kam

Krašto apsaugos ministerija (KAM) skelbia neturinti duomenų apie pernai Vilniaus NATO viršūnių susitikimo metu fiksuotą incidentą, kai prieš JAV pareigūną galimai buvo panaudotas „Havanos sindromą“ sukeliantį ginklas. Todėl ministerija negali nei patvirtinti, nei paneigti spaudoje pasirodžiusios informacijos. „Šia tema žiniasklaidoje rašoma daug, tačiau detaliau pakomentuoti, patvirtinti ar paneigti tokių vertinimų negalime.

Penktadienį Ukrainą pasiekė Lietuvos perduotos antidronų sistemos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Skelbiama, kad KAM iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai apima įvairią ginkluotę, amuniciją, bepiločius orlaivius, anti-dronus, karių mokymus, sunkiosios technikos remontą bei visą kitą paramą, kuri teikiama pagal Ukrainos išsakomus poreikius. Primenama, kad Lietuva jau yra sudariusi ir ilgalaikės paramos Ukrainai planą, 2024–2026 metams yra numatytas 200 mln.

Iš pareigų besitraukiančiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui prabilus apie galimą „nedeklaruotą lobizmą“ ir „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejus“, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas prašo Antikorupcijos komisijos skubiai atlikti parlamentinį tyrimą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šeštadienį pareiškė, kad yra pasiruošęs eiti krašto apsaugos ministro pareigas, atsistatydinant dabartiniam ministrui Arvydui Anušauskui. „Jeigu mane pakvies, aš pasiruošęs“, – žurnalistams Vilniuje sakė L. Kasčiūnas.

Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą, kritikuoja krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimus. Pasak jų, didelį susirūpinimą kelia tai, kad tiek Lietuvos kariuomenės, tiek Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybė ignoruoja NATO ekspertų siūlymus ir gynybos prioritetus.

Europos Sąjungai (ES) pradėjus misiją, kuria siekiama apsaugoti tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje, Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad Lietuva koordinuoja veiksmus su sąjungininkais ir ieško būdo, kaip prisidėti. „Koordinuojame veiksmus su sąjungininkais ieškodami optimaliausio būdo prisidėti prie bendrų pastangų atkurti saugią ir netrikdomą laivybą viename iš svarbiausių pasaulinės prekybos kelių“, – BNS nurodė KAM.

Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Praėjusį trečiadienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti orlaivio IL-20. Lėktuvas skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka su prezidento Gitano Nausėdos išsakyta kritika Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ir kariuomenei, esą bepiločių orlaivių pajėgumų vystymui nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Pasak jos, Vyriausybė artimiausiu metu ketina parengti dokumentą, kuriame būtų aiškiai apibrėžta, kas yra daroma, jog droniniai pajėgumai Lietuvoje stiprėtų. „Nenoriu leistis į konkrečių pareigūnų konkrečias kritikas, ypatingai turint mintyje subtilų rinkiminės kampanijos metą.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) teikia įstatymo projektą, kuris legitimizuotų Lietuvos verslo pasitelkimą šaliai įsigyjant ginkluotę iš užsienio. Viceministrė Greta Tučkutė interviu BNS teigė, kad tai tiek sustiprins Lietuvos nacionalinį saugumą, tiek suteiks postūmį vietinei gynybos pramonei.

Lietuva drauge su kitomis NATO narėmis perka 155 mm artilerijos sviedinių, BNS patvirtino Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vis tik ji teigė negalinti pateikti daugiau detalių, nes „tai yra nacionalinio saugumo ir komerciniai klausimai“. NATO praėjusią savaitę pasirašė 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) vertės sutarčių dėl 200 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių įsigijimo.

Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje, ketvirtadienį bus oficialiai atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis, skirtas Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, karinio miestelio atidarymo ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.

Po aukšto rango karininkų išsakytos kritikos, kad Lietuvos gynybos planai neturi aiškios vizijos ir prioritetų, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė atsakymą. Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus KAM ir Lietuvos kariuomenei po buvusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko interviu laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Žurnalistai teiravosi, nuo bus pradedama įgyvendinti gynybos planus. KAM įvardijo pagrindinius aspektus, bet nenurodė, kokiu eiliškumu jie bus įgyvendinami.

Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus palydėjo tarptautinėje oro erdvėje skridusius Rusijos karinius orlaivius, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Praėjusį ketvirtadienį NATO naikintuvai skrido atpažinti dviejų orlaivių IL-96, dviejų naikintuvų SU-30SM ir taip pat dviejų naikintuvų SU-27. Anot ministerijos, IL-96, skridę tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir grįžę į ją, pateikė skrydžio planus, su įjungtais radiolokaciniais atsakikl...

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį pranešė pratęsusi 2021 metais startavusią Gynybos technologijų vystymo programą dar ketveriems metams bei padvigubinusi iki šiol gynybos technologijoms skirtas lėšas iki 5 mln. eurų. Programa finansuojama KAM lėšomis – remiami mokslo ir verslo projektai gynybos srityje, kofinansuojami Europos Sąjungos Europos gynybos fondo projektai.

Lietuva šiuo metu gyvena greitai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje, todėl šalies gynybai yra skiriama vis daugiau dėmesio ir lėšų. Didėjantis gynybos biudžetas, kuris per pastaruosius ketverius metus išaugo daugiau kaip du kartus – nuo 1 030 mln. eurų 2020 m. iki 2 092 mln. eurų šiemet – leidžia spartinti anksčiau parengtų ilgalaikių ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo planų įgyvendinimą bei dairytis naujų, efektyvių ginkluotės sistemų.

Baigus statybas Lietuvos kariuomenei perduodami du naujai pastatyti kariniai miesteliai – Rokantiškėse Vilniaus rajone ir Pajūryje Šilalės rajone, netrukus juose apsigyvens šalies kariai, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Tai didžiausi per pastaruosius 30 metų krašto apsaugai perduoti įgyvendinti infrastruktūros projektai.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus tikina, kad kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų bepiločių orlaivių sistemos vystymui. „Bepiločių orlaivių sistemos vystymui kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų“, – penktadienį vykusiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje kalbėjo Ž. Tomkus. „Bepiločių sistemų vystymui yra naudojamos ne tik nacionalinės lėšos, bet ir JAV skiriama parama Baltijos valstybėms“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė greičiausiai paskutinį pagal dabartinę tvarką šauktinių sąrašą. Aiškėja, kad į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą bus pakviesti per 3800 asmenų, o pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje. Sausio 4 d. sudarytas 2024 m. karo prievolininkų sąrašas, į kurį bus įtraukti konstitucinę pareigą turintys atlikti jaunuoliai.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) ketvirtadienį bus sudaromas šių metų karo prievolininkų sąrašas. Planuojama, jog į devynis mėnesius trunkančią nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių, kaip ir pernai.  Šauktinių sąrašas bus sudaromas nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje, atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Lietuvos krašto apsaugos ir Nyderlandų Karalystės gynybos ministerijos, plėsdamos bendradarbiavimą gynybos srityje, pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo iš Nyderlandų bendrovės „Thales Nederland“ įsigyjant daugiafunkces artilerijos radarų sistemas „Thales GM200 MM/C“, rašoma ministerijos pranešime spaudai.  „Lietuvos perkamos artilerijos radarų sistemos reikšmingai sustiprins artilerijos pajėgumus.

Krašto apsaugos ministerija baigė pirmąjį šarvuotųjų visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle) įsigijimo etapą. Penktadienio vakarą Lietuvą pasiekė paskutinioji šio įsigijimo etapo visureigių partija, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Nauja 50-ies JLTV šarvuotųjų visureigių vienetų partija į Lietuvą pristatyta baigiant įgyvendinti 2019 metais Krašto apsaugos ministerijos ir JAV Vyriausybės pasirašytą sutartį dėl 200 JLTV visureigių įsigijimo.

Lietuva iš Švedijos ketina įsigyti mobilią trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą. Kaip ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), viceministrė Greta Monika Tučkutė antradienį Stokholme su Švedijos kariuomenės Gynybos resursų administracija (FMV) pasirašė tą numatantį preliminarų susitarimą. Šiuo dokumentu Lietuva prisijungė prie institucijos turimos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimo sutarties.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos toliau stiprina bendradarbiavimą. Krašto apsaugos ministerija ir JAV Gynybos departamentas šią savaitę Vašingtone pasirašė 2024-2028 metų dvišalį bendradarbiavimo gynybos srityje planą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dokumente apibrėžtos pagrindinės bendradarbiavimo sritys, kurioms Krašto apsaugos ministerija ir JAV gynybos departamentas artimiausiais metai skirs pagrindinį dėmesį.

