kainos

Norint apsipirkti pigiau, nebūtina laukti įprastų akcijų. Prekybos tinkluose kasdien galima rasti nukainotų maisto produktų ir kitų prekių, o žinant, kada ir kam mažinamos kainos, galima gerokai sutaupyti. Prekybos tinklai besibaigiančio galiojimo maistą nukainoja skirtingai.

Reaguojant į nerimą keliančias šildymo sezono kainų prognozes, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas (EDPK) kartu su Energetikos ministerija, Valstybine miškų urėdija (VMU), Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) bei „Baltpool“ atstovais suderino neatidėliotinų priemonių planą biokuro pasiūlai didinti ir kainoms stabilizuoti, rašoma Seimo EDPK pranešime.

Lietuvoje litras dyzelino gali kainuoti ir 3 eurus, jei Donaldas Trumpas prieš rinkimus nuspręs pataikauti Jungtinių Valstijų rinkėjams ir įves apribojimus amerikietiškos naftos ar jos gaminių eksportui. Pasak ekspertų, nuo tokio sprendimo Jungtines Valstijas stabdo tik didelės korporacijos, kurios prarastų pajamas, jei D. Trumpas nuspręstų riboti eksportą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Energetikos ministerija siūlo, kad 2027 m. pirmąjį pusmetį pažeidžiamiems vartotojams toliau būtų taikoma mažesnė visuomeninė elektros kaina. Tai numatyta konsultacijoms teikiamame projekte, kurį vėliau svarstys Vyriausybė. Kainos lengvatai būtų naudojamos 2022–2023 m. energijos kainų krizės metu iš elektros gamintojų surinktos pajamų perviršio lėšos.  Skaičiuojama, kad 2027 m. pirmąjį pusmetį tam reikėtų apie 4,56 mln.

Vidutinė benzino kaina pirmadienio rytą šalies degalinėse sumažėjo 0,38 proc., dyzelino kaina nepakito, o suskystintos naftos dujos (SND) pabrango 0,36 proc.

Artėjantis šildymo sezonas gali būti brangesnis – prognozuojama, kad šildymo kainos gali išaugti iki 30 proc., o šaltos žiemos atveju išlaidos gali būti dar didesnės. Dujų ir biokuro rinkose jaučiamas disbalansas, o vangus dujų saugyklų pildymas kelia papildomų iššūkių. Ar Lietuva pasiruošusi artėjančiam sezonui, kokių kainų galime tikėtis ir kokie sprendimai padėtų gyventojams suvaldyti augančias šildymo išlaidas.

Europos Komisijos pirmininkės pasiūlymai žymi naują etapą Europos Sąjungoje, kuri privalo veikti greičiau ir galingiau. Augančios hibridinės grėsmės, masinė migracija ir brangstanti energetika verčia Europos Sąjungos šalis ieškoti bendrų saugumo bei solidarumo sprendimų. Kada šios iniciatyvos taps realybe ir kaip jos paveiks Lietuvą? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Europos komisijos atstovybės vadovu Ryčiu Martikoniu.

Vidutinė dyzelino kaina Lietuvos degalinėse dar labiau padidėjo ir pasiekė 2 eurus bei 24 centus už litrą. Nors brangiausiose šalies degalinėse galima surasti ir dar aukštesnių kainų. Vyriausybė aiškina, kad valstybė vairuotojams nelabai turi kuo padėti, nes dyzelino akcizo mažinimas keliais centais yra per brangi ir mažai pastebima priemonė. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Švieslentėse kainos toliau nedžiugina vairuotojų.

Dėl nesibaigiančio karo Irane Europai ir Lietuvai artėja brangi žiema. Toliau brangsta nafta, degalai, dujos, biokuras ir elektra. Energetikos ministerija jau ragina gyventojus taupyti elektrą ir šilumą. Tuo metu energetikos ministras jau svarsto mažinti akcizus dyzelinui, kai jo kaina apie savaitę išsilaikys aukščiau 2,20 euro už litrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė senjorė Zita – miesto Socialinių paslaugų skyriuje.

