kurie kolegų estų veiksmai stebina“, – sakė R. Stefančukas bendroje spaudos konferencijoje su J. Ratu.

Į Rumuniją atvyko pirmoji JAV karių grupė, turinti sustiprinti rytinį NATO flangą, Vakarų šalims nerimaujant dėl potencialaus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, antradienį pranešė rumunų gynybos ministras. JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę paskelbė siunčiantis 1 tūkst. karių į Rumuniją ir dar 2 tūkst. karių į Lenkiją, Maskvai atsisakant atitraukti prie Ukrainos sienų sutelktas pajėgas.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad naujoji Jungtinių Valstijų bataliono rotacija Lietuvoje suplanuota balandį, tačiau dėl įtemptos saugumo situacijos regione karių gali atvykti ir daugiau. Visgi jis neatmeta, kad esant prastesnei geopolitinei padėčiai kitur Europoje, amerikiečių kariai gali būti dislokuoti ne Lietuvoje. „Tai įvyks balandžio mėnesį. (...) Aš, kaip priimančiosios šalies atstovas, galiu pasakyti, kad rengiamės tą batalioną priimti.

Vokietijos sprendimas siųsti daugiau karių į NATO tarptautinį batalioną yra pozityvus ir svarbus žingsnis, to galima tikėtis ir iš kitų sąjungininkų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Iš mūsų pusės, mes patenkinti šiuo sprendimu“, – BNS pirmadienį sakė ministras. „Tai yra svarbus ženklas.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pirmadienį sakė, kad į Lenkiją bus nusiųsta dar 350 britų karių, pastiprinsiančių NATO rytinį sparną siekiant užkirsti kelią bet kokiai Rusijos agresijai. Pasak B. Wallace'o, šie kariai pastiprins ten jau esantį 100 britų karių kontingentą, pernai nusiųstą padėti susidoroti su migracijos krize prie Baltarusijos sienos.

Vokietija į Lietuvą atsiųs dar iki 350 karių, kad padėtų sustiprinti NATO rytinį flangą, pirmadienį pareiškė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. „Todėl stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams“, – sakė Ch. Lambrecht.

Kelios dešimtys elitinių JAV karių ir technikos vienetų sekmadienį buvo pastebėti atskraidinti į pietryčių Lenkiją netoli sienos su Ukraina, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui įsakius dislokuoti ten papildomus 1,7 tūkst. kariškių, tvyrant susirūpinimui, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą. Dar šimtai 82-osios oro desanto divizijos pėstininkų netrukus turėtų atvykti į Žešuvo-Jasionkos oro uostą, esantį už 90 km nuo Lenkijos sienos su Ukraina.

Į Lenkiją šeštadienį atvyko JAV karių grupė, NATO nusprendus atsiųsti papildomų pajėgų į savo rytinį sparną, nerimaujant dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP pranešė Lenkijos kariuomenės atstovas spaudai. „Pirmoji grupė atvyko į Jesionkos oro uostą“ pietvakarių Lenkijoje, pranešė majoras Przemyslawas Lipczynskis (Pšemyslavas Lipčynskis) ir pridūrė, kad didžioji dalis 1,7 tūkst.

Pirmieji du JAV kariniai transporto lėktuvai penktadienį atskraidino į Vokietiją 82-osios oro desantininkų divizijos padalinius, Vašingtonui prisidedant prie pastangų sustiprinti NATO rytinio flango gynybą, tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų. Du lėktuvai „C-17A Globemaster III“, pakilę iš Fort Brego karinės bazės Šiaurės Karolinoje, nusileido Vysbadeno oro pajėgų bazėje, rodo oro eismo stebėsenos tinklalapių duomenys.

Jungtinė Karalystė dėl Rusijos keliamos grėsmės padvigubins Estijoje dislokuotų savo karių skaičių, sakė estų ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Komentuodama Estijos Valstybės gynimo tarybos trečiadienio posėdį, per kurį buvo aptartos Rusijos sulaikymo priemonės, K. Kallas sakė, kad „sąjungininkės taip pat turi suvaidinti svarbų vaidmenį“. „Mes seniai kalbame apie atgrasymo potencialo ir NATO rytinio sparno gynybos stiprinimą.

Jungtinės Valstijos trečiadienį dislokavo kelis tūkstančius karių NATO pajėgoms Rytų Europoje pastiprinti, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams galvojant apie keliones į Maskvą dėl Vakarų susirūpinimo invazijos į Ukrainą grėsme. Rusijai atsisakant atitraukti 100 tūkst. karių, sutelktų prie Ukrainos sienos, 1 tūkst. Vokietijoje dislokuotų JAV karių siunčiami į Rumuniją, o 2 tūkst. pačiose JAV esančių karių skraidinami į Vokietiją ir Lenkiją.

NATO stiprinant savo rytinio sparno gynybą į Lenkiją bus perkelta dar 1,7 tūkst. JAV karių, trečiadienį pranešė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, Aljansui nerimaujant dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. „Kaip buvo pranešta, 1,7 tūkst. papildomų Jungtinių Valstijų karių bus perkelti į Lenkiją“, – per „Twitter“ parašė M. Blaszczakas. „Tai stiprus solidarumo signalas į padėtį Ukrainoje, – pridūrė jis.