Jungtinės Tautos

Lietuvos iniciatyva Jungtinėse Tautose paskelbtas bendrasis pareiškimas dėl karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų saugumo, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.  Penktadienį paskelbtas Jungtinių Tautų (JT) Žurnalistų apsaugos draugų grupės parengtas bendrasis pirmininkų pareiškimas dėl kritinės ir toliau radikaliai blogėjančios Rusijos agresiją ir karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų saugumo ir spaudos laisvės situacijos.

Rusijos kariuomenės vadas penktadienį patvirtino, kad Rusijos kariuomenė sutelks didžiausias karines pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione siekiant „visiško išlaisvinimo“.  Svarbiausi penktadienio įvykiai: 23:31 | Evakuacija iš Ukrainos miestų  Penktadienį iš Ukrainos miestų humanitariniais koridoriais iš viso buvo evakuota 7 tūkst. 331 žmogus, pranešė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad 2 tūkst.

Praėjo lygiai mėnuo nuo to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. JAV prezidentas Joe Bidenas pradeda vizitą Europoje ir susitikimą su aukščiausiais žemyno lyderiais. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Kubanėje (Rusija) buvo atleisti iš darbo 12 vidaus kariuomenės („Nacgvardija“) pareigūnų, kurie atsisakė vykti į „spec. operaciją“ Ukrainoje. Negana to, pareigūnai nusprendė į teismą paduoti ir pačią valstybę. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:52 | Kanada plečia sankcijas Rusijai Pasak Kanado premjero biuro atstovų, naujosios sankcijos bus taikomos 160 Rusijos parlamento narių ir tam tikrų prekių bei technologijų eksportui į Rusiją. Kanada taip pat skirs 50 mln.

Per Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje iš šalies pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, perspėdamos, kad užsitęsęs beveik mėnesį trunkantis karas sugriaus dar milijonų žmonių gyvenimus. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) informavo, kad iki trečiadienio iš Ukrainos jau pasitraukė 3 626 546 žmonės. Vien per praėjusią parą šalį paliko 69 301 žmogus.

Dėl kompromisų Ukrainos ir Rusijos derybose referendume spręs visos Ukrainos žmonės, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai apima saugumo garantijas, Donbaso ir Krymo teritorijas, rašo „Suspilny“. „Atsakymas labai paprastas. Mes jau viską suprantame. Jie mūsų į NATO nesiima, nes bijo Rusijos. Tai viskas. Būkite saugumo garantais, kurie, deja, negali mums užtikrinti 100 proc.

Apie 50 ukrainiečių našlaičių įstrigo Lenkijoje, nes laiku nebuvo pateikti reikalingi dokumentai, rašo The Guardian. Visi jie ruošėsi skristi į Londoną, o iš ten turėjo keliauti į Škotiją. The Guardian rašo, kad apie 50 ukrainiečių našlaičių, kurių amžius svyruoja nuo dvejų iki 19 metų, pirmadienį turėjo skristi iš Varšuvos į Londoną. Vėliau šią savaitę jie turėjo keliauti į Škotiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos Federacijos keliami ultimatumai Ukrainai yra nepriimtini. Jis pažymėjo, kad Rusijos ultimatumai galės būti įgyvendinti tik tuo atveju, jei Ukraina bus visiškai sunaikinta. Tai šalies vadovas sakė interviu Europos visuomeniniams transliuotojams, kurių fragmentą skelbia „Suspilne“, rašo naujienų agentūra „Unian“. Anot V. Zelenskio, Rusijos ultimatumai gali būti priimti tik tuo atveju, jei Ukraina bus visiškai sunaikinta.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko beveik 3,5 mln. žmonių, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos, girdamos kaimynines valstybes už rodomą didžiulę užuojautą „itin sunkioje padėtyje“ atsidūrusiems pabėgėliams. Manoma, kad savo namus jau paliko daugiau nei ketvirtadalis Ukrainos vyriausybės kontroliuojamų regionų gyventojų – per 10 mln. žmonių, įskaitant milijonus perkeltųjų šalies viduje.

