kainos

Ketvirtadienį Seimas apsispręs dėl Kainų įstatymo papildymo projekto, kuriuo siekiama viešinti prekybininkų taikomus maisto produktų antkainius. Projekto autoriaus Seimo nario Sauliaus Stomos nuomone, antkainių viešinimas turėtų sustabdyti nepagrįstą kainų kilimą. „Jei žmonės turės galimybę matyti, kokį antkainį užsideda prekybininkai, galės kur kas paprasčiau pasirinkti, kur pirkti.

Vasaros vėtroms išlaužius miškus prognozės apie pigsiančią medieną neišsipildė. Kietojo kuro kainos jau aplenkė praėjusių metų šalčiausio sezono lygį. Delsiantieji praloš Miškininkai, anglių ir įvairiausių briketų pardavėjai vis dar delsiančius vartotojus perspėja kainų kritimo nebesitikėti – pirkti dabar, jei nenori vėliau už šilumą mokėti dar brangiau.

Bendrovės „Lukoil Baltija" benzino importas iš Švedijos siekiant paspausti AB „Orlen Lietuva", neseniai pakeista atsargų kaupimo tvarka nebuvo beprasmiai veiksmai, vertina dėl kitų metų sutarčių su „Orlen Lietuva" derybas pradedantys degalų rinkos dalyviai, nuo spalio sulaukę visuotinio benzino kainos sumažinimo, rašo „Verslo žinios". Šiemet benzino iš Švedijos tanklaiviais per valstybės lėšomis degalų importui pritaikytą AB "Klaipėdos nafta" vežti pradėjusios įmonės „Lukoil Baltija" atstovai ...

Pirmadienį paskelbta tyrimo išvadą, pagal kurią nepasitvirtino prielaidos, kad maisto produktų kainos pastaruoju metu didėjo išimtinai dėl objektyvių ekonominių priežasčių, o ne dėl susilpnėjusios konkurencijos.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalistų Arūno Brazausko, Giedriaus Krušnausko ir Tomo Čyvo straipsnis „Kas įkąs maisto kainas?“. Prekybos tinklai, padedami valdžios, jau išstūmė smulkiąją prekybą. Dabar politikai tinklams grasina kainų kontrole. Apie kainų reguliavimą prabilo net ir dešinioji šalies valdžia. Plačiau apie tai jums pasakos ir karštoji numerio tema. Seimo nariai, ministrai, teisėjai, kiti aukšti pareigūnai pateikia turto deklaracijas.

Reaguodamas į vykstančias diskusijas  dėl maisto kainų reguliavimo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) primena, kad maisto kainų reguliavimas yra akivaizdus planinės ekonomikos reliktas, nepasiekiantis teigiamų pokyčių ir pirmiausia žalingas vartotojams. Neproporcingas sprendimas Maisto kainų reguliavimas tiesiogiai prieštarauja ūkinės veiklos laisvei, kaip tai suvokiama liberalioje visuomenėje ir garantuojama Konstitucijoje.

Ukmergės rajono merui A. Kopūstui nesuprantama kodėl Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė D. Korsakaitė klaidina Lietuvos gyventojus teigdama, kad dėl vienos šimtosios cento mažesnių šildymo kainų nereikėjo daryti revoliucijų. Savivaldybės duomenimis kainos už šildymą Ukmergėje mažėjo nuo 13,43 iki 25,28 proc. „Šilumos kaina yra sumažinta nuo 3,5 iki 6,59 centų už kilovatvalandę, priklausomai nuo katilinės.

Lietuvos rinkoje parduodamos pramonės produkcijos kainos per metus šoktelėjo 7,6 proc., skelbia statistikai. Labiausiai per metus brango žalia nafta (27,5 proc.), rafinuoti naftos produktai (26,7 proc.), pagrindiniai vaistų pramonės gaminiai ir farmaciniai preparatai (16,3 proc.). Per šį laikotarpį pigo variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės (13,7 proc.).Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 14,5 proc.

