kapai

Imogen Goodwin dukra mirė vasario mėnesį, būdama 20 savaičių amžiaus, nes sirgo reta liga. Kovo mėnesį ji buvo palaidota Drugelių sode, Stoke. Neseniai vandalai sudraskė helio balionus ir išjungė saulės energijos šviestuvus prie jos kapo  ir tai pasikartojo ne vieną kartą. 19-metė mama buvo labai įskaudinta beširdžių išpuolių ir paragino Stoke-on-Trent miesto tarybą įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, kad būtų galima sugauti kaltus asmenis, rašo mirror.co.uk.

Sparčiai artėjant rudeniui prekybininkai jau pradeda prekiauti ir kapų gėlėmis. Apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė sako, kad geriausia ant kapų sodinti daugiametes gėles, kurios skoningai dera prie aplinkos. „Geltono karučio“ apželdinimo kursų įkūrėja sako, kad daugiametės gėlės – puikiausias sprendimas puošti kapus, kadangi jas prižiūrėti lengviau.

Masiniame kape prie uždaryto internato, turėjusio „asimiliuoti“ indėnų vaikus į Kanados visuomenę, buvo rasti 215-os vaikų palaikai. Tai išryškino dažnai pamirštamą šios valstybės istorijos laikotarpį. Kaip gegužės 27 dieną pranešė Tk‘emlups te Secwepemc – genties būstinės Kanadoje –vadovė, gegužės mėnesį, naudojantis specialiu radaru, vaikų kūnai buvo rasti buvusio Kamloopso indėnų internato teritorijoje.

Prie Vilniaus santuokų rūmų vyksta net ir archeologams neįprasti kasinėjimai – tenka tyrinėti Vilniaus evangelikų liuteronų senąsias kapines palyginti su dar visai nesenais palaidojimais. Prieš sovietų buldozeriams nuverčiant ten palaidotų žmonių antkapius,  kapinės išsiskyrė savo puošniomis skulptūromis ir mauzoliejais. Vilniaus miesto valdžia žada įamžinti ten palaidotų žmonių atminimą ir atnaujinti prie Santuokų rūmų esantį parką, kuris gavo naują pavadinimą – Liuteronų sodas.

Lankant artimųjų amžino poilsio vietas, ant kapo padedame gėlių, kurios, mūsų manymu, jiems būtų patikusios. Tai prasmingas būdas pagerbti tuos, kurie išėjo, todėl atidžiai renkamės gėles. Kiekvienas augalas turi savo istoriją ir daugybę simbolinių prasmių. Gėlėmis galima išreikšti mintis ir emocijas, skirtas mirusiam brangiam žmogui. Susipažinkime su  populiarių augalų ir gėlių simbolinėmis prasmėmis, rašo southernliving.com.

Atšilus orams ne tik kapstomės daržuose ir soduose, bet ir pradedame rūpintis, kokius augalus pasirinkti kapų apželdinimui. Gėlių pardavimo vietose pasirinkimas didelis – net akys raibsta. „Memorus“ apželdinimo specialistė, kapų dizainerė Eglė Balčiūnienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kokias gėles rinktis, kad kapas atrodytų tvarkingai ir kokių apželdinimo klaidų vengti.

Kas skuba tvarkyti artimųjų kapų po žiemos, kas naudojasi panaikintais judėjimo ribojimais ir važiuoja lankyti kapų kone per visą Lietuvą. Rankomis trina gėlėmis prekiaujantys verslininkai – prie kapinių vos spėja sukti. Našlaitėmis ir skintomis chrizantemomis prie senųjų Panevėžio kapinių vartų prekiaujanti Teresė vos spėja suktis. Pirkėjai vieną po kitos dėžutėmis perka gėles kapams sodinti. „Šiandien pati perkamiausia diena, tikriausiai saulutė viską daro.

Atėjus pavasariui vis daugiau gyventojų ima tvarkyti artimųjų kapus. Tačiau ne visi tai daro patys, užsienyje ar Lietuvoje gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės į pagalbą pasitelkia kapų prižiūrėtojus. Jie atlieka visus darbus – ravi, sodina ir laisto gėles, valo paminklus, uždega žvakes. O jų paslaugos siekia nuo 35 iki 90 eurų. Šiuo metu kapų prižiūrėtojų skelbimų netrūksta. Tačiau jų siūloma kaina skiriasi.

