kariai

Nacionalinio saugumo ekspertai sako, kad informacija aktyviai medžiojama tiek kibernetiniuose tyruose, tiek stengiantis užverbuoti svarbių institucijų darbuotojus. Tokio šnipų aktyvumo esą dar nėra tekę matyti. Rusus domina visa slapta informacija – labiausiai karinė, mat Baltijos pajūryje daugėja NATO karių, o tiek karinių pratybų nebuvo nuo šaltojo karo laikų.

Penktadienį mokomajame pulke Rukloje Jonavos rajone vyko nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonija, Lietuvai prisiekė 52 kariai. Jaunuoliai, į kariuomenę atvykę iš Klaipėdos apskrities, aštuonių savaičių bazinį kario kursą pradėjo šių metų rugpjūčio 1 dieną, o jį baigę tarnybą tęs Karinėse jūrų pajėgose, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono pirmoji atnaujinto šaukimo laida jau rugpjūčio pabaigoje baigs devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą. Vienas iš tarnybos pabaigos akcentų – dalyvavimas tarptautinėse pratybose „Ugninis griausmas 2016“, kurios didžiuosiuose Lietuvos poligonuose vyko rugpjūčio 1-12 dienomis. Čia su Lietuvos šauktiniais ir profesinės kario tarnybos kariais treniravosi NATO sąjungininkai iš Latvijos, Vokietijos, Portugalijos ir JAV.

Antradienio rytą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje sunegalavo penkiolika nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, kariai skundėsi virškinimo sutrikimais. Ruklos pirminiame karių sveikatos priežiūros centre atlikus kraujo tyrimus, nė vienam kariui infekcinis susirgimas nebuvo nustatytas. Du kariai palikti stebėjimui, visi kiti grįžo į tarnybos vietą ir tęsia mokymosi procesą.

Rugpjūčio 1-5 d. Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje vykstančios tarptautinės pratybos „Baltic Bikini 2016“ artėja prie pabaigos. Pasak pratybų organizatorių, pratybų metu tikrinamos ir vykdomos įvairios procedūros orlaivio avarijos atveju, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių oro pajėgų skraidantis personalas puikiai įveikia nardinimo ir išsigelbėjimo iš vandens užduotis.

Vasaros popietė ne prie ežero ir juo labiau ne su buteliu rankose. O veiduose šypsenos ir nė lašo nevilties. Šie jaunuoliai – pasiruošę Lietuvos kariuomenėje praleisti devynis mėnesius. Savo noru. Nors daugelis vos aštuoniolikos ar devyniolikos, niekas jų į šį karo prievolės skyrių už rankos neatvedė. Mokyklą prieš mėnesį baigęs jaunimas kario uniformą ir sunkius kerzinius batus renkasi dėl įvairių priežasčių. Išties, merginos neretai į kaulus duoda ir vyrukams, o ir jų kasmet daugėja.

Antradienį pratyboms į Lietuvą atvyko apie 130 Lenkijos karių su karine technika. Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad kariai atvyko iš Lenkijos kariuomenės 17-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 7-ojo kalnų pėstininkų bataliono. Pirmąją savaitę jie bus dislokuoti Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje. Vėliau Lenkijos kariai persidislokuos į Alytų, kur dalyvaus bendrose pratybose „Strong Husar“ su Kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariais.

Klaipėdos rajone esančiame Povilo Plechavičiaus poligone antradienį pirmą kartą bus šaudoma iš Lietuvos kariuomenės įsigytų savaeigių haubicų PzH 2000. Per pratybas „Ugninis griausmas“ bus treniruojamasi šaudyti į Baltijos jūroje esančius taikinius. „Jos pirmą kartą šaudys Lietuvoje. Niekada nešaudė tokio modelio haubicos.