„Prezidentės pritarimas idėjai riboti būtiniausių maisto produktų antkainius bus bandomas suniekinti pasitelkiant visas įmanomas gražbylystės formas, ekonomikos teorijas ir teisinius samprotavimus.  Monopolijos be kovos ir savo noru tikrai neatsisakys galimybės vietoje vieno lito paimti du ir dantimis bei nagais kovos už dabar esančią tvarką.

Šių metų rugsėjo mėnesio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė sumažėjo 0,2 proc. Rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas 0,1 proc. augimas. „Kaip ir buvo prognozuota, Lietuvos didmiesčiuose ir toliau stebimos skirtingos butų kainų tendencijos.

Valstybės vadovams skelbiant atsigavimo ženklus, žmonės stumiami į vis didesnį skurdą. Paradoksas: žmonių atlyginimams tolygiai mažėjant, sunkmečiu visų įmanomų dalykų kainos šovė į neregėtas viršūnes. Analitikų manymu, tai ne tik globalios ekonomikos, bet ir mūsų išrinktųjų neveiklumo, valstybės lėšų grobstymo padarinys. Todėl kainos tikrai nekris, lietuviams išgyventi bus tik sunkiau, o dalis jų toliau bėgs iš Tėvynės.

Šiauliuose gyvenantis finansų analitikas iš Šveicarijos Charly Stieger skaičiuoja, kad Lietuvoje maisto produktų kainos turėtų būti bent jau 20 procentų mažesnės, o drabužiai, avalynė ir buitinė technika turėtų kainuoti bent 50 procentų pigiau. „Lietuviai nemoka skaičiuoti, todėl prekybos centrų šeimininkai juos ir apgaudinėja.

Premjeras Andrius Kubilius nemato objektyvių priežasčių, kodėl turėtų kilti maisto produktų kainos. Ministras pirmininkas taip pat pažymėjo, kad pieno reikalus planuojama aiškintis atskirai. „Man atrodo, kad yra galvojama, jog galima sukeliant tokią dirbtinę psichozę dėl kainų kilimo tuo pasinaudoti ir kokias nors kainas pasididinti daugiau, negu tai lemia objektyvios priežastys. Dar kartą kartoju - objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, didėti duonos kainai.

Registrų centro būsto kainų indeksas rodo, kad nekilnojamasis turtas šalyje pigo ir trečiąjį metų ketvirtį, nors paskutiniu metu girdima vis daugiau pastebėjimų, kad būsto kainos pamažu ima augti. Kokios kainų tendencijos atsispindi NT skelbimuose? Siūlomos būsto kainos vis dar krinta ar jau fiksuojamas kainų kreivės kilimas? Aruodas.lt skelbimuose pateikiamų kainų statistikos duomenys patvirtina Registrų centro informaciją – kainos mažėjo.

Australijoje sutikti du vokiečių turistai manė, jog jų viešnagė šioje šalyje atsieis nemažai, tačiau tikroji kelionės kaina juos šokiravo. „Penki doleriai už vandenį oro uoste? Tai nepakenčiama“, - skundėsi jauni keliautojai. „Viskas, ką žinau, apie Australiją – čia brangu. Tačiau vadovaujuosi filosofija „leisk pinigus, o verk po to“, - šmaikštavo kitas prie Sidnėjaus operos pastato sutiktas turistas iš Kalifornijos.

Ketvirtadienį surengtoje konferencijoje dalyvavę pieno perdirbimo įmonių vadovai patvirtino gyventojų nuogąstavimus, kad nuo spalio pieno produktai brangs. Tačiau keliais centais brangesnį pieną, sūrį ir sviestą rasime parduotuvių lentynose, nesiryžo prognozuoti nė vienas iš dalyvių. „Kiek pieno produktai pabrangs – įmonės paslaptis. Negalime šito atskleisti dėl galimų konkurentų kartelinių susitarimų“, - žurnalistams teigė „ Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Sostinės turguose gerokai pabrango veršiena, kai kurie rūkyti mėsos gaminiai. Šviežios mėsos pardavėjai aiškina, kad dėl didelio veršelių eksporto vidaus rinkoje jau nuolat stinga veršienos, ji vis brangsta. Mūsų šalies ūkininkams geriau apsimoka veršelius parduoti užsienio supirkėjams nei prieauglį toliau penėti. Juolab kad eksportuotojai už veršelius moka gerokai daugiau nei vietiniai.