Į kapines atėjus aplankyti savo mirusių giminaičių ar draugų, galima pamatyti ir nelabai malonų vaizdą – nukramtytus gėlių žiedus. Apie neseniai atsiradusį stirnų įprotį ėsti kapų gėles ir kaip jas atbaidyti pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Dauguma žmonių be galo rūpestingai prižiūri savo artimųjų kapus – dega žvakutes, išravi piktžoles, sodina gėles. Tačiau atėjus aplankyti kapo, galima savo pasodintų gėlių ir neberasti.

Atėjus pavasariui imame svarstyti ne tik, ką šiemet sėsime ir sodinsime savo kieme, bet ir kaip apželdinsime savo artimųjų kapus. Gėlių pasirinkimas įvairiuose turgeliuose, prekybos centruose ir specializuotose pardavimo vietose yra toks, kad ima suktis galva, o iš gausios žiedų jūros išsirinkti yra pakankamai sunku.

Sakoma, kad kapinės yra tautos tradicijų ir valstybės kultūros politikos veidrodis. Taip pat ne kartą teko išgirsti liūdnoką pajuokavimą, kad, jei būtų surengtas pasaulio kapinių tvarkymo čempionatas, taptume čempionais ar prizininkais. Nuo seno žinomas ypatingas mūsų tautos sakralinis ryšys su mirusiaisiais, kurį atspindi tvarkingos kapavietės.Tad šį pirmadienį gerokai nustebino Pumpėnų miestelio gyventojo skambutis į redakciją.

Vis artėjanti šiluma priverčia susimąstyti ne tik apie sodo, tačiau ir apie artimųjų kapų apželdinimą. Tinklaraštininkė ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė atskleidė, kokius augalus reikėtų sodinti, jei norite žydinčias kapavietes matyti nuo pavasario iki rudens, ir papasakojo, kokios naujos kapų apželdinimo tendencijos ateina į Lietuvą. Apželdinimo specialistė pasakojo, kad prieš renkantis augalus labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiose sąlygose jie augs.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė gerą žinią – pavyko rasti bei atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikus. Tarp identifikuotų laisvės gynėjų ir paskutinis mirties bausme nuteistas partizanas ir jauniausia, vos 16-metų auka. Centro istorikai sako besitikintys ateityje atrasti ir atpažinti dar daugiau šalies didvyrių palaikų.

Moteris papasakojo, kad ant savo sūnaus kapo rado alaus skardinių, sudaužytų stiklų ir butelį nuo degtinės. Moteris liko sukrėsta, kai ant savo vaiko kapo per Kalėdas palikusi balionų ir dovanėlių vėliau juos rado kapinių laužavietėje, rašoma mirror.co.uk. Marie Worton (42) iš Didžiosios Britanijos ant savo sūnelio kapo buvo palikusi balionų su jo vardu ir žaislų – taip ji daro per kiekvienas Kalėdas nuo tada, kai vaikas mirė.

Kultūros paveldo departamentas kartu su savivaldybe prašo pavienių žmonių pagalbos. Mat vien valdiškais pinigais išgelbėti kelis šimtmečius menančių paminklų nepavyks. Reikia atnaujinti griūvančius saugomus paminklus, antkapius ar aptvarus. Tiesa, kapines prižiūrinčios Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai sako, tvarkyti istorines kapavietes fiziškai vis tiek turės restauratoriai, savavališkai galėsime nebent žolę nuravėti, lapus išgrėbti.

Nuo senų laikų taip mėgstama mada ant paminklo mirusiajam dėti nuotrauką – po truputį grimzta į praeitį. Paminkladirbiai pastebi naujas tendencijas – vis dažniau žmonės užsakinėja originalesnius paminklus ar užrašus ant jų. O jeigu jau nori nuotraukos, tai ji išskaptuojama akmenyje. Tiesa, keičiasi ir paminklų mados – istorikai pastebėjo, kad įprastus kartais pakeičia iš rytų atkeliaujanti mada – mirusįjį pavaizduoti visu ūgiu, siluetą išskaptuojant iš akmens.

