kapavietė

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, pokyčiai paliečia ir mirusiųjų atminimo įamžinimo temą. Tad nenustebkite, jei ateityje ant kone kiekvieno antkapio pamatysite nedidelę lentelę su QR kodu – tokias galite išvysti jau dabar. Tokią atminimo įamžinimo paslaugą siūlantys kauniečiai papasakojo, kokią informaciją galima sutalpinti nedideliame kode.

Vasaros pabaigoje Lančiūnavos bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas ir pašventintas tautodailininko Juliaus Urbanavičiaus paminklas negimusiems vaikams. Dabar čia Šėtos parapijos kunigas Robertas Skrinskas ragina įrengti vietą, skirtą laidoti Kėdainių negimusiems vaikams, nors kartu pripažįsta, kad rajono gyventojams būtų žymiai patogiau, jei tokia vieta atsirastų didžiosiose Kėdainių miesto kapinėse. Savivaldybė dar nenusprendė „Lapkričio 13 d., pirmadienį, po 12 val.

Mirus artimajam, mes susiduriame su praradimo skausmu, kuris gali būti sunkiai pakeliamas. Tai yra laikas, kai mūsų emocinė būklė ir praktiniai veiksmai tampa labai svarbūs. Apie tai, ką daryti mirus artimajam ir kokie žingsniai yra svarbiausi, pasakoja Laidojimo ceremonijų organizavimo įmonės „Rekviem“ komercijos direktorė Jorūnė Jurkevičienė.   J. Jurkevičienė sako, kad jei netektis įvyko namuose, pirmiausia reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie mirtį.

Kauno arkivyskupija savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino, kad Šiluvą ir amžino poilsio vietą, lapkričio 13 d., pasiekė vaikelių, kurie dar negimę mirė motinų įsčiose, palaikai. Šių Kauno ligoninėse mirusių kūdikių palaikai buvo saugojami LSMU Kauno klinikų bei Kauno ligoninės koplyčiose ir tądien 7-iose urnose baltu laidojimo automobiliu atkeliavo į Šiluvą, o po Šv. Mišių buvo palaidoti miestelio kapinėse.

Vis daugiau gyventojų savo mirusių giminaičių, draugų ar pažįstamų kapų ieško internete – prie kapinių registro, kuriame surinkta informacija apie palaidojimus Vilniaus kapinėse, per mėnesį jungiasi tūkstančiai vartotojų. Didžioji dalis – iš Lietuvos, tačiau artimųjų kapaviečių ieško ir nemažai Lenkijos gyventojų. „Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau žmonių naudojasi technologijomis, o pagal paieškų aktyvumą matome, kad kapinių registras yra aktuali paslauga.

Neretai daugumai žmonių nekyla jokių problemų pasirūpinti artimųjų kapavietės priežiūra. Vis dėlto, dalis asmenų neretai teigia, kad kapavietė yra ne sodas ar gėlynas, o ir skirti jos tvarkymui pakankamai laiko dažnu atveju sunkiai pavyksta. Atsižvelgiant į šias problemas, vis dažniau žmonių renkasi kapavietes dengti akmens plokštėmis.

Vilnietei Erikai S. teko kreiptis į teismą, kad ji galėtų prižiūrėti savo pačios sūnaus kapą. Tokia situacija susiklostė dėl trečiojo asmens nenoro leisti motinai prižiūrėti kapavietę.

Vilniaus Tauro kalno papėdėje ketvirtadienį archeologinių žvalgymų metu rastos kapavietės, todėl rekonstrukcijos darbai laikinai stabdomi. Apie tai pirmasis pranešė portalas „15min“. Kaip ketvirtadienį BNS informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, šiuo metu atliekami detalūs archeologinai tyrimai, jų metu rasta daugiau kapaviečių. „Tyrimų metu palaikai bus įvertinti, iškelti ir perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui antropologiniams tyrimams.

Lietuvoje įsišakniję gilios kapų lankymo ir apželdinimo tradicijos, ypač dabar, artėjant Tėvo dienai, daugelis trauks aplankyti jau Anapilin iškeliavusių artimųjų, tvarkys jų amžinojo poilsio vietas ir ieškos geriausių būdų, kaip augalais sukurti tvarkingą kapo vaizdą.  Kad būtų lengviau apsispręsti, kokias gėles sodinti kapuose, „Eram service“ įkūrėja, apželdinimo specialistė Rūta Matulienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokie augalai dabar tinkamiausi.