Rusijos karinės pajėgos smogė pietų Ukrainos Mykolajivo miesto gynėjams. Dramatiškai su gausiomis Rusijos pajėgomis besikaunančius Ukrainos karius raketos užklupo miegančius. Pranešama, kad per išpuolį galėjo žūti 40 – 100 karių, tikslus skaičius dar nustatinėjamas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį nubalsavo užmegzti oficialius ryšius su Talibano valdomu Afganistanu, kuris dar nėra pelnęs plataus tarptautinio pripažinimo. Saugumo Taryba priėmė rezoliucija, kurioje islamistų kovotojų judėjimo pavadinimas neminimas, bet suteikiamas vienų metų mandatas JT politinei misijai Afganistane. Šis žingsnis argumentuojamas būtinybe atkurti taiką šalyje. Rezoliucija buvo priimta 14 balsų, susilaikius vienintelei Rusijai.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos invazija Ukrainoje neturėtų priversti pasaulio pamiršti Afganistaną, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų komisaras ir įspėjo, kad gali būti labai rizikinga ignoruoti humanitarinius poreikius. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) vadovas Filippo Grandi, atvykęs į Afganistaną keturių dienų vizito, sakė, kad tarptautinė bendrija turi toliau palaikyti ryšius su Talibanu, nes šaliai gyvybiškai reikalinga humanitarinė pagalba.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį paskelbs sprendimą dėl skubaus Ukrainos prašymo įpareigoti Rusiją nedelsiant nutraukti savo invaziją į Ukrainą, Kyjivui tvirtinant, kad Maskva melagingai apkaltino savo provakarietišką kaimynę genocidu, siekdama pateisinti karą. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) savo sprendimą skelbs 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku Hagoje. Ukraina skubos tvarka kreipėsi į TTT netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė šalį.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį sakė Jungtinėms Tautoms, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra „strateginė ir taktinė nesėkmė“. Kreipdamasis į JT Saugumo Tarybą ministras Zbigniewas Rau sakė, kad per šią kampaniją Maskva pradėjo atakuoti civilius ir kad toks elgesys prilygsta „valstybiniam terorizmui“. „Ši prastai parengta ir vykdoma operacija virto strategine ir taktine nesėkme, – sakė Z. Rau. – Tačiau užuot vengęs nebūtinų žūčių savo pačių pajėgose, Kremlius pakeitė taktiką.

JAV pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Kiek vėliau JAV savo sąjungininkėms patvirtino, kad Kinija teigiamai vertina prašymą dėl karinės pagalbos Kremliui, praneša „Financial Times“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukr...

Ukrainoje nuo karo pradžios žuvo 516 civilių, o dar 908 buvo sužeisti, rodo naujienų agentūros „Unian“ gauta Jungtinių Tautų stebėjimo misijos informacija. „Nuo 2022 metų vasario 24 dienos 4 val. ryto, kai prasidėjo Rusijos Federacijos ginkluotas puolimas Ukrainoje, iki 2022 metų kovo 8-osios vidurnakčio (vietos laiku), JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) užfiksavo 1 424 civilių žūties ar sužeidimo atvejus Ukrainoje: 516 žuvusiųjų ir 908 sužeistuosius“, – sakoma ataskaitoje.

Rusijos karinės pajėgos toliau demonstruoja savo žiaurumą – apšaudė civilių automobilį, žmonių evakuacijos metu tęsė atakas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.09 | G. Schroederis atvyko į Maskvą siekti taikos Ukrainoje Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 474 civiliai ir dar 861 buvo sužeistas. Vis dėlto JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pažymėjo, kad šie duomenys yra neišsamūs ir kad tikrieji aukų skaičiai tikriausiai yra daug didesni.

Ukrainos prezidentas kaltina Vakarus neveiksnumu – esą 13 dienų ukrainiečiai girdi tik pažadus apie lėktuvus, tačiau jų niekaip negauna. Nors Ukrainos dangus lieka neapsaugotas, Jungtinės Valstijos imasi kitų veiksmų ir praneša, kad stabdo rusiškos naftos, gamtinių dujų ir anglies importą.  Ukrainos prezidentas šiąnakt įrašytoje emocingoje kalboje kreipėsi į Vakarus ir priminė lyderių duotus pažadus.

