karabachas

Briuselyje sekmadienį vykusiame susitikime nesutaikomų priešininkų Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai sutarė „paspartinti diskusijas“ dėl taikos sutarties dėl Kalnų Karabacho, kuriame 2020 metais įsiplieskė karas, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje. 2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst.

Po daugiau nei mėnesį trukusio kruvino karo Kalnų Karabache – netikėta žinia: tarpininkaujant Vladimirui Putinui, Azerbaidžanas ir Armėnija nutarė sudėti ginklus. Į regioną įvedami tūkstančiai Maskvos taikdarių, kurie turi užtikrinti, kad iki šiol Armėnijos valdytos ginčytinos teritorijos būtų perduotos Azerbaidžanui. Kol Baku džiūgauja laimėjusi karą, Jerevane tūkstančiai įtūžusiu armėnų šturmavo šalies parlamentą kaltindami šalies vyriausybę išdavyste.

Kol Armėnijos ir Azerbaidžano kautynės Kalnų Karabacho regione aktyviai tęsiasi ir toliau, šių šalių gyventojai plyštančiomis širdimis stebi tragiškus įvykius. Viena jų – iš Armėnijos kilusi Lietuvoje gyvenanti Gajana Mkrtchyan, kuri šiuos neramumus vadina armėnų tautos genocidu.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pirmadienį pareiškė, kad Kalnų Karabache, kur nuo praeito mėnesio pabaigos tęsiasi armėnų ir Azerbaidžano pajėgų susirėmimai, nesilaikoma praeitą savaitę paskelbtų paliaubų ir kad ten susiklostė artima humanitarinei katastrofai padėtis. „Padėtis fronto pietiniame ruože įtempta. Paliaubų nėra“, – per susitikimą su užsienio ambasadoriais ir organizacijų vadovais sakė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad į Kalnų Karabacho konfliktą siunčiami kovotojai iš Sirijos ir Libijos, ir sakė esanti „giliai susirūpinusi“ dėl tokių įvykių. „Nelegalių ginkluotų grupuočių kovotojai, konkrečiai iš Sirijos ir Libijos, dislokuojami į Kalnų Karabacho konflikto zoną, kad galėtų tiesiogiai dalyvauti kovose“, – sakė Užsienio reikalų ministerija. „Mes esame giliai susirūpinę“, – priduriama jos pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pasmerkė Turkijos „neapgalvotus ir pavojingus“ pareiškimus reiškiant paramą Azerbaidžano siekiui susigrąžinti separatistinį Kalnų Karabacho regioną. Ankara antradienį paskelbė esanti „visiškai pasirengusi“ padėti Baku atgauti Kalnų Karabachą, sekmadienį įsiplieskus įnirtingiems susirėmimams su Armėnija dėl šio regiono.

Per dešimtmečių senumo teritorinį ginčą atsinaujinus nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos kovoms, žuvo mažiausiai 24 žmonės, o pasaulis sekmadienį ragino nutraukti karo veiksmus. Didžiausi nuo 2016 metų susirėmimai verčia nuogąstauti dėl naujo karo tarp šių buvusių sovietinių respublikų, nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios konfliktuojančių dėl Armėnijos remiamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį susitiko su Armėnijos ir Azerbaidžano vadovais, kai tarp šių valstybių kol kas galioja trapios paliaubos, smurtui nesiliaujant jau kelis dešimtmečius, nesutarus dėl Kalnų Karabacho priklausymo tai ar kitai valstybei. Kovos palei nestabilią šių fronto liniją, etniniams Kalnų Karabacho armėnams savo regione atėmus valdžią iš Azerbaidžano per žiaurų karą dešimtojo dešimtmečio pradžioje, vėl įsiplieskė šių metų balandį, žuvo mažiausiai 110 žmonių.

Du armėnų pajėgų kariai žuvo penktadienį per naujus susirėmimus su Azerbaidžano pajėgomis, kai abi šalys kaltina viena kitą paliaubų pažeidinėjimu, nors ugnies nutraukimas padėjo sustabdyti didžiausią per kelis dešimtmečius smurto proveržį dėl ginčijamo Kaukazo regiono. Nauji susirėmimai yra pirmas rimtas trapių paliaubų pažeidimas nuo antradienio, kai tarpininkaujant Maskvai buvo nutraukti mūšiai dėl kalnuoto Kalnų Karabacho regiono.