Investuotojams suabejojus JAV ekonomikos atsigavimo tempais, praėjusią savaitę tarptautinėse rinkose smuko naftos kainos. Kartu krito ir Amerikos dolerio kursas kitų valiutų atžvilgiu. Atrodytų, ko daugiau reikia, kad strimgalviais žemyn imtų ristis degalų kainos ir Lietuvoje. Tačiau mūsų degalinėse šiokia tokia kainų korekcija įvyko tik baigiantis savaitei.

Lietuva yra pajėgi išvengti naujos galimos recesijos, kadangi ji aktyviai prekiauja ir su Vakarų, ir su Rytų rinkomis. Vis dėlto nerimą kelia beįsiplieskianti maisto produktų ir energetinių išteklių kainų infliacija, kuri pakerta šalies perkamąją galią ir pablogina lietuviškų prekių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, teigia SEB banko analitikai.

Mėsos ir jos gaminių eksportas didėja, rodo statistika. Tačiau perdirbėjai šių pokyčių nelaiko šviesios ateities pranašu, nes eksporto augimas nepakeičia smunkančios vidaus rinkos."Pagal oficialią statistiką mažmeninė prekyba I pusmetį mažėjo 10-11 proc., tačiau neaišku, ar tuo galima tikėti. Mūsų skaičiavimai rodo, kad per porą metų šešėlinės rinkos dalis padidėjo nuo 25 iki 40 proc.", - kiek kitaip nei valstybės statistai skaičiuoja Linas Grikšas, Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius.

Prekybininkai ir perdirbėjai itin daug kalba apie kylančias arba greitai kilsiančias daugelio maisto produktų kainas. Panika dėl maisto kainų – tikra ar dirbtinė? Viskas prasidėjo nuo grūdo Prekybos tinklų atstovų teigimu, pastaruoju metu nuo 10 iki 30 proc. padidėjo kruopų ir miltų pirkimas. Neatmetama, kad gyventojai po truputį ima kaupti atsargas, bijodami šoktelsiančių kainų.

Pavasarį sostinės gyventojai buvo nustebinti nelaukto pasiūlymo – jiems leidžiama rinktis, kaip apsirūpinti karštu vandeniu.  Nesvarbu, kad dauguma nesuprato, kas bus, pasirinkus vieną ar kitą būdą, bet jau vien tai, kad klausiama miestiečių nuomonės, visus vertė jaustis padėties šeimininkais. Mes galime rinktis! Pabandžiau išsiaiškinti, kaip gi atsirado ta mintis - leisti rinktis - ir koks gi viso to tikslas.

Rugpjūčio mėnesį, palyginus su liepą vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 procento, praneša Statistikos departamentas. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,4 procento atpigę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1,5 – drabužiai ir avalynė, 0,5 – transporto prekės ir paslaugos ir po 0,2 procento pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės bei poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos.

Sausio mėnesį Lietuvoje turėtų brangti dyzelinas. Kol kas nėra tikslių prognozių, tačiau jei Seimas pritartų akcizo kėlimui, dyzelinas pabrangtų  daugiau nei 10 ct. Šie degalai brangs, nes didinti minimalų akcizą įpareigoja ES direktyva. Minimalus akcizo tarifas nuo 2011 m. didės visoje ES.

Ruduo išaugins maisto produktų kainas. Pamažu brangsta duona, pardavėjai jau perrašė miltų, aliejaus ir grikių kainas į pirkėjams nepalankią pusę. Kalbama ir apie brangsiančius pieno produktus, rašo dienraštis “Lietuvos rytas". „Brangstanti pieno žaliava mus verčia kelti produktų kainas", – pripažino įmonės „Pieno žvaigždės" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas. Tiesa, kada ir kiek pabrangs produktai, jis neišduoda.

