kainų kilimas

Lietuvos gyventojai perka mažiau prekių, mažmeninės prekybos apyvarta pinigais mažesnė nei pernai, pradėjo kristi ir kainos: ekonomistus nustebino užfiksuotas greičiausias mėnesio kainų kritimas per pastaruosius metus. Prekių ir paslaugų kainos lapkričio mėnesį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai keturiomis dešimtosios procento: valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Viename iš Panevėžio prekybos centrų Diana perka sūnui dovaną – šiltas šlepetes.

Įsibėgėjant žiemai šilumininkai reikalauja, kad žmonės dar labiau atvertų pinigines ir brangina šilumą. Šiluma brangs Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaune, o tarp didmiesčių daugiausiai už šilumą teks ir toliau mokėti vilniečiams. Tiesa, sostinės šilumos įmonė mėgina guosti, kad kainą kitą mėnesį šiek tiek sumažins, mat vis daugiau šilumos tiekia naujoji biokuro kogeneracinė jėgainė.

Infliacija Lietuvoje jau nebėra problema – taip tikina ekonomistai, vertindami spalio rodiklius. Per mėnesį kainos augo tik keliomis dešimtosiomis procento. Tačiau kainų lygis išlieka labai aukštas. Dalis ekonomistų tvirtina, kad jos dar turi erdvės mažėti, nes pinga žaliavos, visgi gamintojai ginasi, kad kainų negali mažinti, nes turi kelti darbuotojams atlyginimus.

Lietuvoje pamažu kainų augimas lėtėja. Metinė maisto prekių ir paslaugų infliacija nukrito žemiau 4 procentų. Tačiau per rugsėjį gerokai pabrango dalis daržovių, avalynė, drabužiai ir tik simboliškai atpigo paslaugos. Ekonomistai aiškina, kad toks lėtesnis kainų augimas geras ženklas gyventojams, kurių perkamoji galia auga, tačiau verslai ateityje gali susidurti sunkumais, nes teks toliau kelti darbuotojų atlyginimus.

Lietuvos ekonomikai panirus į recesiją, pirmieji nerimo ženklai tiek įmonėse, tiek ir gyventojų kišenėse. Daugelis pramonės įmonių dėl susitraukusios paklausos ir eksporto, priverstos mažinti gamybos apimtis ir atleidžia tūkstančius darbuotojų. Kai, pavyzdžiui, prekybininkai ir paslaugų sektoriai demonstruoja gerus rezultatus, o kai kurie netgi kraunasi viršpelnius.

Vasara – išleistuvių, vestuvių ir krikštynų metas. Norintys pasigražinti įvairioms progoms ar atsinaujinti įvaizdį skuba užsirašyti vizitams į kirpyklas ir grožio salonus. Tačiau kainos pastaruosius verčia suklusti. Gyventojai skundžiasi dešimtimis eurų pabrangusiomis paslaugomis ir mano, kad kainos neadekvačios.

Ekspertų prognozės Lietuvos ekonomikai – toli gražu ne optimistinės. Auganti infliacija ir Rusijos karas Ukrainoje, ekonomistų teigimu, tik toliau spartins maisto kainų augimą, deglobalizaciją. Ne išimtis ir statybos sektorius. Buvusios ekonomikos ir inovacijų viceministrės, ekonomistės Jekaterinos Rojakos teigimu, greitu metu šio sektoriaus paslaugų kainų augimą pajus kone kiekvienas.

Parduotuvėse kaip ant mielių auga saulėgrąžų aliejaus kainos. Jo tiekimas tapo labai apsunkintas po to kai Rusija įplieskė karą Ukrainoje, o ši buvo viena pagrindinių šio produkto tiekėjų. Verslininkai prognozuoja, kad aliejus gali brangti dar labiau, o kai kurie prekybos tinklai tam, kad žmonės aliejaus neišgraibstytų, kaip buvo išgraibstę druską, riboja vieno pirkimo metu įsigyjamo saulėgrąžų aliejaus kiekį iki 4 butelių. Šiuo metu aliejaus kainos parduotuvėse pastebimai ūgtelėjusios.

Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinamas tik tas gyventojų turtas, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų. Kaip keistai beskambėtų, iš automobilių apmokestinimo surenkama daugiau pinigų nei iš kur kas brangesnio NT. Tačiau jau netrukus turėtų būti pateikti įstatymų projektai, kuriais NT bus apmokestintas kur kas labiau nei dabar. Kad ir  gana nedidelį, jį mokėtų visi, išskyrus socialiai pažeidžiamus gyventojus.