Brangios dujos, brangi nafta bei jos produktai, padidėjusios bazinės palūkanų normos virsta išbandymu tiek verslui, tiek gyventojams. Jei sunkumai neišnyks, pramonininkai prognozuoja ir Lietuvos ekonomikos sulėtėjimą, ir infliaciją, kuri palies kiekvieną šalies gyventoją. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šiauliuose įsikūrusioje gamykloje verslas gamina vėdinimo įrangą: nuo buitinių rekuperatorių, kurie yra kiekvieno namuose iki masyvių pramoninių įrenginių.

Naujieji metai daliai gyventojų atneš ne tik didesnį atlyginimą, bet ir naujų galimybių sutaupyti ar gauti didesnes išmokas. Nuo 2027-ųjų didės minimali alga, vaikus auginantiems tėvams atsiras nauja mokestinė lengvata, kai kurioms moterims ilgės motinystės išmokų mokėjimo laikotarpis, o dirbantys keliose darbovietėse turės daugiau socialinių garantijų.

Kompensuoti gerokai pabrangusius degalus ir trąšas skirta 20 mln. eurų parama bus skirstoma pirmiausia mišriems ir vidutiniams ūkininkams, o kiekvienas jų gali tikėtis iki 4,5 tūkst. eurų, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. „Ūkininkas gali tikėtis iki 4,5 tūkst. eurų, pagal mūsų skaičiavimus. Daugiausiai jos tikėtis gali mišrūs ir vidutiniai ūkiai.

Šiandien atsidarę „Bolt“ programėlę galite išvysti mažiau vairuotojų nei įprastai, nes dalis jų 12 val. rinksis prie Seimo į protesto akciją „Paskutinės kelnės“. Visgi vienybės tarp kolegų nėra – kol vieni ruošiasi protestuoti, kiti žada dirbti ir tikisi sulaukti daugiau užsakymų. Socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiama, kad vairuotojų protesto akcija „Paskutinės kelnės“ prie Seimo prasidės rugsėjo 10 d. 12 val. Prisijungti kviečiami visi pavežėjai ir juos palaikantys žmonės.

Už litrą dyzelino – 2 eurai ir 30 centų. Tokią kainą dalyje Lietuvos degalinių pirmadienį išvydo šalies gyventojai. Ir, pasak ekonomistų, dėl nesibaigiančių geopolitinių bėdų, stringančio Hormuzo sąsiaurio, išbrangusio naftos perdirbimo bei artėjančios žiemos degalai Lietuvoje gali brangti ir dar daugiau. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. „Kaip ryte atsikeli, taip ir nauja kaina. Čia nieko nuostabaus. Ką reikėtų daryti, gal reikėtų akcizą mažinti.

Planuojant išvyką visada norisi apsieiti be netikėtumų, tačiau kartais jų išvengti nepavyksta. Įsivaizduokite: būstą kelionei užsisakote prieš kelis mėnesius, sumokate visą kainą ir netgi gaunate rezervacijos patvirtinimą, tačiau likus vos kelioms dienoms iki išvykimo sužinote, kad apsistoti jame negalėsite. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi skaitytoja Giedrė (tikras vardas redakcijai žinomas) pasidalijo būtent tokia patirtimi.

Spalį Lietuvoje įsigalios ne vienas gyventojams ir verslui aktualus pokytis. Kai kuriems žmonėms atsivers galimybė pasinaudoti milijonine parama, kai kuriems brangs šildymas, keisis ir komandiruočių dienpinigių skaičiavimo tvarka. Pokyčių bus ir energetikos, aplinkosaugos bei žvejybos srityse. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausius pokyčius, kuriuos verta žinoti artėjant spalio mėnesiui.

