Audinių, naudojamų kosmonautų skafandrams, gamyba, ridikėlių auginimas tamsoje, naudojant šviesos diodus, - tai ne mokslinės fantastikos pramanai, o Lietuvoje vykstantys procesai, apie kuriuos kalbama mūsų valstybei stojant į Europos kosmoso agentūrą (EKA), rašo šeštadienio "Respublika".
Lietuva pranešė Europai, kad yra apsisprendusi dalyvauti bendroje kosmoso veikloje. Planuojama, kad jau 2019 metais mūsų šalis bus priimta į EKA.
Apie tai informavo švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, grįžęs iš neformalaus ministrų, atsakingų už kosmosą, susitikimo, vykusio Prancūzijos kosminiame centre Kuru.
Akivaizdi nauda
Mūsų valstybė kol kas patiria žalą, mokėdama Europos Sąjungos (ES) nario mokestį, o iš šio biudžeto yra finansuojamos EKA programos. Tačiau kadangi nesame šios agentūros nariai, negalime susigrąžinti nei pinigų, nei gauti naudos iš kosminių programų.
„Šiuo metu Lietuva finansuoja kitų dalyvavimą EKA programoje, o pati pinigų neatsiima, - vakar sakė švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius. - Kad gyventume geriau, turime mokėti protą sujungti su kuriančia žmogaus veikla. Būtent tai ir yra pagrindinis Lietuvos uždavinys”.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Mokslo ir technologijų departamento Tarptautinių mokslo programų skyriaus vyriausiojo specialisto Romualdo Kalyčio teigimu, dalyvaudama EKA veikloje, Lietuva gautų tiek socialinės, tiek ekonominės naudos.
R.Kalyčio teigimu, naujų įvairesnių kosminių produktų bei paslaugų teikimas pagerintų lietuvių gyvenimo kokybę ir sumažintų atskirtį.
„EKA kosmoso veikloje galioja „teisingos geografinės grąžos” principas, kuris padėtų išspręsti „protų nutekėjimo” bei „protų susigrąžinimo” problemą, - kalbėjo A.Monkevičius. - EKA užsakyti aukščiausio lygio moksliniai tyrimai būtų vykdomi Lietuvoje - mokslininkams nebereikėtų vykti dirbti užsienio laboratorijoje”.
Likome paskutiniai
Kad Lietuva turi mokslo potencialo, siekiančio dalyvauti EKA veikloje, parodė ŠMM užsakymu parengta analizė. 37 mokslo bei 24 pramonės institucijos yra pajėgios dalyvauti kosminėje programoje.
Jei Lietuva įstotų į EKA 2019 metais, kasmet tektų mokėti 10 mln. litų, tačiau ne mažiau nei 9,3 mln. litų mūsų verslo įmonės turėtų susigrąžinti.
Vilniaus universiteto Fizikos instituto žvaigždžių sistemų fizikos skyriaus vedėjo profesoriaus Vlado Vancevičiaus teigimu, jau dabar mūsų mokslininkai dalyvauja EKA veikloje, tačiau kaip trečioji šalis - be realių teisių, o visos naujausios technologijos yra uždaros ir mūsų valstybei neprieinamos.
Pasak V.Vancevičiaus, visuose didžiuosiuose miestuose turime stiprius mokslininkų kolektyvus, kurie norėtų ir galėtų dirbi EKA. Kauno tekstilės institutas ir dabar gamina audinius kosmonautų skafandrams, bet tokios įmonės nėra žinomos ir norint jas atrasti, reikia įdėti daug pastangų.
„Kauno technologijos universitetas drauge su Sodininkystės ir daržininkystės institutu yra sukūrę prietaisą, kuris veikdamas su šviesos diodais, tamsoje augina daržoves, - sakė A.Monkevičius. - Naudodami žalią, raudoną ir kitus šviesos spektrus, jie gali nustatyti ridikėlių dydį, svorį, spalvą”.
Naudojantis kosminėmis technologijomis, pasaulyje jau kuriami ekologiški varikliai, modernūs kojų ir dantų protezai, dvisluoksnės kūdikių mirtingumą mažinančios pižamos, kosmoso akimi vadinamas įrenginys, skirtas klaidoms tekstilės audiniuose ieškoti ar net bulvių traškučių pakavimo įrenginiai.
Agnė VAITASIŪTĖ