Šeši ukrainiečių kariai žuvo, o dar 13 buvo sužeisti Ukrainos rytuose vėl suintensyvėjus mūšiams tarp prorusiškų separatistų ir vyriausybinių pajėgų, sekmadienį paskelbė Kijevas. „Per pastarąsias 24 valandas, mūsų dideliam apgailestavimui, dėl karo veiksmų žuvo šeši ukrainiečių kariai, o 13 mūsų vyrų buvo sužeisti“, – žurnalistams sakė Ukrainos kariškių atstovas Oleksandras Motuzianykas, kuris pridūrė, kad dar aštuoni kariai buvo kontūzyti.

Prancūzija į Lietuvoje kuriamą tarptautinį batalioną karius atsiųs 2018 metais, pranešė šalies prezidentas Francois Hollande'as. „Išsiųsime kuopą karių į Estiją dirbti su mūsų draugais britais 2017 metais, o kitais metais - 2018 - dirbsime su Vokietija bataliono Lietuvoje rėmuose“, - šeštadienį Varšuvoje sakė F.Hollande'as, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. Kuopą paprastai sudaro apie 150 karių.

JAV lėtinant karių išvedimo iš Afganistano tempą, šioje šalyje turi likti ir Lietuvos kariai, sako krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas. „Kadangi prezidentas paskelbė, kad dar per anksti pereiti į kitą fazę, palikti daugiau atsakomybės (vietos pajėgoms – BNS) ir atitraukti sąjungininkų karius tik į Kabulą, matyt, šis sprendimas dar metams, dvejiem užsitęs. Manau, kad Lietuva turi dalyvauti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Antradienį į mokymo misiją Ukrainoje išlydėta šeštoji Lietuvos karinių instruktorių pamaina, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Ją sudaro 16 profesinės karo tarnybos karių kelių kariuomenės dalinių. Lietuvos kariai Tarptautiniame taikos palaikymo mokymo centre Javorivo poligone kartu su Jungtinių Valstijų ir Kanados kariais rengs Ukrainos karius, organizuos individualias ir kolektyvines pratybas, pagal NATO standartus mokys operacijų planavimo ir valdymo procedūrų.

Nyderlandai ketina prisidėti prie Lietuvoje kuriamo Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono, kuris dislokuojamas siekiant atgrasyti Rusiją. Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad tokie planai paskelbti praeitą mėnesį vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. „Šiai dienai turime labai aiškų signalą iš Olandijos, kad jie yra pasiruošę. Tai buvo aiškiai išsakyta per gynybos ministrų susitikimą“, - BNS sakė ministras.

Budėjimą Jungtinės Karalystės vadovaujamoje Europos Sąjungos (ES) kovinėje grupėje penktadienį pradeda Birutės ulonų bataliono karių kuopa, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pusmetį jie kartu budės su kariais iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Suomijos ir Švedijos. ES junginio pagrindą sudarys trys manevrinės pėstininkų kuopos – dvi britų ir viena iš Lietuvos. Kuopą paprastai sudaro apie 150 karių.

Į Ruklą ketvirtadienį atgabentos dar dvi iš Vokietijos kariuomenės įsigytos 155 mm kalibro savaeigės haubicos „PzH2000“, patvirtino Sausumos pajėgų atstovas. „Vakar jos buvo atplukdytos į Klaipėdą ir pervežtos į Ruklą“, - BNS sakė viešųjų ryšių karininkas Donatas Suchockis. Prieš savaitę į Lietuvą buvo atgabentos pirmosios dvi įsigytos haubicos. Iš viso Lietuva įsigijo 16 tokių artilerijos pabūklų, kurie bus skirti kovinėms užduotims.

Otava pasiųs tūkstantį karių į Latviją, kur bus suformuotas vienas iš keturių NATO batalionų Rytų Europoje, reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, ketvirtadienį pranešė Kanados žiniasklaida.

Iki 30 Lietuvos karinių instruktorių bus siunčiami į Iraką, kur Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija kovoja su „Islamo valstybės“ grupuote. Seimas trečiadienį priėmė tai numatantį nutarimą. Už jį balsavo 66 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, trys susilaikė. Lietuvos kariai dalyvaus tarptautinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“ („Inherent Resolve“). Ji prieš „Islamo valstybę“ pradėta vykdyti Irake ir Sirijoje 2014 metais.