Trečius metus iš eilės sostinės savivaldybė prieš Vėlines surengia neįprastas laidotuves – viename kape palaidoja beveik šešiasdešimt mirusiųjų. Susirinkę už valstybės pinigus palaidotų žmonių kolegos neslepia apmaudo – esą likimo nuskriaustaisiais sostinės valdžia galėtų ir geriau pasirūpinti, urnas sudėdama, pavyzdžiui, į kolumbariumus. Tačiau savivaldybė kolumbariumo įrengimo klausimą sprendžia jau trejus metus ir kol kas sprendimo vis dar nerado.

Kapines prieš Vėlines tvarkantys lietuviai čia vis dar neša kalnus žvakių ir jų įdėklų – pastebi komunalininkai. Po mirusiųjų dienos visos jos keliauja į kapinių konteinerius, o iš ten į sąvartynus. Specialistai skaičiuoja, kad po Vėlinių iš kapinių jie išveža keturiskart daugiau atliekų nei kitais mėnesiais. Susikaupia tonomis Kretingos kapines apgulė gėlėmis ir žvakėmis nešini lankytojai.

Žmonės jau nuo seniausių laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu ir net pagalba vienas kitam. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Vis dėlto šias dvi dienas daugelis painioja iki šiol. Lapkričio 1-ąją minime Visų Šventųjų dieną, o štai lapkričio 2-ąją – Vėlines. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV dar VII amžiaus pradžioje.

Akmenės rajone visiškai šalia Latvijos sienos aptiktas žiemgalių kapinynas. Kai kurie radiniai net iš V amžiaus ir yra siejami su didžiuoju tautų kraustymusi. Kaip jie atsidūrė Vegerių apylinkėse, kur aptiktas kapinynas, sukelia intrigą. Atsargiai archeologai atkasinėja 15-16 amžiaus žmogaus palaikus rastus Akmenės rajone Vegerių apylinkėse. radiniai rodo, kad čia žiemgaliai žmones laidojo nuo 5 amžiaus.

Tūkstančius eurų kainuojantys karstai iš užsienio, prabangūs kostiumai ir akylai stebimos laidotuvės. Ne, tai nėra epizodas iš veiksmo filmo. Būtent tokioje pompastikoje buvo ir yra laidojami garsiausi Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovai. Niekam nėra paslaptis, kad bene daugiausia pinigų laidotuvėms išleisdavo ir vis dar išleidžia Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovai. Jie trokšdavo ne vien prabangių karstų, įspūdingų kostiumų ar pompastiško išėjimo.

Artėjant lapkričio 1-ajai vieni tautiečiai patys skuba šluoti lapus nuo artimųjų kapų, kiti už tokias paslaugas mielai moka kapų tvarkytojams. Pastarieji trina rankomis ir sako, kad dar nei vienais metais neturėjo tokio gero biznio. Kiek kainuoja tvarkytojo paslaugos ir kokios kapų tvarkymo mados? Edvinas Genutis, 25-erių metų verslininkas, jau porą metų tvarko ir prižiūri savo klientų artimųjų kapus.

Deramas atsisveikinimas su brangiu žmogumi padeda lengviau išgedėti sudėtingą laikotarpį. Nors ilgą laiką ši jautri sritis sunkiai įsileido naujoves, pastebima, kad keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos. Vienas ryškiausių pokyčių, pasak laidojimo ceremonijų organizavimo sistemos „Rekviem“ konsultantės Evelinos Kotrynos Gailės, yra sutrumpėjęs laikas, skirtas atsisveikinti su velioniu.

Nenumaldomai artėja šventės, kurių metu rinksimės kapuose pagerbti anapilin išėjusių artimųjų. Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad šių švenčių metu susidaro didžiuliai kiekiai atliekų ir ragina rinktis natūralias dekoracijas, jų nešti mažiau. „Svarbu nepamiršti, apie ką yra Vėlinės ir Visų Šventųjų diena. Jos yra apie artimuosius, jų atminimą, pagarbą ir meilę. Šios šventės niekaip nesusijusios su žvakių ar puokščių kiekiu ant kapo.