Dar prieš penkerius metus turint 100 eurų iš parduotuvės buvo galima išeiti gerokai su pilnesniu krepšiu. Šiandien už tą pačią sumą kai kurių kasdienių prekių galima nusipirkti kone perpus mažiau, pasikeitė ir tai, kiek galime įsipilti degalų ar leisti sau paslaugų. Vis dėlto vien kainų šuolis neatskleidžia viso vaizdo – per šį laiką gerokai augo ir gyventojų pajamos.

Kylančioms naftos kainoms ir „vanagiškoms“ centrinių bankų užuominoms sustiprinus lūkesčius dėl palūkanų normų didinimo, Europos vyriausybių obligacijų pajamingumo rodikliai paskutinę rugpjūčio prekybos sesiją pasiekė kelerių metų aukštumas, rašo portalas „Trading Economics“. Vokietijos vyriausybės dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas pirmą kartą nuo 2011 metų gegužės pasiekė 3,3 procento.

Augusi vėjo ir saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę 22 proc. atpigino šalyje didmeninę elektrą, o pasaulinėje rinkoje 3 proc. smuko Brent naftos kaina. Visgi besitęsianti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo sutrikimai brangino gamtines dujas 3,1 proc., panašiai šalyje brango ir biokuras, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, 22 proc.

Apšiurę, trupantys ir vietomis iškilę daugiabučio laiptai jau kelis mėnesius neduoda ramybės vieno Klaipėdos namo gyventojams. Anot gyventojų, sutvarkyti laiptus namo administratoriaus jie prašo dar nuo pavasario, tačiau darbų iki šiol nesulaukė. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis Linas (tikras vardas redakcijai žinomas) kelia klausimus ne tik dėl dabartinės laiptų būklės, bet ir dėl ankstesnių name atliktų darbų bei jų kainų.

Savaitgalį Lietuvą talžiusi audra skaudžiai smogė žemės ūkiui. Didžiausi nuostoliai fiksuojami Žemaitijoje, kur dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, o žieminių rapsų sėja gali vėluoti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.

Europos Sąjunga (ES) ėmėsi iniciatyvos uždrausti importuojamuose maisto produktuose ES draudžiamus pesticidų likučius. Dėl šio pokyčio netrukus gali žymiai didėti kavos, apelsinų sulčių ir uogų kainos. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad šių produktų kaina gali išaugti ir tris kartus. Neretai gyventojai pusryčių metu geria kavą, apelsinų sultis ar valgo uogas. Tiesa, netrukus už visas šias prekes gali tekti susimokėti žymiai daugiau.

Įprasti brūkšniniai kodai ant prekių pakuočių netrukus gali tapti praeitimi. Parduotuvėse vis dažniau kalbama apie perėjimą prie dvimačių, į QR kodus panašių kodų, kurie leistų ne tik identifikuoti prekę kasoje, bet ir suteiktų prieigą prie gerokai didesnio informacijos kiekio. Nuskenavęs tokį kodą telefonu pirkėjas galėtų sužinoti daugiau apie produkto sudėtį, alergenus, galiojimą ar net jo kilmę.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos ketvirtadienio rytą šalies degalinėse sumažėjo, o suskystintos naftos dujos pabrango, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 1,95 euro iki 2,19 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,06 euro ir buvo 0,64 proc.

Lietuvos ekonomikos augimo tempas kitąmet turėtų sulėtėti, tačiau kainų augimo pikas dar tik priešakyje. SEB ekonomistai prognozuoja, kad rudenį metinė infliacija Lietuvoje viršys 6 proc., o nuo kitų metų pradžios gyventojams turėtų brangti elektra ir gamtinės dujos. SEB atnaujino Lietuvos ekonomikos prognozes. Banko ekonomistai šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiek tiek sumažino ir dabar tikisi, kad 2026 m. šalies ekonomika augs 3 proc.

Vasara kavinėms ir restoranams paprastai būna pats darbymetis, tačiau šiemet birželį nutiko priešingai – jų apyvarta smuko. Tuo pat metu prekyba parduotuvėse augo. Kas nutiko prasidėjus vasarai ir ar rudenį meniu kainos gali dar kilti? Birželį maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta, palyginti su geguže, sumažėjo 2,5 proc. Tuo metu mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,3 proc. Iš pirmo žvilgsnio toks skirtumas gali pasirodyti keistas.