Į Lietuvą atvyksta nauja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rotacinių pajėgų pamaina. Ketvirtadienį į Gaižiūnų geležinkelio stotį jau atvyko naujosios JAV rotacinių pajėgų pamainos sunkioji technika: šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, tankai „Abrams“. Lietuvoje trijų mėnesių rotacijai atvyksta kariai iš JAV 369 brigados.

Penktadienio vakarą Karinių oro pajėgų sraigtasparniu „Dauphin“ į Klaipėdos universitetinę ligoninę buvo nuskraidintas nukentėjęs transportinio laivo „Dolphin Star“ įgulos narys. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, apie 18 val. pagalbos paprašė „Dolphin Star“ laivo kapitonas. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JKGC) gavo pranešimą, kad 5 jūrmylės nuo kranto esančiame transportiniame laive „Dolphin Star“ yra nukentėjęs žmogus.

Šalčininkuose atidarytas naujas Vilniaus regiono karo prievolės komplektavimo poskyris, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šis ketvirtadienį darbą pradėjęs kariuomenės komplektavimo padalinys administruos Šalčininkų miesto ir rajono savivaldybėje gyvenančius karo prievolininkus.

NATO sprendimas dislokuoti keturis tarptautinius sąjungininkų batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra istorinis, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.  „Manau, kad iš tikrųjų tai yra istorinis sprendimas, kuris finalizuosis, aišku, Varšuvoje“, - žurnalistams Briuselyje antradienį sakė J.Olekas, dalyvavęs Aljanso gynybos ministrų susitikime. „Tai reali kovinė parama, sausumos parama, kuri iš tikrųjų gali atlikti apginamumo ir atgrasymo funkcijas“, - pridūrė jis.

Seimas antradienį nustatė Lietuvos kariuomenės struktūrą iki 2022 metų. Nustatyta, kad iki tol kasmet į privalomąją karo tarnybą bus kviečiama nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst. jaunuolių. Už tai balsavo daugiau kaip 70 parlamentarų. „Yra aišku, kad iki 2020, 2021, 2022 metų bus kviečiami šauktiniai“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.

Pirmadienį Trakuose pradėjo veikti naujas Vilniaus regiono karo prievolės komplektavimo skyriaus Trakų poskyris. Jis bus atsakingas už karo prievolininkų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą organizavimą, konsultuos žmones karo prievolės klausimais, rūpinsis asmenų pritraukimu į kariuomenę, siūlys besidomintiems tinkamiausią tarnybos būdą.

Savaitgalį penkiuose Lietuvos miestuose Lietuvos bei sąjungininkų pajėgų kariai visuomenei pristatys tarptautinėms pratyboms atsivežtą ginkluotę. Šeštadienį ginkluotę bus galima apžiūrėti Kaune, aikštelėje prie pilies, ir Kaišiadoryse.

Lietuvoje tęsiasi NATO sąjungininkų perdislokavimo pratybos „Dragoon Ride II" (liet. „Dragūnų žygis II"). Birželio 12 d. JAV 2-asis kavalerijos pulkas ir Vokietijos kariuomenės žvalgų kuopa sustos Lietuvoje ir pademonstruos visuomenei turimus pajėgumus: techniką (šarvuočius „Stryker“), ginkluotę ir ekipuotę. Taip pat su kariais bus galima pabendrauti Biržuose, Kėdainiuose ir Kupiškyje.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas siūlo jaunuolius apie šaukimą į kariuomenę informuoti tik internete. „Mes siūlome atsisakyti popierinių siuntimų, informavimo apie šaukimą, paskelbti internete ir tai būtų žinia to amžiaus jaunuoliams, ar jie yra sąraše, ar ne, (...) Tada pilietis turėtų tiesiog informuoti esantis sąraše“, - žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė J.Olekas. Jis kaip Seimo narys užregistravo tai numatančias pataisas parlamente.

