JAV

Ženevoje vykusiose derybose JAV ir Ukraina parengė naują, 19 punktų taikos susitarimo projektą, tačiau svarbiausi ir labiausiai ginčytini klausimai – nuo teritorijų iki santykių su NATO ir Rusija – palikti spręsti Donaldui Trumpui ir Volodymyrui Zelenskiui. Apie tai pranešė Ukrainos diplomatijos atstovas Serhijus Kyslycia, pabrėždamas, kad dokumentas gerokai skiriasi nuo kritikos sulaukusios pirminės versijos.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį telefonu aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir Taivano klausimą, pranešė kinų valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Xi Jinpingas D. Trumpui pasakė, kad abi šalys turėtų „palaikyti santykių impulsą“ po jų praėjusio mėnesio susitikimo Pietų Korėjoje, sakoma pranešime.

Baltarusijos demokratinių jėgų forumas siūlo įtraukti Baltarusiją į praeitą savaitę JAV pristatytą taikos planą, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, praneša „Kyiv Post“. Baltarusijos demokratinių jėgų forumas džiaugiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo lyderyste siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje ir pritaria, kad greitas karo užbaigimas yra svarbiausias prioritetas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad JAV plane, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, esama „daug gerų elementų“, bet įspėjo, kad kai kurie kiti elementai dar turi būti patobulinti. „Nenoriu nagrinėti plano eilutę po eilutės, ypač todėl, kad jis dabar yra svarstomas“, – pirmadienį televizijai „Fox News“ sakė M. Rutte. „Kaip sakiau, plane yra daug gerų elementų... yra keletas elementų, kuriuos reikia patobulinti“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pokalbyje su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu pagyrė pirmąjį JAV parengtą „taikos plano“ projektą. Kremlius teigia, kad šis dokumentas, sukurtas bendradarbiaujant su Donaldo Trumpo administracija, esą galėtų tapti pagrindu galutiniam susitarimui dėl karo Ukrainoje.

Prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytas lapkričio 27 d. terminas, iki kurio Ukraina turi pasirašyti JAV remiamą taikos planą, nėra galutinis ir gali būti atidėtas savaitei, teigia JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

Pusšimtis Europos politikų, įskaitant penkis Lietuvos politikus, laišku kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą teigdami, jog pataikavimas Rusijai ir bandymai spausti Ukrainą yra „moraliai smerktini ir prieštarauja žmogiškam padorumui“. „Bet koks nuolaidžiavimas agresorei Rusijai, bet kokios pastangos daryti spaudimą Ukrainai, kaip šios agresijos aukai, yra morališkai smerktini ir pažeidžia žmogiškąjį orumą.

Po to, kai Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas pasiūlė buvusiam princui Andrew (Endriu) duoti parodymus JAV Kongreso komitetui, tiriančiam nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino (Džefrio Epšteino) bylą, spaudimas buvusiam princui didėja.

JAV vyriausybės efektyvumo departamentas (DOGE), kurį įsteigė Donaldo Trumpo administracija ir kuriam vadovavo verslininkas Elonas Muskas, faktiškai nutraukė savo veiklą. Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi „Time“ straipsniu. „Pasak Personalo valdymo biuro (OPM) direktoriaus, vyriausybės efektyvumo departamentas (DOGE) buvo tyliai išformuotas, likus aštuoniems mėnesiams iki jo įgaliojimų pabaigos“, – teigiama pranešime.

Lėktuvas, skridęs į Čikagą, buvo priverstas atlikti avarinį nusileidimą Sent Luise po to, kai vienas iš keleivių pareiškė, jog jo žmonos bagaže yra bomba, praneša „People“. Pasak „KSDK News“ ir „New York Post“, „United Airlines“ skrydis Nr. 380 skrido iš Dalaso į Čikagą, tačiau dėl incidento buvo nukreiptas į Sent Luiso Lamberto tarptautinį oro uostą. Šaltiniai teigia, kad vyras skrydžio metu pranešė apie neva žmonos bagaže esančią bombą.

JAV plane, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, esama „didelių trūkumų“, sekmadienį Pietų Afrikos Respublikoje naujienų agentūrai AFP sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store. Plano projektas, kuriame atkartojami keli Rusijos makismalistiniai reikalavimai, sulaukė pasipriešinimo tiek iš Kyjivo, teik iš jo sąjungininkų Europoje, kurie ketina siekti tam tikrų pakeitimų. „Mums reikia JAV įsitraukimo, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje ir sustabdyta Rusijos agresija.