Investuotojams laukiant išsamesnės informacijos apie JAV planą ekonomiškai izoliuoti Iraną, kuris galėtų dar labiau sutrikdyti energijos tiekimą iš Artimųjų Rytų, Europos gamtinių dujų kainos pirmadienį pasiekė aukščiausią nuo 2023 metų sausio lygį, rašo portalas „Trading Economics“. Europos etalonu laikomų Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių kaina pakilo daugiau nei 2 proc.

Artėjant naujiems mokslo metams tėvams tenka planuoti ne tik išlaidas mokyklinėms prekėms, drabužiams ar avalynei, bet ir vaikų užimtumui. Būreliai gali tapti nemaža šeimos mėnesio išlaidų dalimi, ypač jei vaikas lanko kelias veiklas ar užsiėmimams prireikia papildomų priemonių. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) duomenimis, vaikų, lankančių neformaliojo švietimo veiklas, dalis pastaraisiais metais nuosekliai auga. 2021–2022 mokslo metais jose dalyvavo 61,9 proc.

Į užsienį – pigiau nei į Lietuvos pajūrį? Skaičiuojant trijų naktų kelionės į Latviją išlaidas paaiškėjo, kad bent kai kur kainos buvo visai ne tokios, kokių galima tikėtis. Transporto kainos maloniai nustebino, tačiau jau atvykus pas kaimynus latvius piniginę gerokai labiau pravėrė visai kiti dalykai. Rugpjūčio 5–8 dienomis Latvijoje praleidome tris naktis. Į Rygą vykome dviese, o kelionės datas padiktavo Calvin Harris koncertas.

Nuo 2026 metų liepos 1-osios Latvijoje daliai būtiniausių maisto produktų pridėtinės vertės mokestis (PVM) sumažintas nuo 21 iki 12 proc. Atrodytų, kad bent šios prekės pas kaimynus turėtų kainuoti mažiau. Todėl naujienų portalas tv3.lt palygino tų pačių arba kuo panašesnių produktų kainas „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje.  Mažesnis PVM Latvijoje taikomas pienui, duonai, kiaušiniams ir šviežiai arba atšaldytai paukštienai.

Grybavimo sezonas Lietuvoje įsibėgėja. Socialiniuose tinkluose daugėja grybautojų laimikių nuotraukų, o miško gėrybių vis dažniau galima išvysti ir turgeliuose bei prekiautojų pasiūlymuose. Vis dėlto grybų derlius skirtingose šalies vietose nevienodas, o vienų rūšių šiuo metu randama gerokai daugiau nei kitų.  Kiek šiuo metu kainuoja grybai? Kiek šiuo metu kainuoja grybai, naujienų portalas tv3.lt pasižvalgė Vilniaus turgeliuose, prekyvietėse ir tarp pavienių prekiautojų.

 Vidutinės benzino ir dyzelino kainos antradienio rytą Lietuvos degalinėse augo daugiau nei 3 proc., o suskystintos naftos dujos (SND) brango 0,13 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos svyravo nuo 1,85 euro iki 2,15 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,04 euro ir buvo 3,13 proc.

Praėjusią savaitę vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje padidėjo 3 proc. ir siekė 39,15 euro už megavatvalandę (MWh), tačiau ji vis tiek išliko viena mažiausių šiais metais, skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji sumažėjo 4 proc. iki 23,59 euro už MWh.

Darbdaviams, norintiems įdarbinti žmogų iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies, daugeliu atvejų gali tekti jam mokėti beveik 2,9 tūkst. eurų prieš mokesčius. Taip yra todėl, kad šių metų užsieniečių įdarbinimo kvota jau faktiškai išnaudota. Pramonininkai įspėja, kad dėl to įmonėms gali būti sunkiau rasti darbuotojų, o išaugusios išlaidos kai kuriais atvejais gali lemti ir didesnes prekių bei paslaugų kainas.

