kandidatavimas

Parlamente antradienį vėl planuojama teikti Konstitucijos pataisą, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į Seimą. Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų. Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.

 Vyriausybė pritaria Konstitucijos pataisos projektui, kad per apkaltą pašalintam Rolandui Paksui būtų atvertas kelias kandidatuoti ir į Seimą, ir į prezidentus. Vyriausybė trečiadienį taip pat pasisakė, kad Seime neturėtų būti toliau svarstoma kita pataisa, kuri R. Paksui leistų kandidatuoti tik į Seimo narius ir draustų būti renkamam į Seimo vadovybę.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per antradienį vyksiantį Valstybės Dūmos plenarinį posėdį asmeniškai pristatys Dmitrijaus Medvedevo kandidatūrą į premjero postą bei atsakys į klausimus po deputatų kalbų, informavo valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Medvedevas pasirašė įsaką dėl vyriausybės atsistatydinimo antradienį, pradėjus eiti pareigas perrinktam prezidentui.

 Antradienį Seime numatyta pateikti Konstitucijos pataisos projektą, kad per apkaltą pašalintam Rolandui Paksui būtų atvertas kelias kandidatuoti ir į prezidentus. Pagal projektą, per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo praėjus dešimčiai metų galėtų būti renkamas Seimo nariu ir prezidentu, taip pat galėtų būti skiriamas ministru, premjeru bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turėtų teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.

  Advokatas Giedrius Danėlius, gynęs prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovę spaudai byloje dėl valstybės paslapties atskleidimo, penktadienį pranešė nebekandidatuosiantis į generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas.

Seimo narys Povilas Gylys nekandidatuos Seimo rinkimuose ir sako pasitraukiantis iš politikos. „Jeigu kur nors dalyvauji, turi būti rezultatai, o jei dalyvauji vienas, rezultato didelio nebus. Tokios komandos, su kuria norėtųsi eiti pakovoti už viešąjį reikalą, nėra, mano manymu. O ir tos komandos nemato manyje dalyvio“, – BNS apie priežastis, kodėl traukiasi iš politikos, sakė P.Gylys.

Kitą savaitę Seimas ketina galutinai apsispręsti dėl Konstitucijos pataisos, kuri atvertų kelią per apkaltą pašalintam prezidentui „tvarkiečiui“ Rolandui Paksui kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose. Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė pranešė į antradienio posėdžio darbotvarkę įtraukusi antrąjį šios Konstitucijos pataisos svarstymą. „Tai bus antras svarstymas ir jau reikalinga konstitucinė dauguma“, – BNS sakė parlamento vadovė.

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius ragina parlamentarus priimti sprendimus, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas galėtų kandidatuoti rinkimuose. Taip premjeras ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime atsakė į klausimą, kaip vertina Seimo laikinosios komisijos dėl R.Pakso teisių atstatymo pateiktas išvadas. „Dėl R.Pakso aš patarčiau politikams greičiau priimti sprendimus ir leisti dalyvauti įvairiuose rinkimuose.

Kaišiadorių rajono meras ir Kaišiadorių liberalų lyderis Romualdas Urmilevičius kandidatuos 2015 m. tiesioginiuose merų rinkimuose. Rinkėjams išreiškus pasitikėjimą šiuo metu populiariausiu rajono politiku, tai būtų jau ketvirta R. Urmilevičiaus kadencija šiame poste. R. Urmilevičiaus kandidatūrą iškėlė Kaišiadorių rajono Liberalų sąjūdžio skyriaus nariai, ji sulaukė visuotinio palaikymo.

  Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis sako nematantis kitos išeities įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso kaip tik Konstitucijos pataisos. Ministras tvirtino, kad Seime buvo svarstomas Konstitucijos pataisų projektas, tačiau jo priėmimas sustabdytas, nes tapo akivaizdu, jog pritrūks balsų. Pasak J. Bernatonio, dėl Konstitucijos keitimo reikia tartis su opozicinėmis partijomis.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas prieš keletą savaičių paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos, Lietuva pažeidė Rolando Pakso politines teises ir paragino panaikinti draudimą. Prieš trejus metus Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas dar kartą atidėjo teismo procesinio sprendimo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, kurioje buvo skundžiamas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl Rolando Pakso registravimo pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, atsiradus naujoms aplinkybėms, skelbiama pranešime spaudai. Procesinį sprendimą šioje byloje VAT ketina priimti balandžio 30 dieną, 15 valandą.

Kandidatai į Europos Parlamentą (ES) įgyja teisinį imunitetą, tačiau Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje teisiami Viktoras Uspaskichas bei Vytautas Gapšys teisinės neliečiamybės neatgaus. Rinkimų į EP įstatymas numato, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus jie be Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sutikimo negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, negali būti kitaip varžoma jų laisvė.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį skelbs nutarimą byloje, susijusioje su galimybėmis per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui vėl dalyvauti šalies vadovo ar Seimo rinkimuose. Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad šis nutarimas padės išsiaiškinti, ar svarstymo metu gali būti keičiamas pirminis grupės narių pasiūlymas dėl Konstitucijos pataisos.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Konstitucijos pataisos bei įstatymo projekto, kurie leistų rinkimuose kandidatuoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui. Ketvirtadienį Seimas planuoja antrą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, kuri įtvirtintų galimybę kandidatuoti rinkimuose per apkaltą pašalintiems asmenims, priėmimo.

  Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, sako Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.   Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst.

Iš prezidento posto per apkaltą pašalinto Rolando Pakso galimybės vėl kandidatuoti šalies vadovo rinkimuose kitąmet priklausys nuo to, kaip Seimas susitars šiuo klausimu, mano parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė. "Teorinė galimybė gal ir yra, bet priklausys, be abejo, kaip vyks diskusijos Seime, nes Konstitucijos keitimo procesas labai griežtai reglamentuotas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) antradienį aptars Konstitucijos pataisų projektą dėl kandidatavimo galimybių po apkaltos. Pagrindiniu šiam projektui paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengia klausymus ta tema. Savo pataisų variantą komitetui jau pateikė papildomai projektą svarsčiusi Seimo Konstitucijos komisija.

Dauguma darbo ieškančiųjų elgiasi vienodai: susikuria standartinį CV, susiranda bent kelis patinkančius darbo pasiūlymus, išsiunčia tą patį CV. Jei darbo skelbime prašoma pridėti ir motyvacinį laišką, pagal internete pateikiamus šablonus susikuria ir jį, nusiunčia, o vėliau laukia atsakymo iš darbdavių ir kartoja procesą. Ši įvykių seka atrodo logiška, tačiau ieškant darbo yra daug daugiau galimybių. Rekomenduojama jas visas išnaudoti – aplenksite daugumą kandidatų.

Seimo Konstitucijos komisija trečiadienį vėl svarstys klausimą, kaip reikėtų keisti Konstituciją dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo rinkimuose. Trečiadienio posėdyje komisijos nariai turėtų apsispręsti, kokius ribojimus minėtiems asmenims siūlyti įrašyti į pagrindinį šalies įstatymą. Komisijos nariai šį klausimą svarstė prieš dvi savaites, tačiau išsiskirstė atmetę abi balsavimui pasiūlytas išvadas.

Seimas vėl imsis Konstitucijos pataisų, numatančių kandidatavimo į parlamentą ribojimą per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims. Konstitucijos komisija kaip vieną iš variantų yra numačiusi 10 metų draudimo terminą, rašo "Lietuvos žinios". Anot Konstitucijos komisijos pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, yra parengtos dvi išvados, dėl kurių bus baluojama gegužės 15 dieną.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pripažino, kad paskubėjo teigti Konstitucijos pataisas dėl kandidatavimo po apkaltos. Dar prieš rinkimus Seimas pakeitė rinkimų įstatymą, kad priesaiką sulaužęs asmuo vėl kandidatuoti galėtų po ketverių metų, tačiau Konstitucinis Teismas kategoriškai pareiškė – tai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo rinkimuose Vitui Matuzui pirštinę metusiam ir krikščionių demokratų didžiulį palaikymą turinčiam Panevėžio merui Vitalijui Satkevičiui galvos partijos priežiūros komitetas neišdrįso nukirsti vienu kirčiu.

Kelis dešimtmečius Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) vadovavęs Artūras Poviliūnas nusprendė nebesiekti dar vienos kadencijos. Artūro Poviliūno pareiškimas Šiuo pareiškimu informuoju, kad priėmiau sprendimą nekandidatuoti į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento postą.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad Seimo rinkimų įstatymas, sudaręs sąlygas europarlamentarui Rolandui Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose, prieštarauja Konstitucijai. Pasak KT, tais atvejais, kada tarptautinė sutartis prieštarauja Konstitucijai, remtis reikia būtent Konstitucija, o ne sutartimi. „Lietuvos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai negali prieštarauti joks įstatymas, taip pat ir tarptautinės sutartys.

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė buvusiems bendražygiams socialdemokratams vis dėlto „pakišo kiaulę“ – pačios įkurtą Demokratinę darbo ir vienybės partiją (DDVP) į parlamento rinkimus vedanti milijonierė Seimo nario mandato apsisprendė siekti Kaišiadorių-Elektrėnų rinkimų apygardoje.

Šiaulių meras Justinas Sartauskas negalėtų būti Šiaulių meru, jeigu būtų nurodęs tikrąją savo gyvenimo vietą — Kurtuvėnus, Šiaulių rajone. „Tas miegojimas... tai dar nereiškia, kad aš miegu kur“, — svarstė meras. Naujojoje miesto Taryboje yra daugiau politikų, kurie miega ne Šiauliuose. Tarp jų — Vilniuje gyvenantis Aidas Gedvilas, kuris pavyzdžiu laiko Prezidentą Valdą Adamkų. Būsimo Prezidento „šlepetės“ kelerius metus gyveno Šiauliuose.

Artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose Darbo partija kelia per 1600 kandidatų visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringos. Rinkimuose į sostinės tarybą pirmuoju sąraše įrašytas partijos pirmininkas. Sekmadienį Kėdainiuose vykusiame tarybos posėdyje Darbo partija patvirtino kandidatų į 59 savivaldybių tarybas sąrašus. Daugelyje sąrašų lyderiai yra Darbo partijos skyrių pirmininkai.

Anapilin iškeliavusio prezidento Algirdo Brazausko sugrįžimas į didžiąją politiką 2001-aisiais nebuvo atsitiktinis. A. Brazauskas apie premjero postą galvojo dar 1997-ųjų pabaigoje, kai apsisprendė prezidento rinkimuose nedalyvauti, prisiminė tuometinis premjeras, Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius.