kapavietė

Pasak Meksikos antropologų, pietinėje Čiapaso valstijoje rasti 167 žmonių palaikai yra iš senovės kapavietės, praneša BBC. Nacionalinio antropologijos instituto duomenimis, atlikus tyrimus nustatyta, kad palaikai kapavietėje guli nuo VIII amžiaus. Mokslininkai tikisi, kad kapavietėje rasti keramikos dirbiniai padės nustatyti, kokiai bendruomenei priklausė šiame kape palaidoti žmonės.

Statybininkai Turkijos pietryčiuose, kur daugumą gyventojų sudaro kurdai, atkasė 23 žmonių palaikus. Prokurorai pradėjo tyrimą dėl palaikų tapatybės nustatymo bei išsiaiškinimo, kada jie buvo palaidoti. Darbuotojai pradėjo atkasinėti žmonių palaikus pradėję statybų darbus šį mėnesį. Trečiadienio rytą kasę teritoriją didžiausiame regiono Dijarbakyro mieste jie rado keturias kaukoles ir nemažai kaulų.

Neveikiančiose Senosiose žydų kapinėse žydų bendruomenė lapkritį sutvarkė žymaus savo tautiečio – tarpukario populiaraus šlagerių atlikėjo Danieliaus Dolskio kapavietę, tačiau pačios kapinės, visa didelė jų teritorija jau seniai prašosi rūpestingo šeimininko rankos. Apie tai Kauno miesto savivaldybei, beje, priminė ir laiškas, prieš kelias savaites atkeliavęs iš Lietuvos ambasados Izraelyje.

Vyriausybė dalį Privatizavimo fondo lėšų skirs Prezidento Algirdo Brazausko kapavietės sutvarkymui Vilniaus Antakalnio kapinėse. Jos sutvarkymui skiriama 128 tūkst. litų, už lėšų panaudojimą bus atsakinga Kultūros ministerija. Rugsėjo mėnesį Vyriausybė iš Rezervo fondo 101,8 tūkst. Lt skyrė Prezidento A. M. Brazausko laidotuvių išlaidoms padengti. Tokios sumos, suskaičiavusi išlaidas laidotuvių aptarnavimui, apsaugai, transportui, svečių priėmimui ir kitoms reikmėms paprašė Prezidentūra.

Kapinėse pastebimai daugėja neprižiūrimų kapaviečių, todėl ieškoma būdų, kaip šią situaciją pakeisti. Kol naujų miesto kapinių žemė užstrigusi teismų pinklėse, valdininkai nusprendė ieškoti būdų, kur laidoti šiauliečius, kai vietų kapinėse katastrofiškai mažėja. Ir jiems pavyko – Šiaulių savivaldybės  administracija pirmoji šalyje nusprendė sudaryti komisiją, kuri miesto kapinėse esančias apleistas kapavietes pripažintų neprižiūrimomis.

Archeologiniai kasinėjimai rajono Savivaldybės pašonėje atskleidžia vis naujų žiaurios pokario istorijos faktų. Ties A.Smetonos ir Vasario 16-osios gatvių sankirta, kur pokariu veikė sovietinių represinių struktūrų būstinė, po kelerių metų pertraukos vėl atkasti nužudytųjų palaikai. Pievelėje kone pačiame miesto centre, 1,30 m gylyje, archeologai iškasė daugiau nei pusę amžiaus gulėjusių keturių suaugusių žmonių kaulus. Maždaug 25–30 metų žmonės pokariu buvo pakasti be karstų, be įkapių.

Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, Šiauliuose suimta 60- metė, galimai užsakiusi savo vyro nužudymą. Pranešama, kad prieš keletą dienų Šiaulių apylinkėse, apleistoje buvusios sovietų karinės bazės teritorijoje, atliekų šulinyje rasti žmogaus kūno likučiai. Tyrėjai spėja, kad jie čia įmesti buvo maždaug prieš 7 metus. Kapavietę nurodė vienas iš policijos apklausiamųjų, kai buvo tardomas dėl visiškai kito nusikaltimo.

Poeto Federico Garcia Lorcos, sušaudyto per Ispanijos pilietinį karą, tikėtino kapo kasinėjimai nedavė rezultatų - tyrėjai neaptiko jokių žmogaus palaikų. Maža to, jie priėjo prie išvados, jog šioje vietoje apskritai nebuvo įmanoma ką nors palaidoti. Tai reiškia, jog viena didžiausių 1936-1939 metų karo paslapčių - kur palaidotas garsiausias XX amžiaus Ispanijos poetas ir dramaturgas - lieka neatskleista. Vietovė Andalūzijoje netoli pietinio Granados miesto buvo kasinėjama porą mėnesių.