Lietuvos ūkininkai laukuose pradėjo javapjūtę. Tačiau, kol didžioji dalis derliaus dar laukuose, ūkininkai neskuba prognozuoti, ką turės aruoduose ir vėliau sąskaitose. Ar nudirbus visus darbus neliks su nuliu, mat grūdą užauginti, anot ūkininkų, atsiėjo brangiau dėl išaugusių trąšų kainų, nukulti juos taip pat atsieis brangiau dėl pabrangusio kuro.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Dar viena darbinga diena ūkininkui prie kombaino vairo.

Netyčia iš rankų išslydęs stiklainis ar nuo lentynos nukritusi prekė parduotuvėje gali sukelti ne tik nemalonią situaciją, bet ir klausimą – kas už tai turi sumokėti. Prekybos tinklų atstovai paaiškino, kada nuostolius prisiima parduotuvė, o kada atsakomybė gali tekti pačiam pirkėjui. Anot prekybininkų, tokios situacijos nėra itin dažnos, tačiau pasitaiko įvairių atvejų. Kartais tai nutinka dėl neatsargaus pirkėjo elgesio, o kitomis situacijomis – dėl parduotuvės darbuotojų kaltės.

Vasarą tūkstančiai turistų traukia į Sniežkos kalną Lenkijoje, tačiau vieno keliautojo paviešinta sąskaita sukėlė audringas diskusijas. Už, atrodytų, visai kuklų užkandį kalnų namelyje vyrui teko sumokėti daugiau nei tikėtasi.  Socialiniuose tinkluose maisto tinklaraštį „Bartolinio kulinarinės kelionės“ kuriantis vyras pasidalijo apsilankymo įspūdžiais garsiajame „Dom Śląski“ kalnų namelyje, esančiame pakeliui į aukščiausią Sudetų viršūnę – Sniežką.

Keturis mėnesius trunkantis konfliktas tarp JAV ir Irano lėmė tai, kad dyzelinio kuro atsargos Europoje sumažėjo iki mažiausio lygio per ketverius metus, o galimybės gauti jo iš Persijos įlankos regiono praktiškai išnyko. „Dėl karinio konflikto Europa praktiškai visiškai neteko galimybės gauti energijos išteklių iš Persijos įlankos regiono, todėl galime kalbėti apie nuolatinį dyzelinio kuro importo deficitą, kuris tęsiasi jau keturis mėnesius.

Lietuvoje degalų kainos per metus augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES) – didesnis metinis šuolis fiksuotas tik Bulgarijoje. Nepaisant to, kad pasaulinės naftos kainos pastaruoju metu svyruoja, ekspertai aiškina, kad Lietuvoje degalų brangimą lėmė ne tik tarptautinė situacija, bet ir vidaus sprendimai.

Naftos kainos trečiadienį, liepos 29 d., šoktelėjo maždaug 3 JAV doleriais (apie 2,64 euro) už barelį po bendrų JAV ir Saudo Arabijos smūgių Irake, praneša „Reuters“. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pakilo 3,15 JAV dolerio (2,77 euro), arba 3,8 proc., iki 87,24 JAV dolerio (76,7 euro) už barelį. Tuo metu JAV Vakarų Teksaso tarpinės (WTI) naftos kaina padidėjo 2,73 JAV dolerio (2,4 euro), arba 3,4 proc., iki 81,99 JAV dolerio (72 eurų) už barelį.

 Vidutinės dyzelino, benzino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos antradienio rytą Lietuvoje padidėjo atitinkamai 4,39 proc., 4,74 proc. ir 0,79 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalies degalinėse antradienio rytą svyravo nuo 1,82 euro iki 2,1 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,06 euro ir buvo 4,39 proc. didesnė nei pirmadienį (1,98 euro). LEA: antradienį dyzelino ir benzino kainos šoktelėjo daugiau nei 4 proc.