Ukrainos globos namuose ir internatinėse mokyklose gyvena 100 tūkst. vaikų, ir prieš evakuojant juos iš Ukrainos, kur Rusija vykdo didelio masto invaziją, reiktų siekti tėvų sutikimo, pirmadienį pareiškė Jungtinės Tautos. JT pabėgėlių ir vaikų agentūrų vadovai drauge paskelbė prašymą dėl pažeidžiamų nepilnamečių.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys.  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) skelbia, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko maždaug 1 mln. 735 tūkst. žmonių. Sekmadienį jų skaičius siekė 1,53 milijono.  Pasak UNHCR, beveik trys penktadaliai karo pabėgėlių (beveik 1,03 mln. žmonių) atvyko į Lenkiją.

Baltijos šalys ir Lenkija pritarė Lietuvos siūlymui kreiptis į Jungtines Tautas dėl pagalbos užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos gabenimą Ukrainos žmonėms, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo tikslu ministrai pasirašys bendrą raginimą veikti, kuris bus perduotas Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui Ženevoje (Šveicarijoje). „Pasirašydamos bendrą dokumentą, Baltijos valstybės ir Lenkija dar kartą patvirtina paramą Ukrainai socialinės...

Rusija nutraukti karinių veiksmų neplanuoja, kol nesunaikins jai keliančios grėsmės Ukrainoje – taip pareiškė Sergėjus Lavrovas prieš prasidedančias abiejų šalių derybas. Rusijos užsienio reikalų ministras dėl karo kaltę verčia Vakarams ir sako, kad Rusija nenusileis. Jungtinėse Tautose Kremlių išvesti kariuomenę iš Ukrainos paragino daugiau nei 140 šalių. Į Ukrainos-Baltarusijos pasienį šįryt skubėjo Rusijos derybininkų delegacija.

Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainą, įvairiuose šalies miestuose Maksimas Galkinas atvirai pasisakė esantis prieš tokius veiksmus ir nepateisinantis tokių valdžios sprendimų.  Savo poziciją vyras išreiškė socialiniame tinkle. „Nuo pat ankstyvo ryto palaikome ryšį su artimaisiais ir draugais iš Ukrainos! Negaliu apsakyti žodžiais, kaip jaučiuosi! Kaip tai įmanoma! Karas negali būti pateisinamas! Jokio karo“, – pirmąją karo dieną instagrame rašė M. Galkinas.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paskelbė nuo Rusijos agresijos pradžios užfiksavusios beveik 230 civilių žūčių Ukrainoje, tarp jų – 15 vaikų, įspėdamos, jog tikrieji skaičiai tikriausiai yra gerokai didesni. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė, iki šio antradienio vidurnakčio užregistravęs 752 nukentėjusius žmones Ukrainoje: 227 žuvusius ir 525 sužeistus.

Po dvi dienas trukusių debatų, per kuriuos pasisakė daugiau nei 100 valstybių, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį balsuos dėl dokumento, reikalaujančio Maskvos nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos. Balsavimą dėl šio rezoliucijos projekto diplomatai vadina demokratijos barometru pasaulyje, kuriame įvairiose šalyse, pradedant  Mianmaru ir baigiant Venesuela, stiprėja autokratinės tendencijos. Jis vyks septintą Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dieną.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra antradienį paskelbė, kad dėl Rusijos invazijos dabar yra maždaug milijonas persikėlusių žmonių Ukrainos teritorijoje, neskaitant šimtų tūkstančių į užsienį jau pabėgusių žmonių. „Daug dėmesio skiriama tiems, kas bėga į kaimynines šalis, bet svarbu prisiminti, kad daugiausiai paveiktų žmonių yra [pačioje] Ukrainoje“, – spaudos konferencijoje Stokholme sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing.

Nuo Rusijos karinio įsiveržimo pradžios Ukrainoje daugiau nei 660 000 žmonių pabėgo iš šalies, antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra. „Dabar turime daugiau nei 660 000 pabėgėlių, kurie vien per pastarąsias šešias dienas pasitraukė iš Ukrainos į kaimynines šalis“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Shabia Mantoo (Šabija Mantu). „Skaičiai auga eksponentiškai.