Lietuvos ir Voketijos gynybos ministrai kitą savaitę Vilniuje pasirašys planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak jos, gruodžio 18-ąją, pirmadienį, Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašomas planas įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Anksčiau planuota, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) pasirašė sutartį dėl naujos NASAMS sistemos įsigijimo. Anot jos pranešimo, tuo pradedamas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo antrasis etapas. „Siekiant efektyviausio šalies oro gynybos sustiprinimo, Lietuvos kariuomenei bus perkama ir toliau plėtojama NASAMS sistema – šią savaitę pasirašyta įsigijimo sutartis su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Nerimaujant dėl Lietuvos ir sąjungininkų karinių orlaivių saugumo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) rengiasi perimti porą privačių sklypų, esančių šalia Šiaulių oro uosto. Šie sklypai įeina į 18 ha teritoriją Šiauliuose, kur numatoma plėsti karinę infrastruktūrą, reikalingą NATO sąjungininkams Lietuvoje priimti. Šios bei Ukmergėje esančios teritorijos įtraukimui į karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centrui (NKSC) prieš šventes surengus kibernetinio saugumo pratybas paaiškėjo, kad pašto tarybomis apsimetančių internetinių sukčių neatpažintų kas septintas dirbantysis. Kaip antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), pratybų metu daugiau kaip šimto Lietuvos organizacijų darbuotojų buvo išsiųsta virš 40 tūkst. imitacinių laiškų – taip buvo tikrinami jų gebėjimai atpažinti pašto tarnybomis apsimetančių internetinių sukčių žinutes.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) Lietuvos ir Sakartvelo gynybos viceministrai Žilvinas Tomkus ir Lela Chikovani pasirašė dvišalį stiprinamo 2024 metų bendradarbiavimo planą, kuriame išdėstyti kitais metais planuojami vizitai, dalyvavimas pratybose ir kursuose.

Lietuva perdavė Ukrainos kariuomenei 3 mln. šovinių, nuotolinio detonavimo sistemas ir žiemai skirtą įrangą, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Mūsų įsipareigojimas padėti Ukrainai išlieka nepalaužiamas. Formuodami savo paramos paketus reaguojame į svarbiausius Ukrainos poreikius ir prioritetus.

Kitų metų antroje pusėje Lietuva ir Vokietija pasirašys tarpvalstybinę sutartį dėl brigados dislokavimo sąlygų, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ji bus teikiama ratifikuoti Seimui. Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, ši sutartis apibrėš Vokietijos piliečių gyvenimo Lietuvoje teisines, mokestines, įsidarbinimo ir kitas sąlygas. „Yra daugelis dalykų, kuriuos reikia apibrėžti sutartimi.

Lietuva perdavė Ukrainai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS raketų paleidimo įrenginius ir reikalingą įrangą, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Lietuvos nupirktos NASAMS raketų paleidimo sistemos bus integruojamos į Ukrainos kariuomenė turimus ugnies valdymo vienetus, taip papildant ir išplečiant Norvegijos bei JAV padovanotų NASAMS sistemų operacinį pajėgumą. Mūsų teikiama parama tebėra svarbus Ukrainos gynybos veiksnys.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) kviečia mokyklas dalyvauti atrankoje, kuriai bus perduota saugoti 2023 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava. Visus metus Gedimino bokšte plevėsuojanti vėliava iškilmingai nuleidžiama Vėliavos dieną – sausio 1-ąją. Prieš pakeldami naująją vėliavą, nuleistąją Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai perduoda saugoti pilietiškiausiai šalies mokyklai.

Krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė šią savaitę susitikimuose JAV aptarė kibernetinio saugumo grėsmių situaciją Baltijos jūros regione, pristatė Lietuvos atliktus darbus šioje srityje. „Lietuva tarptautiniu lygiu patvirtino savo įsipareigojimą kovai su kibernetiniais nusikaltėliais“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime apie vizitą sako krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.

Per ateinantį dešimtmetį Krašto apsaugos ministerija (KAM) karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Ministerija penktadienį informavo, kad didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.

Stiprinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus jai perduoti modernūs amerikietiški snaiperiniai šautuvai „Barrett“ ir pirmoji partija belgiškų kulkosvaidžių FN MINIMI. Kaip ketvirtadienį informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), modernūs 12,7 mm kalibro (.50 BMG) „Barrett“ kariuomenei perduoti pirmą kartą, šie ginklai yra neatlygintina parama iš Jungtinių Valstijų (JAV) pagal 2021-aisiais sudarytą sutartį.