Artėjant Vėlinėms, Rasų kapinių draugija ragina žmones burtis į talką tvarkyti lapus bei senas žvakes istorinėse Rasų ir Bernardinų kapinėse. Į tokius kvietimus jau atsiliepė kai kurios mokyklos, tačiau akcijų rengėjai sako, kad vis dar trūksta ir suagusiųjų pagalbos.   Visuomeninės Rasų kapinių draugijos atstovė Alina nurenka senas žvakutes nuo kapų Rasų kapinėse. Artėjant Vėlinėms ji ragina burtis talkai visus norinčius.

Artėjant Vėlinėms vis dažniau susimąstome apie išėjusius artimuosius, o neretai atmintyje iškyla ir vaizdai iš paskutinio atsisveikinimo su artimu žmogumi. Ruoštis paskutinei artimojo kelionei yra be galo skaudu ir sunku, nes neretai mirtis šeimą užklumpa netikėtai, tad visą šį procesą palengvinti padeda profesionalai.

Ruduo ne pats dėkingiausias metas gėlininkams, bežydi vos keletas gėlių, o artėjant lapkričio pirmai – Visų Šventųjų dienai – daugelis skuba tvarkyti artimųjų kapų. Tad kokiais žiedais – našlaičių, chrizantemų, o gal viržiais geriausiai puošti kapus šąlant orams ir krentant lapams? Pasvalietės Ramutės Ivanauskienės šiltnamiuose, Pumpėnuose  jau žydi ryškiaspalvės chrizantemos. Suformuotus baltų, raudonų, geltonų ar violetinių gėlių vazonus pirkėjai išgraibstys maždaug per savaitę.

Pardavimų tendencijos rodo, jog šalies gyventojai aktyviai ruošiasi artėjančioms Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai. O vienas dažniausiai pasirenkamų atributų pagerbti mirusius artimuosius – gėlės. Floristas Antanas Mažonas teigia, jog norint sukurti ir išlaikyti harmoningą kapavietės vaizdą, svarbu pasirinkti tinkamus augalų ir jų spalvų derinius.

Paskelbus apie išimtį palikti saviizoliacijos vietą vykstant aplankyti artimųjų kapus net į Lenkiją nuogąstaujama, ar neims tautiečiai tuo piktnaudžiauti ir skubėti į kaimyninę šalį apsipirkti ar užsiimti kitais reikalais. Aurelijus Veryga teigė, kad nors niekas to patikrinti negalės, žmonės turėtų būti sąmoningi.

Artėjant Vėlinėms tautiečiai dairosi ne tik gėlių ar žvakių, bet ir kapų prižiūrėtojų, kurie sutvarkytų ir papuoštų kapavietę, uždegtų žvakes. Šie tikina, kad artėjant Vėlinėms užsakymų daugėja, tačiau ir konkurencija nemaža, tad siūlo naujoves, pavyzdžiui, tiesioginį kapavietės transliavimą maldai. Būtent tokią paslaugą siūlo Klaipėdoje ir jos rajone kapų tvarkymu užsiimantis Darius. Anot vyro, jam mintis vaizdo įrašu transliuoti kapavietę kilo gyvenant užsienyje.

Lapkričio 2 dieną minėdami mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dieną skubėsime lankyti artimųjų kapų. Jau tapo tradicija juos papuošti gyvomis ar dekoratyvinėmis gėlėmis, uždegti kapų žvakę. Anot Vilniaus etninės kultūros centro vyriausiosios koordinatorės Marijos Liugienės, Vėlinės lietuviams mirusiųjų pagerbimo šventė yra nuo seno reikšminga. Anot M. Liugienės, Vėlinių minėjimas lietuviams yra labai svarbus. Pasak jos, tai galimai lemia senus laikus siekiančios tradicijos.

Iki Vėlinių likus dviems su puse savaitėms, žmonės jau po truputį ėmė galvoti, kaip papuošti ir sutvarkyti artimųjų kapus, o prekybos centrų lentynos jau pripildytos įvairių prekių, skirtų amžino poilsio vietoms. Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė patarė, kokias gėles sodinti, kad augalai ant kapų akis džiugintų ilgai.

Kapus tvarkančios įmonės trina rankas – rudenėjant daugėja žmonių, kurie artimųjų kapus tvarko ne patys, o tai daryti patiki įmonėms. Yra ir tokių, kas pinigus moka privatiems, ne visada legaliai dirbantiems asmenims. Štai dėl to vartotojų teisės žmones įspėja būti atsargius, kitaip galima likti ir be pinigų, ir su apžėlusiais kapais. Aštuoniasdešimt perkopusi vilnietė Valentina Vilniaus Sudervės kapinėse prižiūri net ne savo, o šeimos draugų kapavietę.

Beveik prieš metus iš emigracijos grįžęs lietuvis Aivaras Grigaitis (45) pastaruoju metu savaitgalius leidžia ganėtinai neįprastoje aplinkoje – kapinėse. Būtent bebūnant jose vyrui kilo ganėtinai unikali verslo idėja. Kartu su savo žmona jis tautiečiams siūlo kapaviečių sutvarkymą: jų išravėjimą, nuplovimą ar gėlių sodinimą. Klaipėdoje su savo šeima besikuriantis Aivaras Grigaitis beveik prieš metus laiko grįžo iš antrosios savo emigracijos.

Didžiausiose Vilniaus Rokantiškių ir Karveliškių kapinėse artimųjų kapus lankantys žmonės širsta, nes kelią iki artimųjų kapų tenka skintis per nešienautą aukštą žolę, kurioje gali knibždėti net erkių. Tiek savivaldybė, tiek kapines prižiūrinti įmonė atkerta – žolė pjaunama kaip numatyta taisyklėse – prie pagrindinių kelių, o štai apie kapavietes susitvarkyti turi patys mirusiųjų artimieji.

Kėdainių rajono Pernaravos miestelio gyventojai sunerimę, mat po penkių metų pertraukos vėl prasidėjo vagystės kapinėse. Šį kartą nuo kapo dingo antkapis. Vietiniai mano, kad Pernaravos miestelyje įsisuko kapų plėšikai. Pamatę – nustėro Šeštadienio vidurdienį artimųjų kapo aplankyti atvykę žmonės nustėro – jie patebėjo, kad  kapinėse nuo kapo pavogtas juodos spalvos antkapis. Apie šventvagystę nukentėjusieji nedelsiant informavo policiją.

Vilniuje Bernardinų kapinėse penktadienį nuvirtę du didžiuliai medžiai apgadino dešimtis kapų – masyvūs medžių kamienai išvartė paminklinius akmenis, sumaitojo tvoreles, užtvėrė takelį. Incidentas senosiose Užupio kapinėse įvyko vakare, smarkaus vėjo tuo metu nebuvo. Didžiulė tuopa greičiausiai lūžo dėl pažeisto kamieno. Virsdama tuopa išvertė dar ir didžiulį klevą. Tai jau antras toks incidentas šiais metais Bernardinų kapinėse.

Kapų tvarkymo papročiai pamažu keičiasi. Šiuo metu Lietuvoje vyrauja kapo estetizavimas – perdėta puošyba. Paminklai mažėja, tampa vis įmantresnių formų. Gyvas gėles keičia plastikinės, didėja puošnios kapų žvakės. Naudojama ryški skalda, spalvotas mulčias, gludinti akmenys, dirbtinė veja, baltos plastikinės lentelės, žali vejos borteliai. Kapuose atsiranda vis daugiau beskonybės ir kičo.

Mažojoje Lietuvoje išniekintos senos liuteronų kapinės. Marodieriai iškasė du kapus, aplink išmėtė mirusiųjų kaulus. Pavledosaugininkai įtaria, kad kapų plėšikai čia ieškojo papuošalų ar brangenybių, o istorikai marodierius vadina tikrais kvailiais – į liuteronų kapus dedamos nebent maldaknygės, bet ne brangenybės. Išniekintos šimtmetį skaičiuojančios liuteronų kapinės.

Technologijos mus pasieks ir po mirties. Tūkstančiai kapinių visoje Jungtinėje Karalystėje bus registruojami ir patalpinami žemėlapiuose per ateinančius penkerius metus. Taip bus siekiama sukurti išsamią britų laidojimo vietų duomenų bazė, rašoma naujienų poratle dailymail.co.uk. Vienos Anglijos bažnyčios projektas tikisi įamžinti milijonų žmonių kapus, kurie palaidoti  anglikonų kapinėse. Bus siekiama įregistruoti ir tuos, kurie toje vietoje buvo palaidoti dar ir daug anksčiau.