Besikaupiančios žinios apie nuo orų nukentėjusį žemės ūkio derlių, kylančias kai kurių produktų kainas dalį lietuvių paskatino įsigyti daugiau kruopų, miltų atsargų. Prekybos tinklo „Iki“ atstovas spaudai Valdas Lopata vardija, kad per paskutines dvi savaites, palyginti su liepa, miltų pardavimas šio tinklo parduotuvėse išaugo 30 proc., kruopų – dešimtadaliu. „Neatmetame tos tendencijos, kad žmonės nori pasirūpinti atsargomis dėl galimo brangimo“, – penktadienį portalui balsas.

Iš daugelio Lietuvos parduotuvių pastarosiomis dienomis pradingo grikiai. Ten, kur jų įsigyti dar galima, puskilogramis kainuoja maždaug penkis litus, kai pernai kainavo perpus mažiau, pranešė LTV „Panorama“. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė komentuoja, jog pastaruoju metu grikių paklausa yra išaugusi, o tiekėjai jų nebeturi, nes senojo derliaus kruopos baigėsi, o šiųmečiai grikiai dar tik pradedami kulti.

Skelbimai: siūlomos butų kainos ir pasiūla Nors pamažu atsiranda daugiau nekilnojamojo turto ieškančiųjų, besidominčiųjų individualiais namais, tačiau butai vis dar yra paklausiausi ir prieinamiausi daugumai nekilnojamojo turto pirkėjų, skelbia Aruodas.lt. Parduodamų butų skelbimuose pateikiamos vidutinės siūlomos butų kainos nuo praėjusių metų liepos Vilniuje ir Kaune nukrito apie 20 proc., Klaipėdoje – apie 25–30 proc.

Ne mažiau kaip 400 litai per mėnesį. Tiek už buto nuomą Šiauliuose dabar prašo nuomotojai. „Aukso amžius“ butų šeimininkams ir galvos skausmas į mokslus studentus išleidžiantiems tėvams. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad nuomojamo buto kainos visada šokteli prieš mokslo metų pradžią, o po kelių mėnesių grįžta į normalią padėtį. Nekilnojamo turto ekspertas Linas Juozaitis pastebi, kad šiemet prieš rugsėjo pirmąją mieste neliko ne tik pigiai nuomojamų, bet ir pigiai parduodamų butų.

Liepą vienai šeimai skirtų naujų namų pardavimai netikėtai susitraukė, o jų kainos buvo žemiausios per daugiau nei pusaštuntų metų.Šalies Komercijos departamentas nurodo, kad namų padavimai susitraukė net 12,7 proc. iki 276 tūkst. namų per metus - mažiausiai nuo 1963 m., kai imti fiksuoti šie duomenys. Pagal analitikų prognozes, buvo numatoma, kad antrąjį vasaros mėnesė pardavimai išliks nepakitę ir sieks 330 tūkst. namų.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., eksportuotų prekių kainos padidėjo 1 procentu, o importuotų prekių – 2,6 procento. Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai, palyginti su ankstesniu mėnesiu 2010 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn.

Duonos kainų burbului didėjant, nusiskundimai galimu nesąžiningu kepinių brangimu pasiekė ir Žemės ūkio ministrą. Ketvirtadienį konkurencijos taryba gavo ministerijos prašymą atlikti tyrimą dėl duonos gaminių rinkos dalyvių galimai neskaidrios veiklos.

Prieš pusmetį buvo itin išaugusi parduodamų butų paklausa - vidutiniškai kas antras pirkėjas domėjosi įsigyti butą. O kokia situacija šiuo metu - ar būsto pirkėjai vis dar teikia pirmenybę butams? Kiek būsto ieškantieji galėtų mokėti, norėdami įsigyti būstą? Iš kur gautų lėšų atsiskaityti už įsigyjamą turtą?Aruodas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad nukritus nekilnojamojo turto kainoms, atsirado daugiau pirkėjų, teikiančių pirmenybę namui.

Jau ir taip nepigi duona brangs iki 5, o mėsa - iki 10 procentų, nors grūdų šalies laukuose bus prikulta daugiau, nei šalies gyventojai įstengia suvartoti, o kiaulių ar galvijų neišguldė ligos. Kas ir kokiais tikslais pradėjo gąsdinimo kampaniją, “Respublika" kalbino žemės ūkio ministrą Kazimierą STARKEVIČIŲ. - Visuomenę užgriuvo naujas gąsdinimas - brangs duona ir mėsa. Kodėl turi brangti, jei ir šiemet grūdų bus prikulta daugiau, negu suvartojama? - Derlius šiemet užaugo neblogas.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2010 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2010 m. liepos mėn., pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija turėtų sudaryti -0,2 procento. Metinė infliacija rugpjūčio mėn., tikėtina, sudarys 1,8, o vidutinė metinė – 0,8 procento. Rugpjūčio mėn. infliacijai įtakos, tikėtina, turės dėl pingančių daržovių krentančios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės kainos.

Kova dėl mažesnių šilumos kainų iš Ukmergės persikėlė į Vilnių. Šiandien 10 val. prie Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pastato Vilniaus, Ukmergės, Trakų rajonų gyventojai susibūrė piketui, kuriuo reikalavo komisijos paremti Ukmergės rajono savivaldybę ir leisti jai teikti šilumą gyventojams. „Mes siekiame, kad valstybinės institucijos nestotų skersai kelio savivaldybėms, kurios dėl protu nesuvokiamų kainų nutraukė sutartis su šilumą teikusiomis bendrovėmis.

Visoje Europoje dėl sausrų ir liūčių daržinininkai patyrė nuostolių, todėl daržovių kaina šoktelėjo trečdaliu ir neabejojama, kad ji dar labiau augs. Lietuvos daržovių augintojai sako jau praradę apie penktadalį derliaus, o štai Latvijos ir Estijos daržininkai nukentėjo mažiau, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Šiaulių rajono ūkininko laukuose išvedžiotas specialus drenažas, kuriuo iš svogūnų ir morkų lysvių pumpuojamas vandens perteklius.

Miškus savaitgalį išvartęs škvalas netikėtai suteikė galimybę gyventojams apsirūpinti perpus pigesne mediena. Dalis audros suniokotų medžių kokybiškiems medienos ruošiniams netiks, užtat pigių malkų bus per akis. Miškų urėdijos baigia suskaičiuoti, kiek praūžęs škvalas padarė nuostolių šalies miškams. Jie išties didžiuliai: vien valstybiniuose miškuose išlaužyta ir suniokota mažiausiai 300 tūkstančių kietmetrių medienos, nuostoliai jau siekia 15 mln.

Anot Lietuvos sodininkų, šiemet dėl nelinksmų klimato išdaigų netekta iki trečdalio vaismedžių derliaus, o kai kur ir dar daugiau – iki 80 proc. Nors lietuviškų vaisių parduotuvių lentynos pristigti neturėtų, tačiau, lyginant su praėjusiais metasi, jų kokybė bus kur kas prastesnė, be to, numatomas nemažas lietuviškos produkcijos kainų augimas. Lrt.lt kalbintų sodininkų nuomone, lietuviškų vaisių kainos šiemet šoktels nuo 30 iki 50 proc.

Paskutinį vasaros mėnesį šalies degalinėse regėti šioks toks kuro kainų kritimas. Tiesa, ne visose. Pavyzdžiui, šią savaitę „Statoil" degalinių tinkle litras A95 benzino kainavo tiek pat, kiek ir birželį, kai šalies degalinėse šios rūšies degalų kaina buvo šoktelėjusi iki aukščiausios padalos – 3,20-3,21 lito už litrą (Lt/l). Kituose degalinių tinkluose degalų kainos vakar buvo mažesnės. Litras A95 benzino „Lukoil" degalinių tinkle kainavo 4,10 lito, „Neste" - 4,05 lito.

Akivaizdu, kad optimistiniai pavasario lūkesčiai dėl rekordinio šiųmečio derliaus neišsipildys. Derliaus kiekį, kokybę ir pelnus koreguoja gamtos išdaigos. Kai kurie ūkininkai tikina šįmet kuliantys net apie 30 proc. mažiau, kitų derlius prastesnis apie 10 proc., bet daryti galutines išvadas dar ankstoka. Tačiau neabejotinai įsigalios žinomas rinkos dėsnis– kuo prastesnis derlius, tuo didesnė jo kaina.