Vidurio ir Rytų Europai reikalingi ne simboliniai, o realūs Rusijos atgrasymo pajėgumai, sako Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų generolas Benas Hodgesas. „Nespekuliuosiu, kokie sprendimai bus priimti dėl sustiprinto sąjungininkų buvimo, bet galiu pasakyti, jog esu pataręs ir manau, kad yra reikalinga pasiekti realų atgrasymą.

Vis didėjant krašto apsaugos biudžetui, didinamos ir kariuomenės išlaidos ginklams bei karinei įrangai įsigyti. Vien šiemet tam numatoma išleisti beveik 110 mln. eurų, kitąmet – daugiau kaip 126 mln. eurų. Dalis šių lėšų, tiesa, nelabai didelė, nusės ir Lietuvos verslo įmonėse, rašo „Verslo žinios“. Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktoriaus Gintario Šatkaus skaičiavimu, subrangos darbų vertė per ateinančius 7–10 metų gali siekti iki 150 mln. eurų.

Pirmadienį Švenčionių rajone atidaromos tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas 2016“. Jos – didžiulių Baltijos šalyse vykstančių JAV rengiamų pratybų „Kardo kirtis“ dalis. Lietuvoje numatoma mokymų dalis – tarptautinės lauko taktinės pratybos. Jos vienu metu vyks Gaižiūnų (Jonavos r.) ir Generolo Silvestro Žukausko (Švenčionių r.) kariniuose poligonuose. Iš viso Lietuvoje treniruosis daugiau nei 5 tūkst. karių iš Danijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos.

Prancūzija pirmą kartą atsiuntė sausumos karius pratyboms į Lietuvą, demonstruodama solidarumą, regione tvyrant įtampai su Rusija. Prancūzijos ambasados Lietuvoje atstovas Sami Fisek BNS sakė, kad į Lietuvą šią savaitę atvyko Sausumos pajėgų būrys dalyvauti tarptautinėse pratybose „Geležinis Vilkas 2016“. „Tai pirmos Prancūzijos Sausumos pajėgų pratybos Lietuvoje“, - teigė S.Fisek, ir pridūrė, kad taip „Prancūzija solidarizuojasi su Lietuva“. Karių būrį paprastai sudaro keliasdešimt žmonių.

Lietuvoje dislokuotų NATO karių delegacija penktadienį lankysis Seime. Kariai čia susipažins su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo istorija, aplankys svarbiausias istorines Seimo sales ir Sausio 13-osios memorialą, diskutuos saugumo ir gynybos klausimais. Seime svečiuosis apie 70 karių iš NATO pajėgų integravimo vieneto, JAV, Liuksemburgo, Portugalijos, Vokietijos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Šią savaitę Lietuvoje lankosi NATO ypač greito reagavimo pajėgų atstovai. Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad trečiadienį svečiai susitiko su tarptautinio NATO štabo Vilniuje, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vienetų atstovais. NATO pajėgų integravimo vieneto vado pulkininko Jacobo Larseno (Jakobo Larseno) teigimu, tokie vizitai yra labai svarbūs užtikrinant nepertraukiamą veiksmų tarp NATO pajėgų ir Lietuvos koordinavimą.

Po septintų Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) Vakarų konferencijos finalo rungtynių galiausiai paaiškėjo antroji 2015/16 sezono superfinalininkė. Čempionų titulą ginanti Ouklando „Golden States Warriors“ ekipa savo žiūrovų akivaizdoje 96:88 (19:24, 23:24, 29:12, 25:28) įveikė Oklahomos „Thunders“ ekipą ir laimėjo seriją rezultatu 4-3. Rungtynes kiek sėkmingiau pradėjo svečiai iš Oklahomos.

Rytų Ukrainoje per naujus susirėmimus su prorusiškais separatistais žuvo penki ir buvo sužeisti dar keturi ukrainiečių kariai, sekmadienį paskelbė kariškiai, kurie nurodė, kad šiemet tai yra didžiausias vienos dienos aukų skaičius. „Deja, per pastarąsias 24 valandas penki ukrainiečių kariai žuvo, o dar keturi buvo sužeisti“, – reporteriams sakė kariškių atstovas Oleksandras Motuzianykas.

Krašto apsaugos ministerija penktadienį nusprendė pradėti derybas su Norvegijos vyriausybe dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų „NASAMS“ įsigijimo. „Priėmėme tokį sprendimą pradėti derybas su Norvegijos vyriausybe dėl galimo „NASAMS“ sistemų įsigijimo“, - BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas po Gynybos resursų tarybos posėdžio. Ministro teigimu, kol kas nėra aišku, kiek šios sistemos gali kainuoti.

Šiandien vakare  į Lietuvą grįžta Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų trečioji autonominės laivo apsaugos grupė, kuri nuo 2015 m. gruodžio pradžios vykdė Pasaulio maisto programos laivo „MSM Douro“ apsaugą, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. „Per beveik šešių mėnesių misijos laikotarpį Lietuvos karių saugomas laivas nuplaukė per 8 tūkst. jūrmylių ir padėjo sėkmingai nugabenti per 13 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos, skirtos Somalio žmonėms.

Keturios vidurio Europos šalys trečiadienį pareiškė, kad galėtų nuo kitų metų atsiųsti savo karių į tris Baltijos šalis, NATO nares, kai įtampa santykiuose su buvusia sovietine tų šalių šeimininke Rusija pakilo iki lygmens, neregėto nuo šaltojo karo laikų. Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkija ir Slovakija nurodo, kad iki liepos, kai Varšuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, turėtų suderinti kas ketvirtį rotuojamų savo pajėgų, apie 600 karių, dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Gegužės 25 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų trečioji autonominės laivo apsaugos grupė (ALAG-3), kuri nuo 2015 m. gruodžio pradžios vykdė Pasaulio maisto programos laivo „MSM Douro“ apsaugą, sėkmingai pasiekė Džibučio jūros uostą (rytų Afrika). Tai buvo paskutinis Lietuvos karių lydėtas maršrutas šiame laive. Artimiausiomis dienomis kariai perduos laivo apsaugą Serbijos valstybės kariams ir grįš į Lietuvą. Tikimasi, kad kariai Lietuvoje bus dar šios savaitės pabaigoje.

Lietuva svarsto siųsti iki trisdešimties karinių instruktorių į Iraką, kur Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija kovoja su „Islamo valstybės“ grupuote. „Taip, mes kalbame būtent apie karinius instruktorius“, - BNS telefonu iš Gruzijos sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šiuos planus dar turės patvirtinti Seimas. Lietuvos karių siuntimas į Iraką numatytas Seimo nutarimo dėl Lietuvos karių siuntimo į tarptautines operacijas 2016 ir 2017 metais pakeitimo projekte.

Gegužės 27 – birželio 23 d. Baltijos šalyse vyks kasmetinės Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų Europoje organizuojamos tarptautinės pratybos „Saber Strike 2016“ (liet. „Kardo kirtis 2016“). Pratybos skirtos didinti pratybose dalyvaujančių šalių tarpusavio sąveiką vykdant plataus spektro karines operacijas. Jau šeštąjį kartą rengiamose šios serijos pratybose iš viso dalyvaus apie 10 tūkst.

Ir taip aukštas lietuvių pasitikėjimas policija bei kariuomene dar šiek tiek paaugo, rodo šeštadienį „Lietuvos ryte“ skelbiami visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. Didžiausią pasitikėjimą visuomenė ir toliau reiškia ugniagesiams – jų vertinimas per mėnesį nepakito ir siekia 91,6 proc. Antrojoje vietoje išlieka policija, kuria pasitikintys nurodė 62,4 proc. respondentų, kovą taip teigė 61,5 proc. apklaustųjų.

