kalbos specialistai

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „pajungti“ nevartotinas reikšmėmis „privesti“ (kalbant apie komunikacijas), „įjungti“ (kalbant apie tiekimo pradžią), „prijungti“....

Kalbos specialistai pataria: šią savaitę „daugiausia“, o ne „pagrinde“ skiepijami vyresnio amžiaus žmonės. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietininkas nevartotinas veiksmo būdui reikšti.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Dažna klaida – vardininkas vartojamas su veiksmažodžiu „kilti“, kai norima nusakyti neapibrėžtą kiekį. Šiuo atveju turėtų būti dalies kilmininkas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Junginys su naudininku – „priklausomybė kam“ – reiškia priklausymą kam nors, buvimą kieno nors nuosavybe. Kalbant apie ligas, būsenas reikia junginio su prielinksniu „nuo“ – žmogus negali priklausyti vaistams, narkotikams, alkoholiui, bet gali tapti priklausomas nuo jų,  išgyventi priklausomybę nuo vaistų, narkotikų, alkoholio.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Naujajam skoliniui „ofisas“ turime mūsų kalboje įprastus atitikmenis: „biuras“, „įstaiga“, „būstinė“, „kontora“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Taisyklingai vartokime veiksmažodžius „užsidėti“ ir „apsivilkti, apsiauti“: užsidėti ir užsivilkti megztinį, švarką ar paltą reiškia ne tą patį. Užsidėti galima tik tai, kas laikosi viršuje, pavyzdžiui, kepurę, akinius ar kuprinę.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nukrei̇pti – tai padaryti, kad nukryptų, priversti nukrypti, nevartokime šio veiksmažodžio reikšme „siųsti“. Dokumentas, su kuriuo kas nors kur nors siunčiama, vadintinas siuntimu.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodžio „numatyti“ sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime)....

Kalbos specialistai pataria: gydytojai dirba  „sudėtingomis sąlygomis“, o ne „sudėtingose sąlygose“. Daiktavardžio vietininko „sąlygose“ nevartokime būviui ar būdui reikšti, vartokime įnagininką „sąlygomis“....

Kalbos specialistai pataria: prieš ką nors galima tik laimėti, pralaimėti – kam. Veiksmažodis pralaimėti su prielinksniu prieš objektui reikšti nevartotinas, reikia naudininko – pralaimėti kam. Daiktavardis pralaimėjimas taip pat turi būti vartojimas su naudininku. Prieš ką nors galima tik laimėti.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Su pilnį žyminčiu veiksmažodžiu „pripildyti“ objektas reiškiamas ne įnagininku, o kilmininku.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kada geriau nesakyti „iššaukti“? Veiksmažodis „iššaukti“ reiškia „iškviesti ką nors iš kur nors“ arba „pajėgti šaukti“, todėl jis nevartotinas ko nors sukėlimo, priežasties sudarymo reikšme ir tokiais atvejais taisomas veiksmažodžiu „sukelti“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Naudoti galima tai, iš ko patiriame naudos (gamtos išteklius, trąšas), tai, kas naudojama kaip priemonės ar įrankiai (atšvaitus, prekių ženklus, kompiuterį). Vartojame valgį, vaistus, kalbos dalykus.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kalbos specialistai pataria: registruokimės ne konsultacijai, bet į konsultaciją.

Kalbos specialistai pataria: savo organizmą „papildykime“, o ne „praturtinkime“ vitaminais. Veiksmažodžio „praturtinti“ nevartokime reikšme „papildyti“....

Kalbos specialistai pataria: norėdami pabrėžti vienybę, sakykime vieningas, kitais atvejais vartotini žodžiai „vienas“, „vienodas“, „bendras“. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kalbos specialistai pataria: vartodami posakį „nusikaltimai prieš žmoniškumą“ nusikalstame taisyklingai kalbai, nes reikėtų sakyti „nusikaltimai žmoniškumui“. ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Skolinys „barkodas“ turi lietuvišką atitikmenį „brūkšninis kodas“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodžio „pervesti“ nevartokime reikšme „perkelti“, sakykime perkelti  į kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas pareigas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Prieveiksmiai „teisingai“ ir „taisyklingai“ nėra sinonimai. Žodį „teisingai“ vartojame, kai norime išreikšti santykį su tiesa, o „taisyklingai“ – kai kalbame apie taisyklių laikymąsi. Frazė „pasakei teisingai“ reikštų, kad pasakei tiesą, o „pasakei taisyklingai“ – nepadarei kalbos klaidų.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „apturėti“ nevartotinas reikšme „turėti, patirti“.      ...