Daugiau nei pusė milijono žmonių paliko Ukrainą nuo praėjusio ketvirtadienio, kai Rusija užpuolė savo pietvakarinę kaimynę, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.   Daugiau kaip pusė šių žmonių pasitraukė į kaimyninę Lenkiją.  „Daugiau nei 500 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos pasitraukė į kaimynines šalis“, – per „Twitter“ parašė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

Rusija, kaip ir tikėtasi, penktadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurios tekste „kuo griežčiausiai smerkiama“ Maskvos agresija prieš Ukrainą ir reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas. Vienuolika iš 15 Saugumo Tarybos narių nubalsavo už rezoliuciją, parengtą Jungtinių Valstijų ir Albanijos. Kinija, Indija ir Jungtiniai Arabų Emyratai susilaikė. Nebuvo abejonių, kad bandymas priimti šią rezoliuciją žlugs, nes Maskva turi veto teisę kaip nuolatinė Tarybos narė.

Lietuva Jungtinėse Tautose sulaukė ir kritikos dėl to, kas vyksta šalies viduje ir pamokymų, ką reikėtų keisti ir kaip gyventi. O tą darė ne tik Vakarų valstybės, bet ir tokios tolimos šalys, kaip Afganistanas, Iranas, Sirija, ar net Šiaurės Korėja. Kai kurie Lietuvos politikai sako, kad tai tiesiog absurdas, primenantis Sovietų Sąjungos pamokslus dėl žmogaus teisių amerikiečiams.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas Pekine susirinkusiems lyderiams pareiškė besitikįs, kad Pekinas leis Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Michelle Bachelet surengti „įtikinimą“ vizitą Kinijoje ir taip pat leis jai apsilankyti daug klausimų keliančiame Sindziango regione, šeštadienį nurodė jo atstovas.

Ilgai laukta ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Sindziange, kur Kinija kaltinama pažeidžiant uigūrų musulmonų mažumos teises, nebus paskelbta prieš Pekino olimpines žaidynes, nurodė Jungtinės Tautos. Jungtinių Tautų Teisių biuras spaudžiamas greitai paskelbti savo ataskaitą, baiminantis, kad Kinija pasinaudos kitą savaitę prasidėsiančiomis 2022-ųjų Pekino žiemos olimpinėmis žaidynėmis, siekdama atitraukti dėmesį nuo galimų plataus masto žmogaus teisių pažeidimų.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pareiškė, kad Rusijos karinis įsiveržimas į Ukrainą prieštarautų tarptautinei teisei ir pridūrė esąs tikras, kad to nenutiks. „Neturėtų būti jokios karinės intervencijos. Šiuo kontekstu galvoju, kad diplomatija yra būdas problemoms spręsti“, – žurnalistams sakė A. Guterresas. „Esu įsitikinęs, kad to nenutiks, ir smarkiai tikiuosi, kad pasirodysiu esąs teisus“, – pridūrė jis.

Kelionė aplink pasaulį visuomet skamba labai romantiškai, o tokia svajonė sukasi daugybės žmonių galvose. Nors Islandijoje gyvenantis vilnietis Ugnius niekada netikėjo, kad jam gali pavykti apkeliauti visą pasaulį, tačiau jis tapo pirmuoju lietuviu, kuris aplankė visas Jungtinių Tautų pripažintas 193 valstybes. Pirmoji Ugniaus kelionė vyko į kaimyninę Baltarusiją, kai jam buvo 14 metų, dabar praėjus 32 metams, jis yra apsilankęs 223 pasaulio šalyse, iš kurių – 193 yra pripažintos valstybėmis.

Neeilinis įvykis prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke. Šratinių šautuvu ginkluotas vyras prie įėjimo į būstinę grasino nusišauti ir reikalavo perduoti Jungtinėms Tautoms pluoštą dokumentų. Niujorko policija skelbia, kad akistata truko daugiau nei dvi valandas. Gausios policijos pajėgos prie Manhatane įsikūrusios JT būstinės suplūdo priešpiet, apie 10 val. 40 min., kai prie būstinės pagrindinio įėjimo atėjo šratinį šautuvą prie smakro priglaudęs vyras raudona striuke.

Niujorko policija ketvirtadienį sulaikė šautuvu ginkluotą vyrą po ne vieną valandą trukusios įtemptos priešpriešos šalia Jungtinių Tautų būstinės, dėl kurios teko uždaryti eismą aplinkinėse gatvėse. Vienas JT pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, anksčiau sakė, kad vyras grasino nusižudyti priešais vieną pagrindinių įėjimų į pastatą. Paskelbtose nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje matyti ginkluoti policijos pareigūnai, apsupę vyrą, kuris vaikštinėjo šaligatviu laikydamas ginklą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį per vaizdo konferenciją su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru Filippo Grandi ir JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) generaliniu direktoriumi Antonio Vitorino aptarė migracijos į Europos Sąjungą per Baltarusijos teritoriją problemą.