Kėdainiuose bręsta skandalas. Buvusi valdžia poilsio ir maudynių vietą įrengė kone ant masinės kapavietės. O tam panaudojo Europos Sąjungos lėšas. Istorikų teigimu, Nevėžio pakrantės zonoje palaidota dešimtys nužudytų Lietuvos partizanų. Žmonių palaikus dabar kaip tik atkasinėja archeologai, o dabartinei miesto valdžiai belieka teisintis, kad nesustabdė jau bebaigiamo įgyvendinti praeitoje kadencijoje palaiminto pinigų įsisavinimo projekto.

Panevėžio rajone esančiame Dembavos kaime iš kapinių pavogta lentelė karo aukoms atminti, trečiadienį pranešė Panevėžio apskrities policija. 1948 metais gimusi moteris policijai pranešė, jog Pirmojo pasaulinio karo aukoms skirtoje kapavietėje sulaužyta medinė tvorelė. Be to pastebėta, kad nuo paminklo karo aukoms atminti pavogta juodo akmens informacinė lentelė. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kapo išniekinimo.

Vienišų žmonių daugėja, o po mirties jų kapų prižiūrinčių žmonių kaskart vis mažiau. Bent jau tokias išvadas skelbia kai kurie vienuoliai, tai pastebi ir laidojimo įmonių atstovai. Tiesa, kartais paaiškėja, kad į vienišų žmonių sąrašą pakliūva ir tie, kas turi giminių, bet dėl vienų ar kitų priežasčių, nesigiminiuoja ir jau apie buvusių artimųjų kapų priežiūrą tikrai negalvoja. O štai ladojimo paslaugų verslininkai nesnaudžia.

Nors daugelis artimųjų kapus tikriausiai aplankėte ir žvakeles uždegėte dar vakar, etnologai primena, kad tikroji mirusiųjų lankymo diena yra šiandien, lapkričio antroji. O dar senosios kultūros žinovai skelbia, kad Vėlinių tradicijos Lietuvoje kinta žaibišku greičiu. Anksčiau žmonės Mirusiųjų pagerbimo dieną net elgetoms aukodavo, kad šie melstųsi už šeimos mirusiuosius, o štai kapams skirdavo mažiau dėmesio.

Šiandien minime Visų Mirusiųjų dieną, trumpiau vadinama Vėlinėmis. Būtent šią dieną lankome mirusiųjų kapus ir taip juos pagerbiame. Ar tikrai šią dieną reikia lankyti kapus, kokias klaidas mes vis dar darome ir kaip tinkamai paminėti šią dieną, atskleidžia etnologė Eglė Valentė. Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį.

Lietuvoje populiarėja kapų draudimas, gyventojams norint sumažinti nuostolius, kapavietes nuniokojus gamtos stichijoms, vagims ar vandalams.  Dažniau draudžiamos kapavietės, įrengtos naudojant brangias medžiagas.

Penktadienį minime Šventųjų dieną, tačiau daugelis lietuvių vis dar painioja ją su Mirusiųjų diena. Kuo skiriasi šios dvi datos ir ką vertėtų per jas padaryti, lankant artimųjų kapus, atskleidžia etnologė Eglė Valentė. Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės.

Artėja kapinių lankymo laikas – jei planuojate ieškoti kokio nors konkretaus kapo, nesvarbu, kokio senumo ir kurioje pasaulio vietoje, prieš imantis šios veiklos reikėtų apsvarstyti keletą labai svarbių dalykų, rašoma familyhistorydaily.com. 1. Kapines ne visuomet lengva rasti ir į jas patekti Pirmasis žingsnis, kurio reikia imtis ieškant giminaičių kapų – tai išsiaiškinti, kuriose kapinėse žmogus yra palaidotas.

Lietuvoje šią savaitę vėl iškrito sniegas, o su balta danga keliuose smarkiai padaugėjo pavojų. Artėjant Vėlinių savaitgaliui, policijos pareigūnai buria didesnes pajėgas eismui keliuose prižiūrėti. O eismo ekspertai ragina apsišarvuoti kantrybe ir įspėja, kad masinių spūsčių prie kapinių nepavyks išvengti ir dėl nepalankaus oro, ir dėl žmonių srautų. Tačiau jau ir darbo dienomis prie sostinės kapinių – kamščiai, kai kur nusidriekusios trijų kilometrų eilės.