Šešios oro linijų bendrovės šeštadienį paskelbė, kad sustabdo skrydžius į Venesuelą, pranešė viena pramonės grupė, Jungtinių Valstijų federalinei aviacijos administracijai (FAA) perspėjus apie pavojus, kylančius dėl „padidėjusio karinio aktyvumo“, JAV smarkiai padidinus pajėgų gretas šiame regione.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad jo planas dėl karo Ukrainoje užbaigimo nėra jo galutinis pasiūlymas ir kad jis tikisi, jog kovos „vienu ar kitu būdu“ pasibaigs. Žurnalistų paklaustas, ar jo 28 punktų pasiūlymas, pagal kurį Ukraina turėtų atiduoti teritorijų, sumažinti savo kariuomenę ir pažadėti niekada nestoti į NATO, yra jo „galutinis pasiūlymas Ukrainai“, D. Trumpas atsakė: „Ne“. „Mes bandome jį užbaigti. Vienu ar kitu būdu mes turime jį užbaigti“, – pareiškė jis.

Rusijos karas Ukrainoje gali būti užbaigtas tik tokiomis sąlygomis, kurioms Kyjivas duos „besąlygišką sutikimą“, šeštadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Dėl JAV pateikto 28 punktų plano, kaip užbaigti konfliktą, bus toliau diskutuojama, tačiau „karas gali būti užbaigtas (pagal šį planą – BNS) tik tuo atveju, jei Ukraina duos besąlygišką sutikimą“, – sakė F. Merzas Johanesburge vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse.

Vienašališkas JAV planas dėl karo Ukrainoje užbaigimo „yra pagrindas, dėl kurio reikės papildomai padirbėti“, šeštadienį sakė Pietų Afrikoje į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą susirinkę Vakarų lyderiai. „Aiškiai kalbame dėl principo, kad sienų negalima keisti jėga. Taip pat esame susirūpinę siūlomais apribojimais Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, dėl kurių Ukraina nebūtų apsaugota nuo būsimo užpuolimo“, – bendrame pareiškime pabrėžė lyderiai.

Europos Parlamento saugumo ir gynybos komiteto pirmininkė Marie Agnes Strack-Zimmermann griežtai kritikavo naujai pateiktą JAV taikos planą Ukrainai. „Vadinamasis JAV „taikos planas“ būtų beprotiška primesta taika, kuri sunaikintų NATO, diktuotų, kas gali ir kas negali būti [bloko] nariu, ir būtų naudingas tik Rusijai, karo nusikaltėlei“, – šeštadienį sakė Vokietijos verslui palankios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) narė M. A. Strack-Zimmermann.

Baltarusija pagal autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos ir JAV lyderio Donaldo Trumpo susitarimą suteikė malonę 31 Ukrainos piliečiui, šeštadienį pranešė valstybinė televizija. „Prezidentas suteikė malonę 31 Ukrainos piliečiui, įvykdžiusiam kriminalinius nusikaltimus mūsų šalies teritorijoje“, – televizijai sakė A. Lukašenkos atstovė Natalija Eismont. „Šiuo metu, kaip tik šią akimirką, jie perduodami Ukrainai“, – pridūrė ji.

JAV ir Europos nesutarimai dėl Ukrainos ateities tikriausiai temdys šeštadienį Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) prasidedantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kaip ir Donaldo Trumpo atsisakymas dalyvauti.

JAV Atstovų Rūmų narys respublikonas Brianas Fitzpatrickas pateikė Kongresui peticiją dėl įstatymo projekto perkėlimo iš komiteto į plenarinę sesiją, siekdamas surengti balsavimą dėl dvipartinio įstatymo projekto, kuriuo būtų įvedamos griežtos sankcijos šalims, bendradarbiaujančioms su Rusija.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų respublikonė Marjorie Taylor Greene penktadienį paskelbė, kad atsistatydins iš Atstovų Rūmų nario pareigų. M. T. Greene, buvusi ilgametė JAV prezidento Donaldo Trumpo rėmėja, sakė, kad pasitrauks iš pareigų sausio 5 d. „Kaip Atstovų Rūmų narė aš visada atstovavau paprastiems amerikiečiams, todėl Vašingtone visada buvau niekinama ir niekada nepritapau“, – sakė M. T. Greene pareiškime, kuriame pranešė apie savo sprendimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir išrinktasis Niujorko meras Zohranas Mamdanis, penktadienį susitikę Baltuosiuose rūmuose, nustebino netikėtai teigiama tarpusavio atmosfera. „Man patiko susitikimas, jis buvo puikus“, – po susitikimo su Z. Mamdaniu, demokratiniu socialistu, sakė D. Trumpas, ne kartą jį vadinęs komunistu. D. Trumpas gyrė Z. Mamdanio rinkimų kampaniją, sakydamas, kad jis „atsirado iš niekur“ ir nugalėjo kitus kandidatus. „Tai, ką jis padarė, buvo nuostabu“, – sakė D. Trumpas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ketvirtadienį griežtai paneigė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) pranešimą, kad Jungtinės Valstijos nutraukia šį savaitgalį Johanesburge vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo boikotą, ir pareiškė, kad joks JAV pareigūnas nedalyvaus derybose.