Lėktuvų bilietų kainos JAV šiemet išaugo – teigiama, jog ieškoti pigių skrydžių bus vis sunkiau ir sunkiau, rašo „msnbc.msn.com“. JAV vyriausybės pranešimas parodė, jog per tris šių metų mėnesius bilietų kainos išaugo 5 proc. Ir tai – nekalbant apie bagažo ir kitų paslaugų kainas. Vien birželį už skrydžius keleiviai mokėjo 18 proc. nei tą patį 2009-ųjų mėnesį. Tačiau jei žvelgtume dar atgal, šios kainos vis dar atrodo juokingai. Palyginus su 1999-aisiais, keliauti vis dar 25 proc. pigiau.

Įsibėgėjus vasarai lietuviai šviežių maisto produktų ieško ne tik prekybos centruose, bet ir turguose. Liepos pradžioje daugelį dar vertusios susiimti už galvų daržovių ir vaisių kainos mėnesio pabaigoje kišenių „nebeplėšo“ ir leidžia kiekvieną dieną mėgautis šviežiu maistu. Balsas.

Birželį, palyginti su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos beveik nepasikeitė – Lietuvoje užfiksuota nulinė infliacija, praneša statistikai. Birželio mėnesio metinė infliacija (lyginant 2010 m. birželį su 2008 m. birželiu) sudarė 1 proc., vidutinė metinė infliacija sudarė 1,1 proc. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui birželio mėnesį, palyginti su geguže) didžiausią įtaką turėjo 0,7 proc. pabrangusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos, 0,8 proc.

Tvankiomis vasaros dienomis sostinės centriniuose Kalvarijų ir Halės turguose pirkėjai dažniausiai žvalgosi į vaisius, daržoves, uogas, o į mėsos paviljonus užsuka rečiau. Šį savaitgalį turguose už mėlynių litrą prašo 7-8 litų. Stiklinaitė žemuogių kainuoja nuo 4 iki 5 litų. Lietuviškų braškių kilogramas 8-12 litų, o lenkiškų - iki 5 litų. Voveraičių litras kainuoja 5-6 litus. Šiemečio derliaus bulvių kilogramas kainuoja nuo 3 iki 5 litų.

Kai kurie ekspertai teigia, kad sekso paslaugų pramonė yra pats geriausias rodiklis, nusakantis ekonomikos būklę - kai prostitučių įkainiai pradės didėti, bus galima kalbėti apie krizės pabaigą. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, Lietuvoje ekonomikos sveikimo ženklų nematyti.

Pirmą sykį nuo 2010-ųjų pinga nakvynė Europos viešbučiuose. Bent jau 38-iuose iš 50 senojo žemyno miestų. Per šį mėnesį vidutinė nakties kaina krito nuo 124 iki 117 eurų. Ir tai – vidutinė kaina, mat kai kuriuose  miestuose nakvynė pigo dar smarkiau. Pavzdžiui Barselonoje viešbučiai pigo net 24 proc.,Turine- 29 proc., Sevilijoje – 16 proc. Konfliktų kamuojamuose Atėnuose – 9 proc., Lisabonoje – 11 proc. o Istambule – net 13 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 0,6 procento. Apdirbamosios gamybos produkcijos kainos padidėjo 0,5 procento, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos – 1,8 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo produkcijos kainos sumažėjo 2,9 procento, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo produkcijos – 0,9 procento.

Vaistų ir benzino prekybininkai naudojasi savo dominuojančia padėtimi bei susidariusia patine situacija Seime ir, jausdami Vyriausybės bejėgiškumą, ciniškai, iki vartotojų mokumo ribos kelia šių gyvybiškai vartotojams reikalingų prekių kainas. Matydami tai, benzino vartotojai bando protestuoti, tačiau jų veiksmai benzino prekeiviams didesnio įspūdžio nedaro.