J. Gumuliauskienė

„Swedbank“ išplatino pranešimą, kuriame pristato savo klientams naujovę - mobiliąją piniginę. Kaip rašoma išplatintame pranešime, „Swedbank“ duomenys rodo, jog praėjusiais metais banko klientų elgsenoje įvyko lūžis – išmanieji telefonai įsitvirtino kaip vienas iš pagrindinių įrankių kasdieniniams finansams tvarkyti. Mobilioji piniginė – tai bekontakčiai mobilieji atsiskaitymai, kuriuos galima atlikti telefonu prilietus bekontakčių kortelių skaitytuvą.

„Swedbank“ specialistai pastebi, kad šalyje daugėja gyventojų, kurie „išaugo“ prieš dešimtmetį ar seniau pirktą nuosavą būstą ir yra pasirengę jį pakeisti į geresnės kokybės naujos statybos būstą. Poreikis gyventi kokybiškesniame būste, didelė tokio būsto pasiūla bei optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl ateities yra pagrindiniai faktoriai, šiuo metu lemiantys būsto finansavimo augimą. Pernai metais bendra naujai išduotų „Swedbank“ būsto paskolų vertė išaugo beveik 23 procentais.

 Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

Būsto įsigijimas artimiausią pusmetį – pirkti ar laukti? Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Apie būsto įsigijimą svarstantys pirkėjai artimiausią pusmetį toliau laužys galvą bandydami rasti atsakymą į klausimą, kada tinkamiausias metas pirkti būstą – daryti tai prieš euro įvedimą ar sprendimo įsigyti būstą dirbtinai neskubinti ir dar luktelėti.

Per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo žmonių, galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą, ir sumažėjo būsto nuomos šalininkų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Šiandien tik 6 proc. gyventojų vertina nuomą kaip patrauklesnę ir pigesnę nuosavo būsto alternatyvą, palyginimui, pernai taip manė 14 proc. gyventojų. 27 proc. nuomininkų sako, kad jiems nuoma – tik laikinas sprendimas, kol sukaups lėšų nuosaviems namams, per metus taip manančių padaugėjo 7 proc. punktais.

Svajonės užsidirbti svetur genamų lietuvių sugrįžus gali laukti staigmena banke. Iš užsienietiško atlyginimo svetur neskurstančių, nors ir prabangoje nesimaudančių, bet į Lietuvą parvažiavusių ir turtingais pasijutusių emigrantų užmojus greitai atšaldo ekonominės krizės pamokas išmokę bankai. Svetur nugarą lenkiančiajam netgi ne už minimalų atlyginimą tėvynėje už paskolą nusipirkti būstą gali būti misija neįmanoma.

Ekonomikos sunkmečio pamokos ir sugriežtinta skolinimosi būstui tvarka Lietuvos gyventojus išmokė atsakingiau prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Nors būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra istoriškose žemumose, darbo rinka šalyje pastebimai atsigauna ir vidutinio darbo užmokesčio dydis jau beveik siekia prieškrizinį lygį, skolinimosi būstui apimtys šiuo metu yra maždaug keturis-penkis kartus mažesnės nei buvo iki sunkmečio.

Apie 20 proc. būstą besinuomojančių šalies gyventojų teigia, kad nuoma jiems yra laikinas sprendimas, kol sukaups lėšų nuosaviems namams įsigyti. Beveik 24 proc. žmonių būstą nuomojasi dėl to, kad savo namų įsigyti dar negalėtų ir tiksliai nežino, kada galės, o didžioji dalis – apie 50 proc. nuomininkų – teigia, kad nuoma jiems yra patogus ir tinkamiausias sprendimas dabartiniame gyvenimo etape. Iš viso būstą nuomojasi 14 proc.

Pernai Lietuvoje gyvenamąją vietą pakeitė apie 60 tūkst. žmonių arba tiek, kiek metų pradžioje gyveno Alytaus mieste. Vidinė migracija šalyje pernai, palyginus su 2011 metais, padidėjo 15 procentų. Daugiausiai gyventojų – 11 tūkst. persikėlė į Vilnių. Sostinė taip pat pirmavo pagal naujai pastatytų būstų skaičių, rodo Statistikos departamento duomenys. Šalies sostinė Vilnius pernai pritraukė 56 proc. daugiau žmonių nei 2011-aisiais ir 67 proc. daugiau nei 2010 metais.