Lietuvoje daugėja už ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą atsakingų organizacijų, tinkamai reaguojančių į kibernetinius incidentus, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas sako, kad praėjusią savaitę kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas OpEx“ dalyvavusios ministerijos, viešojo ir privataus sektoriaus bendrovės pademonstravo gerėjančią reakciją į incidentus.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) antradienį akredituotas naujasis Italijos gynybos atašė Lietuvai pulkininkas Giovannis Trebisonda, pranešė ministerija. „Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra reikšmingai sustiprėjęs.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį susitiko su Estijos ambasadoriumi Lietuvoje Kaimo Kuusk ir aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus bei abiejų šalių pastangas remiant Ukrainą,praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Ukraina – ilgalaikis mūsų įsipareigojimas. Raginame Estiją prisijungti prie Ukrainos išminavimo koalicijos – prisidėti finansiniais įnašais arba perkant reikalingą įrangą“, – sakė A. Anušauskas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymus Valstybės gynimo tarybai (VGT) svarstyti dėl pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Politikės teigimu, poreikio tai aptarinėti VGT formate nėra. „Tai, viso labo, diskusija.

Lietuva už 7,5 mln. Europos Sąjungos (ES) lėšų atnaujino kibernetinės saugos techninę įrangą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Įgyvendinus projektą „Saugiojo tinklo ir kibernetinių atakų prevencijos sistemos sukūrimas“ buvo atnaujinti Saugiojo tinklo elementai, leidžiantys apdoroti didesnius Saugiuoju tinklu perduodamų duomenų srautus. Tai užtikrina valstybės atsparumą didesnėms paskirstyto atsisakymo aptarnauti (angl.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad per trejus metus Lietuvos gynybos biudžetas išaugo beveik dvigubai ir šiais metais viršija 2,5 proc. nuo BVP lygį. Pasak ministerijos, tai leidžia paspartinti Lietuvos kariuomenei svarbios ginkluotės įsigijimus. „Svarbu yra ne vien asignavimai, bet ir tai, kad jie virstų realiais pajėgumais.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Rugsėjo 4 dieną NATO orlaiviai palydėjo tris rusų naikintuvus – vieną SU-30SM ir du SU-27P. Visi jie skrido nepateikę skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.

Lietuva tęsia nenutrūkstamą karinės paramos teikimą Ukrainai ir šiandien kariaujančiai šaliai perdavė puspenkto milijono šaudmenų, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Iki šių metų rudens Lietuvos Ukrainai perduota karinė parama jau apima sraigtasparnius Mi-8, priešlėktuvinius pabūklus L-70 su amunicija, M113 šarvuotuosius transporterius, milijonus šovinių, granatsvaidžių amuniciją.

Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), kad ši inicijuotų diskusijas dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus. „Šauktinių poreikis yra augantis, o demografinės tendencijos yra ne mūsų pusėje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį pristatys generolo S. Žukausko poligone Pabradėje NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų poreikiams skirtą infrastruktūros vystymo projektą.   Renginyje dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas Modestas Petrauskas kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ketvirtadienį susitiko su NATO karinių oro pajėgų vadavietės (angl. NATO AIRCOM) vadu generolu Jamesu H. Heckeriu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas per neformalų Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimą trečiadienį palaikė paramos tiekimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Per ateinančius ketverius metus ES per Europos taikos priemones planuoja skirti 20 mlrd. eurų, kad iš dalies kompensuotų valstybių narių išlaidas, patirtas dėl  karinės paramos tiekimo Ukrainai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.  „Tikimės, kad naujasis planas užtikrins ilgalaikę ir tvarią paramą Ukrainai.

Krašto apsaugos ministerijos siūloma šaukimo į kariuomenę pertvarkos kryptis yra gera, nes atsiranda daugiau nuspėjamumo, alternatyvios tarnybos variantų, sako valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Geopolitinė situacija ir nacionalinis saugumas yra labai svarbus, (...) ir šita privaloma karinė tarnyba yra tos gynybos neišvengiamas elementas.

Pertvarkant šaukimo į kariuomenę tvarką, Krašto apsaugos ministerija (KAM) rugpjūčio 8 d. pasiūlė, kad šiuo metu galiojanti 9 mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio. Tai numatyta antradienį ministerijos registruotuose projektuose. Pateikti siūlymus privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai KAM žadėjo dar šių metų pradžioje. Įstatymo projekte rašoma, kad devynių mėnesių tarnyba gali būti sutrumpinama, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius.