kad lietuva

Lietuvoje pritariančių ir prieštaraujančių kreipimuisi paramos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) yra maždaug po lygiai, o didelė dalis gyventojų šiuo klausimu nėra apsisprendusi, rodo BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa. 42,5 proc. apklaustųjų teigė, kad Lietuva artimiausiu metu neturėtų kreiptis finansinės pagalbos į TVF, o 39,7 proc. laikosi nuomonės, kad tai padaryti Lietuva turėtų. Dar 17,9 proc. apklaustųjų atsakymo nenurodė.

Vyriausybė labai vangiai reaguoja į vis blogėjančią situaciją šalyje ir per lėtai rengia ekonomikos gaivinimo planus, todėl dalis verslo gali ir nesulaukti numesto gelbėjimo rato. Laisvu pagreičiu žemyn Kad Lietuva, dar neseniai vadinta Baltijos tigru, virto sunkai sužeistu pelėnu, rodo liūdna statistika. Prekybininkų apyvarta pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu ir vasariu, sumažėjo beveik trečdaliu. Penktadaliu krito pramonės gamyba.  Įmonės ėmė bankrutuoti.

Kad Lietuva neliktų tik lopinėlis Europos žemėlapyje, o būtų valstybė, kurioje gyvena laisva, savo kalbą ir kultūrą puoselėjanti tauta, privalome atsigręžti į šeimos vertybes. Tai interviu „Respublikai“ pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas DAGYS, kurio vadovaujama ministerija ragina priimti nacionalinį susitarimą dėl šeimos politikos. - Ne vien Lietuvoje, bet ir kitur Europoje šeima, kaip institutas, šiandien patiria krizę.

Rusijos dujų tiekimo monopolininkė „Gazprom“ pranešė, jog nuo spalio 1 dienos ES šalims tiekiamų dujų kainų vidurkis sieks 500 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Iki šiol iš visų ES valstybių Lietuva už dujas mokėdavo daugiausiai. Ar taip bus ir toliau? Vokiečiai moka pigiau Tai, jog Lietuva Europoje už dujas moka brangiausiai, paaiškėjo dar šių metų birželį, kai buvo pranešta, jog nuo šiol dujos Lietuvai kainuoja po 420 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Audinių, naudojamų kosmonautų skafandrams, gamyba, ridikėlių auginimas tamsoje, naudojant šviesos diodus, - tai ne mokslinės fantastikos pramanai, o Lietuvoje vykstantys procesai, apie kuriuos kalbama mūsų valstybei stojant į Europos kosmoso agentūrą (EKA), rašo šeštadienio "Respublika". Lietuva pranešė Europai, kad yra apsisprendusi dalyvauti bendroje kosmoso veikloje. Planuojama, kad jau 2019 metais mūsų šalis bus priimta į EKA.

Rytų Europoje investuojančio Švedijos fondo vyriausias ekonomistas Marcusas Svedbergas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika artimiausiais metais lėtės, bet krizės bus išvengta, o jos perspektyvos neblogos. Antra vertus, dar yra likę įvairių nežinomųjų. Pavyzdžiui, neaišku, brangs ar pigs maistas – nuo jo labai priklauso infliacija (maisto kainos priklauso nuo tendencijų užsienyje, mano M. Svedbergas), taip pat dar neaišku, kaip ekonomika reaguos uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Lietuvos atstovas 2008-ųjų Eurovizijoje Jeronimas Milius antrajame konkurso pusfinalyje pasirodys penktuoju numeriu. Prieš J. Milių į sceną lips šiuo metu Baltijos šalyse prisistatanti Ukrainos atstovė, po jo – Albanijos pasiuntinė. Tai lėmė vakar Serbijos sostinėje, kur po dviejų mėnesių vyks svarbiausias Europos dainų konkursas, ištraukti burtai.   Tai jau 53-oji Eurovizija.

Šiuo metu Lietuvoje daug diskutuojama apie šalies įvaizdžio formavimo strategiją. Skaitau kaltinimus Vyriausybei, kad nepasirašoma sutartis su konkursą laimėjusiu konsorciumu. Vyriausybė, matyt, turi ir savų priežasčių delsti. Negaliu spręsti, ar viskas gerai su tuo konkursu. Tam yra tarnybos, kurios viską išspręs. Tačiau darosi įdomu, ar šiuo metu kas nors yra atsakingas už Lietuvos pristatymą ir įvaizdžio formavimą užsienyje.

Profesorius Vytautas Landsbergis neseniai liūdnai išsitarė, kad Europos Parlamente ir kitose Europos Sąjungos institucijose nesijaučia atstovavimo Lietuvai, nes ir pačios Lietuvos nebėra. Profesorius gal kiek perlenkia lazdą, bet akivaizdu, kad kelių entuziastų pastangomis Lietuvos poziciją ES sunku įtvirtinti. Kai kurie mūsų šalies valdymo aspektai ir prioritetų atranka verčia gūžčioti pečiais.