kaliningrado tranzitas

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį nusprendė skirti 24 mln. eurų specialiosios tranzito schemos rizikos valdymo priemonėms įsigyti.  Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, projektas, kurį įgyvendinant Valstybės sienos apsaugos tarnyba įsigys sraigtasparnį ir kitas transporto priemones bei specialią įrangą, skirtas sustiprinti su Specialiosios tranzito schemos įgyvendinimu susijusių saugumo rizikų valdymą.

Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro trys politinės jėgos, tačiau tai nereiškia, kad jos nesiekia viena kitos pakandžioti. Kai kurie konservatoriai ir liberalai pastaruoju metu trauko pečiais ir stebisi, kodėl Liberalų sąjūdžiui priklausantis Seimo narys Raimundas Lopata tarsi žaidžia individualų žaidimą Kaliningrado tranzito klausimu.

Bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) trečiadienį pranešus, jog kiekvieną Rusijos ar Baltarusijos geležinkelių mokėjimo prašymą už tranzitą į Kaliningradą ji vertins atskirai, o gavus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) leidimą bus prašoma bankų priimti galutinį sprendimą, Šiaulių bankas pareiškė, jog šio tranzito bankas nelaiko išimtimi, susijusia su valstybės funkcijomis.  Pasak banko atstovės, iki šiol pateikti Lietuvos institucijų išaiškinimai nelaikomi išimtimis.

Nors Rusija vasario mėnesio pabaigoje brutaliai užpuolė Ukrainą, bet iki pat kovo mėnesio pabaigos Lietuva išdavinėjo leidimus kariniam Rusijos tranzitui į Kaliningradą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad po Krymo aneksijos per Lietuvą karinės paskirties įranga nevyko, tačiau buvo išduodami leidimai vežti kurui.

Europos Komisijai pateikus gaires, kurios leido ribotą sankcionuotų prekių tranzitą geležinkeliu tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, Lietuva su jomis nenoromis sutiko. Sutiko iš esmės dėl pagrindinių sąjungininkų – JAV ir Vokietijos – siekio neeskaluoti situacijos bent jau šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas, kuriame Vakarai padeda ukrainiečiams.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Komisija (EK) turi teisę aiškinti sankcijas Rusijai, išleisdama tam tikrus paaiškinamuosius raštus. „Pirmus paaiškinamuosius raštus buvome gavę balandžio pradžioje. Jais remdamiesi informavome įmones ir institucijas – įmonės įvedė sankcijas. EK turėjo teisę išaiškinti kitaip – arba patikslinti, arba išaiškinti savo paaiškinimą. Tą ir padarė.

Nuo vidurnakčio Lietuva sustabdė ir tranzitu į Kaliningradą vežtų cemento bei alkoholio krovinius – įsigaliojo dar vienas europinių sankcijų paketas. Žadėto Europos Komisijos išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito Lietuva kol kas dar negavo, tad jokio pokyčio šiuo klausimu nėra. Bet valdžia vis dar laukia ir rusų atsako – jie nepaliauja grasinti, kad sunaikins mūsų ekonomiką, nors tokios kalbos, anot mūsų politikų – laužtos iš piršto. Sako rusai įkąsti gali, bet neskaudžiai.

Pirmadienį prezidentūroje sušauktas tarpinstitucinis pasitarimas dėl Kaliningrado tranzito, galimo Rusijos dujų tiekimo Europai nutraukimo ir kitų šaliai svarbių klausimų. Siekdami pateikti informaciją visuomenei, kas buvo kalbama susitikimo metu, prezidentūroje susirinko žurnalistai. Tačiau šiems politikai nepasirodė. 17 val.

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius sako, kad NATO sprendimas padidinti Lietuvai skirtą Vokietijos karių dalinį iki brigados padidino Berlyno jautrumą Maskvos grasinimams. Politikas tvirtino, kad tuo galima paaiškinti ir Vokietijos kanclerio retoriką dėl Kaliningrado tranzito. „Kaip žinia, NATO pritarė tam, kad Lietuvoje NATO/Vokietijos Bundesvero pajėgos būtų padidintos iki Bundesvero brigados dydžio. Tai yra gera žinia.