karalius mindaugas

Tai buvo ne tik dūris, nužudęs pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių. Tai buvo dūris ir Lietuvos valstybės pažangai, kuris beveik privedė prie to, kad Lietuvos išvis būtų nelikę. Karalių Mindaugą nužudę sąmokslininkai turėjo savų užmačių, o viena jų susijusi ir su asmeniniu kerštu, kai Mindaugas paviliojo svetimą žmoną. Pagrindiniai sąmokslo prieš karalių organizatoriai – kunigaikščiai Treniota ir Daumantas. Nors jų tikslas buvo tas pats – pašalinti Mindaugą – motyvai skyrėsi.

„Tautiškos giesmės“ giedojimas liepos 6-osios vakarą jau tapo visus lietuvius vienijančia tradicija – ir visai nesvarbu, kuriame pasaulio krašte tuo metu bebūtume. Tačiau neeilinės progos reikalauja tokių pat neeilinių būdų jas paminėti – šiemet, 30-ojo gimtadienio proga, TV3 televizija kvietė visą dieną truksiančiai šventei.

Liepos 6 d., Kernavėje, ant istoriškai svarbaus piliakalnio vyks Edmundo Jakilaičio moderuojama diskusija „Ko nežinome apie karalių Mindaugą“. Apie istorines paslaptis diskutuos bene garsiausias Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas ir Lietuvos archeologas, Vilniaus universiteto profesorius Aleksiejus Luchtanas, pokalbį moderuos žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Įveikęs visus konkurentus Mindaugas užsitikrino Lietuvos karūną, tačiau negalėjo sėdėti ramiai sudėjęs rankų. Žemaitijoje jau kilo jėgos, kurios kėlė nemažų iššūkių pirmajam ir vieninteliam mūsų valstybės karaliui. Visgi Mindaugas buvo nepėsčias ir savo gretose turėjo ne vieną stiprų sąjungininką, tarp jų – popiežių, kuris tenkino Lietuvos karaliaus pageidavimus. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė apie Mindaugo kelionę iki sosto, kuri verta serialo „Sostų karai“ (angl.

Ankstyvojoje Lietuvos istorijoje įprasta buvo deginti mirusiuosius, tačiau vėliau į kraštą atėjusi krikščionybė po truputį išstumia šią tradiciją. Senovės lietuviai laidoti ir su asmeniniais daiktais, ir su savo gyvūnais, pavyzdžiui, žirgais. Ir jei apie žemesnio luomo laidojimą žinoma gana daug, kitokia situacija yra su Lietuvos valdovų kapais. Gali būti, kad per juos kiekvieną dieną pravažiuoja... troleibusas.

Karalius Mindaugas tikrai negalėjo būti vegetaras, kadangi dauguma mums pažįstamų daržovių tik pradėjo plisti Lietuvoje jo laikais. Jautieną ar mums ne taip jau gerai žinomas soras karalius galėjo užsigerti midumi ar obuolių gira, o priešais jį garuojantį patiekalą tikriausiai ruošė ne karalienė Morta, o profesionalus pilies virėjas.

30-metį mininčios TV3 televizijos organizuojamas Karaliaus Mindaugo iššūkis, kuriame šalies gyventojai kviečiami dalyvauti liepos 6-ąją, bus kupinas šventiškos nuotaikos ir pramogų. Valstybės dienos proga siūloma ne tik išbandyti save rekordiniame plaukime nuo Vilniaus iki Kernavės, bet ir pasiekus paskutinį tašką stebėti linksmuosius istorinius apdovanojimus.

Istorinė sostinė, apipinta mitais ir legendomis. Nors istorikai negali tvirtai pasakyti, ar karaliaus Mindaugo sostas tikrai stovėjo Kernavėje, šis miestas tikrai buvo vienas iš svarbiausių politinių ir ekonominių centrų mūsų valstybingumo ištakose. Kernavės klestėjimą ir aukso amžių dabar mena čia išlikę piliakalniai, kurie atskleidžia ne vieną istorinę paslaptį apie kadaise čia stovėjusį didingą Viduramžių miestą.

Liepos 6-ąją švęsime Valstybės dieną ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo metines, tačiau ši data galėjo būti ir kita. Manoma, kad karalius Mindaugas  galėjo būti karūnuotas ne liepos 6-tąją, o, pavyzdžiui, liepos 13-tąją. Dar 1990 metais sprendžiant Valstybės dienos datą, Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas drauge su istorikais rinkosi iš keleto galimų datų, bet galiausiai nusprendė Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena paskelbti liepos 6-tąją.