Jungtinių Tautų klimato konferenciją Glazge (COP26) galima būtų laikyti sėkminga, jeigu šalys dėl klimato kaitos užfiksuotų aiškius  įsipareigojimus, pirmadienį žurnalistams sakė konferencijoje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda.  „Turi būti užfiksuoti labai aiškūs įsipareigojimai ir veikimo mechanizmas, kaip Paryžiaus susitarimo tikslus mes ketiname įgyvendinti. Jeigu tokie elementai būtų, sakyčiau, kad konferencija buvo vaisinga“, – sakė Prezidentas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Jungtines Tautas padėti spręsti Minsko režimo kurstomą neteisėtos migracijos krizę pasienyje su Lietuva. Antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjoje (JTGA), šalies vadovas dar kartą pabrėžė, jog migrantų antplūdis yra hibridinė ataka. „Jau keletą mėnesių Lietuva reaguoja į beprecedentę hibridinę ataką. Dirbtinai sukūrusi ir nukreipusi nelegalios migracijos srautus, Baltarusija siekia daryti politinį spaudimą Europos Sąjungai.

Trys Jungtinių Tautų agentūros įspėja, kad maždaug 500 mlrd. JAV dolerių vertės žemės ūkio subsidijos, kurias kasmet dalija vyriausybės, turi būti perorientuotos, nes daro žalą aplinkai, taip pat socialinę žalą. Agentūrų paskelbta ataskaita yra „perspėjimas“ vyriausybėms, kad jos turi persvarstyti savo paramos žemės ūkiui programas, pareiškė Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis direktorius Qu Dongyu. Parama žemės ūkio produktų gamintojams pasaulyje siekia 540 mlrd.

Jungtinės Tautos ragina pasaulį kuo greičiau skirti Talibų užgrobtam Afganistanui paramą, nes paprasti šalies gyventojai jau nebeturi, ko valgyti. Paties Talibano kovotojai toliau smaginasi ištuštėjusiame Kabulo pramogų parke ir jau nepalieka vilčių šalies moterims dirbti valstybės įstaigose ar mokytis kartu su vyrais.  Ginkluoti Talibano kovotojai ne tik užėmę Kabulą linksminosi miesto pramogų parke, tą patį pasitaikius progai jie daro ir dabar.

Naujoje JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje išdėstytos globalinio atšilimo pasekmės. Prasidėjo ilgai bijota pražūtingos klimato kaitos era, rašo politico.eu. Pirmą kartą svarbiausi planetos mokslininkai paskelbtoje ataskaitoje teigė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas siejasi su nelaimėmis, kurias sukelia šiltesnis klimatas. Šiais metais stichinės nelaimės palietė kiekvieną pasaulio kampelį.

Naujoje ataskaitoje pranešama, kad net jeigu pasaulis ir neviršytų 1,5 laipsnio ribos, žemyne ir toliau daugėtų karščio bangų bei potvynių. Geriausi pasaulio mokslininkai perspėja, kad europiečiai turės priprasti prie potvynių ir gaisrų, nes ekstremalių oro reiškinių dažnumas ir intensyvumas greičiausiai didės, rašo „politico.

Friederike Otto savo tyrimais siekia paneigti visas abejones, kad ekstremalius meteorologinius įvykius lemia klimato kaita. Kai šią vasarą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kanados vakarus alinusi karščio banga net keliais laipsniais pralenkė visus ankstesnius oro temperatūros rekordus, žiniasklaida visame pasaulyje pradėjo kelti svarbų klausimą: „Ar tai – klimato kaita?“ Kaip praneša politico.

Talibanas vis aktyviau ieško žmonių, dirbusių su JAV ir NATO pajėgomis, nors žadėjo nekeršyti oponentams, rodo konfidenciali Jungtinių Tautų ataskaita. JT grėsmės vertintojų pateiktoje ataskaitoje, kurią matė naujienų agentūra AFP, sakoma, kad Talibanas turi asmenų, kuriuos nori areštuoti, „prioritetinius sąrašus“. Didžiausias pavojus gresia žmonėms, dirbusiems svarbiausius darbus Afganistano kariuomenėje, policijoje ir žvalgyboje, sakoma dokumente.