Klaipėdoje šeštadienį vyks ceremonija, kurios metu į rezervą bus išlydimi pirmieji atnaujintą devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigę šauktiniai. Beveik pusė tūkstančio jaunųjų karių tarnybą Tėvynei atliko LDK Butigeidžio dragūnų batalione, tarp jų – 19 merginų. Per devynis mėnesius šauktiniai baigė bazinius kursus, mokėsi valdyti ginklą ir bendrųjų kovos veiksmų, vėliau specializavosi kuopose, dalyvavo bendrose karinėse pratybose su NATO sąjungininkių kariais Estijoje.

Medikai nustatė pirmadienį mirusio jaunesniojo eilinio Martyno Jurkaus mirties priežastį. Nors kariuomenės atstovai diagnozės viešai neskelbia, teigiama, kad kitiems kariams pavojaus nėra. „Kauno klinikinė ligoninė nustatė mirusio kario mirties priežastį, ją pranešė artimiesiems ir atsakingoms tarnyboms, tačiau vadovaujantis įstatymu, mirties priežastį skelbti galime tik gavus tėvų sutikimą.

VšĮ Kauno klinikinė ligoninė antradienį pranešė, kad pirmadienį iš Ruklos buvo stacionarizuoti iš viso trys kariai. „VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje pirmadienį iš Ruklos buvo stacionarizuoti iš viso trys kariai. Dviem iš jų diagnozuota pūlinga angina, o trečias karys stacionarizuotas dėl viduriavimo. Antradienio rytą karių temperatūra buvo normali, nors išvakarėse karščiavimas siekė iki 38 laipsnių karčio. Visi kariai stebimi ir gydomi.

Gegužės 19 d. Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių r.) vyks prieštankinių padalinių pratybų „Medžiotojas 2016“ svečių ir žiniasklaidos diena. Jos metu dvi savaites pratybose dalyvaujantys Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Kanados, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pėstininkai ir prieštankinės kovos specialistai, remiami artilerijos ir minosvaidžių ugnies priemonių, vykdys vieną iš pratybose treniruojamų gynybinių operacijų.

Gegužės 16 dieną dešimčiai LDK Vaidoto bataliono šauktinių karių, kurie pareiškė turį abejonių dėl Ruklos įgulos valgykloje tiekiamo maisto, vakarienei pasiūlytas alternatyvus maitinimas – sausas davinys. Toks sprendimas buvo priimtas, kai grupė karių pareiškė atsisakantys valgyti valgyklos tiekiamą maistą po šiandien paskelbtos žinios apie Mokomojo pulko kario mirtį.

Sunerimę dėl žinios apie pirmadienį netikėtai mirusį karį šauktinį, keletas kartu tarnaujančių karių atsisakė pietauti. Pietauti atvykę kariai liko prie įėjimo į valgyklą ir žurnalistams teigė, kad bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės bei yra nepatenkinti, kad jų niekas neinformavo apie esamą situaciją. „Nieko negaliu įtarti, nieko negaliu kaltinti, bet matant, žinant, gyvenant čia – tai tiesiog yra baisu“, – kalbėjo vienas iš pietauti atsisakiusių karių, jaunesnysis eilinis Žilvinas.

Pirmadienio rytą Kauno infekcinėje ligoninėje mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pirminiais duomenimis, 21 metų jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus mirė nuo ūmaus infekcinio susirgimo. „Yra žaibinė forma, bet neaišku, ar tai yra sepsis, ar kažkokia kita liga“, – žurnalistams sakė Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadė pulkininkė leitenantė Jolita Siesartienė.

Lietuvos krašto apsaugos biudžetą kitąmet siūloma didinti dar 150 mln. eurų iki 725 mln. eurų. Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame 2017 - 2019 metų valstybės biudžetų išlaidų projekte, kuris pirmadienį bus svarstomas Vyriausybės pasitarime. Šių metų biudžete gynybai skirti 575 mln. eurų, tai sudaro 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, jeigu kitąmet krašto apsaugos biudžetas sieks 725 mln. eurų, jis sudarys 1,77 proc. BVP.