Vidutinės dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos pirmadienio rytą Lietuvoje padidėjo 0,15 proc. ir 0,4 proc. Tuo metu benzinas ir toliau nežymiai pigo – 0,34 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse pirmadienį svyravo nuo 1,82 euro iki 2,127 euro, o vidutinė jo kaina siekė 1,98 euro ir buvo 0,15 proc.

Klaipėdoje penktadienį prasidedanti Jūros šventė į uostamiestį kasmet sutraukia gausybę klaipėdiečių ir miesto svečių. Tris dienas vyksiančiame festivalyje lankytojų lauks koncertai, laivų paradai, mugės, įvairios pramogos ir, žinoma, gausus maisto pasirinkimas. Tačiau ruošiantis šventiniam savaitgaliui verta pagalvoti ir apie piniginę. Naujienų portalas tv3.lt pasižvalgė, kiek šiemet Jūros šventėje kainuoja picos, kebabai, mėsainiai, bulvytės ir kitas gatvės maistas.

Daugelis aukštųjų mokyklų didina kainas už bendrabučius. Apie didžiausius pokyčius kol kas paskelbė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – nuo rugsėjo visų tipų bendrabučių apgyvendinimo mokestis didės po 1 eurą už parą arba maždaug 30 eurų per mėnesį. Aukštosios mokyklos didina kainas už bendrabučius Vadinasi, VDU bendrabučių nuomos kaina sieks nuo 60 iki 240 eurų, priklausomai nuo kambario tipo ir būklės.

Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos trečiadienio rytą Lietuvoje sumažėjo atitinkamai 2 proc., 1 proc. ir 0,8 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 1,73 euro iki 2,06 euro, o vidutinė jo kaina siekė 1,96 euro ir buvo 1 proc.

„Savaitgalį su šeima buvom Palangoje ir galiu pasakyti tik vieną – prabangus tas lietuviškas pajūris“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Aistė. Kainų nefotografavau, bet galiu papasakoti, kiek viskas kainuoja, o jūs įvertinkit patys, kaip jums. Pasakė, kiek šeimai kainavo savaitgalis Palangoje Šiaip tai nežinau, viskas ten standartiškai – valgyklinis šašlykas ar kepsnys 18 eurų, šaltibarščiai po 5 eurus, alus irgi po 5–7eurus. Nenustebino.

Greitojo maisto restoranai daugelį metų buvo siejami su greitai pagamintu ir nebrangiu maistu. Tačiau pastaruoju metu kainoms sparčiai augant, klientai vis dažniau kelia klausimą, kodėl už mėsainį, bulvytes ir gėrimą tenka mokėti gerokai daugiau. Ekspertai pabrėžia, kad tam įtakos turi ne tik infliacija – daugiau išleisti gyventojus skatina ir įvairūs greitojo maisto restoranų tinklų triukai.

Daugelis atostogos užsienyje renkasi norėdami pabėgti nuo kasdienybės, pasimėgauti saule, jūra ir mažesnėmis kainomis. Ispanijoje apsilankiusi naujienų portalo tv3.lt skaitytoja pasakojo, kad nors kainos ten pasirodė mažesnės, kai kurie dalykai privertė iš naujo įvertinti Lietuvą. Moteris pasakojo, kad atostogų metu lankėsi Ispanijoje, Torevjechoje. Pasak jos, tai yra miestas, kuris dar tik neseniai pradėjo vystyti turizmą. „Gatvės ten nėra labai sutvarkytos, visur gana purvina.

Pagal infliaciją aplenkusi Latviją ir Estiją, Lietuva kopia į pirmaujančias gretas Europos Sąjungoje. Ekonomistai perspėja, kad rudenį sulaukti galime ir antros infliacijos bangos, ypač brangs maistas. Lietuviai piktinasi, kad valdžia nesuvaldo infliacijos ir skuba ruoštis artėjančiam brangymečiui – jau kaupia ir konservuoja maisto atsargas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.