Kremlius tvirtina, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio galimybės priimti savarankiškus sprendimus sparčiai mažėja, esą dėl Rusijos pajėgų spaudimo fronte. Tačiau Maskva tikina vis dar negavusi JAV siūlomo 28 punktų taikos plano, todėl viešai jo nekomentuos, rašo „Sky News“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per kasdienę spaudos konferenciją dar kartą pakomentavo naujausią informaciją apie JAV pasiūlytą taikos planą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį sakė, kad artimiausios savaitės bus lemiamos prieštaringai vertinamam JAV planui, kaip sustabdyti beveik ketverius metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą. „Šiame taikos plane yra pasiūlymų, dėl kurių rusai ir amerikiečiai jau surengė preliminarias diskusijas, – interviu radijui sakė V. Orbanas. – Galvoju, kad išgyvename lemiamą akimirką; ateinančios dvi ar trys savaitės bus lemiamos.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų pristatytas „taikos planas“ dėl karo Ukrainoje nėra galutinis dokumentas – esą tai tik klausimų sąrašas, kurį Kyjivas ir Maskva turėtų aptarti.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas paneigė pasirodžiusius gandus apie neva pakeistą JAV siūlomą „taikos planą“ ir pabrėžė, kad jokie sprendimai priimti nebuvo. Pasak jo, žiniasklaidoje skleidžiama informacija neatitinka realybės, o derybos su amerikiečių delegacija tęsiasi tik techniniu lygiu. Ukrainos pusė atidžiai nagrinėja visus partnerių pasiūlymus, tikėdamasi tokio pat korektiško požiūrio į Ukrainos poziciją.

JAV prezidento Donaldo Trumpo remiamo 28 punktų plano projekte reikalaujama, kad Ukraina padarytų teritorinių ir saugumo nuolaidų Maskvai, o Rusija būtų vėl priimta į Didžiojo aštuoneto grupę, be to, būtų panaikintos jai įvestos sankcijos. Pasak Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karoline Leavitt, prie šio plano jau mėnesį „tyliai“ dirba D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir valstybės sekretorius Marco Rubio.

Donaldo Trumpo aplinkos parengtas taikos planas, perduotas Maskvai ir Kyjivui, sukėlė šoką Vakarų sostinėse – dokumentas beveik visiškai atitinka pagrindinius Vladimiro Putino reikalavimus, skelbia „Bloomberg“. Dokumente, kurio kopiją gavo leidinys, numatyta, kad Ukraina turėtų pripažinti Krymą, Luhanską ir Donecką „de facto priklausančiais Rusijai“, išvesti kariuomenę iš tų Donecko regiono dalių, kurios iki šiol nėra okupuotos Rusijos, sutikti su demilitarizuotos buferinės zonos, formaliai pri...

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) atnaujino savo interneto svetainę, kurioje paskelbė prielaidą apie galimą ryšį tarp kūdikių vakcinų ir autizmo, dėl to sulaukdamas griežtos visuomenės sveikatos ekspertų ir autizmo aktyvistų kritiką. „Tvirtinimas, kad „vakcinos nesukelia autizmo“, nėra pagrįstas įrodymais, nes tyrimai neatmetė galimybės, kad kūdikių vakcinos sukelia autizmą“, – atnaujintoje savo svetainės skiltyje „Autizmas ir vakcinos“ dabar teigia CDC.

Europa ir Ukraina atsidūrė keblioje padėtyje – „Sky News“ analitikas Dominicas Waghornas perspėja, kad jos negali atmesti Donaldo Trumpo siūlomo taikos plano, nors šis iš esmės atspindi Kremliaus reikalavimus. Analitikas primena, kad pateiktas 28 punktų planas buvo parengtas D. Trumpo derybininko Steve‘o Witkoffo ir Kremliaus pareigūno Kirilo Dmitrijevo, nedalyvaujant nei Europos, nei Ukrainos atstovams.

JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomas „taikos planas“ Ukrainai gali iš esmės pakeisti Vakarų įsipareigojimus – jame numatytos saugumo garantijos, prilyginamos NATO 5 straipsniui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad penktadienį priims išrinktąjį Niujorko merą Zohraną Mamdani, nors neseniai vykusios rinkimų kampanijos metu jo santykiai su šiuo vyru, save vadinančiu demokratiniu socialistu, buvo įtempti. D. Trumpas, kartodamas klaidingą teiginį, kad Z. Mamdani yra komunistas, savo platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad susitikimas įvyks Ovaliajame kabinete penktadienį, lapkričio 21 dieną.

JAV pakrančių apsaugos tarnyba nebelaikys svastikos neapykantos simboliu, ketvirtadienį pranešė „Washington Post“, cituodamas kitą mėnesį įsigaliosiančią naują politiką.

Ukrainai reikia taikos, kurios sąlygos gerbtų mūsų nepriklausomybę, suverenitetą ir ukrainiečių tautos orumą, ir kuri neatvertų kelio 3-iajam įsiveržimui. Apie tai prezidentas pareiškė savo kreipimesi oficialioje „Facebook“ paskyroje, rašo „Ukrinform“. „Susitikau su Jungtinių Valstijų atstovais. Tai buvo svarbi delegacija ir labai rimtas pokalbis. Amerikos pusė pateikė savo pasiūlymus – plano punktus, kaip užbaigti karą, – savo viziją.

Ukraina iš esmės pakoregavo vieną iš 28 „taikos plano“ projekto punktų, kurie buvo paviešinti žiniasklaidoje. Apie tai leidiniui „The Wall Street Journal“ pranešė aukštas JAV pareigūnas. Pirminė punkto formuluotė numatė visos Ukrainai suteiktos tarptautinės pagalbos patikrinimą, kuris, tikėtina, turėjo padėti nustatyti galimą korupciją.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja leisti milijonuose kvadratinių kilometrų JAV pakrančių vandenų leisti vykdyti naftos ir dujų gavybą, ketvirtadienį pranešė administracija. Toks sprendimas priimtas tuo metu, kai Vašingtonas vis labiau atsilieka nuo daugumos išsivysčiusių šalių, kuriose vis labiau pripažįstama žmogaus sukeltos klimato kaitos realybė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad demokratai įstatymų leidėjai, kurie ragino kariuomenę atsisakyti vykdyti neteisėtus įsakymus, gali būti nubausti mirties bausme, vadindamas juos išdavikais ir kaltindamas „maištingu elgesiu“. Demokratai tuoj pat pasmerkė „visiškai bjaurius“ D. Trumpo grasinimus šešiems senatoriams ir Atstovų rūmų nariams, kurie šiuos komentarus išsakė antradienį platformoje „X“ paskelbtame vaizdo įraše. „Tai tikrai blogai ir Pavojinga mūsų Šaliai.

Skrydis virš JAV Jutos valstijos vos nesibaigė katastrofa, kai maždaug 11 kilometrų aukštyje lėktuvas susidūrė su meteorologiniu balionu, skelbia agentūra „Reuters“. JAV nacionalinė transporto saugos valdyba (NTSB) patvirtino, kad incidentas įvyko šių metų spalio 16 d.  Tikėtina, kad į „United Airlines“ orlaivį trenkėsi meteorologinis balionas, o įvykio metu kabinos pilotus apipylė dužusio stiklo skeveldros, todėl buvo priimtas sprendimas atlikti avarinį nusileidimą.

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose rugsėjį pakilo 4,4 proc. nuo 4,3 proc. rugpjūtį, ketvirtadienį skelbia Darbo departamentas. Naujasis rodiklis, išlikęs didžiausiu nuo 2021 metų spalio, viršijo Volstrito analitikų prognozes, kurios pokyčio per mėnesį nepranašavo. Bedarbių rugsėjį padaugėjo 219 tūkst. iki 7,603 mln., o dirbančiųjų – 251 tūkst. iki 163,645 milijono. Darbo jėgos padaugėjo 470 tūkst. iki 171,248 mln.

BBC ketvirtadienį pranešė, kad gavo laišką, kuriame britų transliuotojas buvo informuotas, jog JAV ryšių reguliavimo institucija atlieka tyrimą jo atžvilgiu. BBC praėjusią savaitę atsiprašė už kalbos montažą, kuris sudarė įspūdį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš jo rėmėjų išpuolius JAV Kapitolijuje 2021 m. sausio 6 d. ragino imtis „smurtinių veiksmų“. Baltųjų rūmų šeimininkas dėl šio incidento pagrasino iškelti 5 mlrd. dolerių (apie 4,3 mlrd. eurų) vertės ieškinį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, spaudžiamas įtemptos situacijos fronte ir korupcijos skandalų, sutiko pradėti diskusijas dėl JAV ir Rusijos rengiamo „taikos plano“. Kaip skelbia „Axios“, V. Zelenskis su JAV pareigūnais aptarė ir galimus „griežtus terminus“ dokumentui pasirašyti. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sutiko pradėti diskusijas dėl JAV ir Rusijos bendrai parengto „taikos plano“. Apie tai praneša „Axios“, remdamasis neįvardytais JAV ir Ukrainos pareigūnais.

Jei pranešimai apie planuojamą taikos susitarimą tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos yra teisingi, Ukraina ir ją remiančios Europos šalys negali priimti siūlomų taikos sąlygų. Tokios nuomonės laikosi Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, skelbia UNIAN. „Atrodo, kad jį parašyta Maskvoje. Jis visiškai ir vienareikšmiškai prieštarauja Jungtinių Tautų chartijai“, – pareiškė ji.

JAV viceprezidentas J. D. Vace‘as sukėlė audrą pareiškęs, kad ukrainiečiai ir rusai turėtų „prekiauti, o ne žudyti vieni kitus“. Tokie jo žodžiai nuskambėjo diskusijoje su amerikiečių žiniasklaida, kai buvo kalbama apie galimą Donaldo Trumpo administracijos taikos planą Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš JAV gavo naują „taikos plano“ projektą, kuris, amerikiečių teigimu, gali tapti postūmiu diplomatiniams procesams. Po susitikimo su JAV atstovais V. Zelenskis patvirtino, kad Ukraina pasirengusi konstruktyviai dirbti su pasiūlymu ir tikisi artimiausiomis dienomis asmeniškai aptarti detales su Donaldu Trumpu.

JAV daro vis didesnį spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sutikti su Maskvai palankiu taikos planu, skelbia „Bloomberg“. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis bando atsispirti potencialiai žeminančiam taikos susitarimui, kurį, kaip praneša „Bloomberg“, pasiūlė JAV pareigūnai. Su situacija susipažinęs šaltinis teigė, kad Ukrainos prezidentas turi priimti susitarimą, parengtą suderinus su Maskva.

Rusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į pasirodžiusius pranešimus apie Donaldo Trumpo pritarimą griežtoms antrinėms sankcijoms: Maskva tikina komentuosianti tik „faktus“, tačiau Vakarų spaudimą vadina žalingu ir neteisėtu, rašo „Sky News“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos konferencija vis dar tęsiasi, tačiau pranešimai apie galimus slaptus Rusijos ir JAV taikos planus kol kas nepaminėti.

Bulgarijos vyriausybė perėmė į savo rankas didelę „Lukoil“ priklausančią naftos perdirbimo gamyklą. Manoma, kad Serbija gali žengti panašiu keliu ir imtis veiksmų dėl Rusijos turto savo teritorijoje. Šie įvykiai rodo, kaip dėl Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą Rusija praranda įtaką svarbiame regione, rašo „Bloomberg“. Straipsnio autoriai primena, kad praėjusį mėnesį įsigaliojus JAV sankcijoms Rusijos naftos pramonei, Bulgarija susidūrė su rimta problema.

Europos šalys pasipriešino naujam JAV taikos planui, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą ir kuris, tikėtina, reikalautų, kad Kyjivas atiduotų daugiau teritorijų bei iš dalies nusiginkluotų, praneša „Reuters“. Šiandien Briuselyje susitikę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai išsamiai nekomentavo JAV „taikos plano“, kuris dar nėra viešai paskelbtas. Vis dėlto jie aiškiai pareiškė, kad nepriims reikalavimų Ukrainai, susijusių su teritorinėmis nuolaidomis.

Jungtinės Valstijos pateikė Ukrainai naują taikos planą, kuriame numatyta, kad Kyjivas galėtų padaryti dideles nuolaidas jį užpuolusiai Rusijai, jei nori karo pabaigos. Tačiau šis pasiūlymas, regis, atkartoja Rusijos maksimalistinius reikalavimus.  Toliau apžvelgiame, kas yra žinoma apie šį JAV taikos planą.